Vakar vakare iškilmingai paskelbta, jog 2022 metų Europos kultūros sostine bus Kaunas. Šio svarbaus kultūrinio įvykio ne vien antrajam šalies miestui, bet ir visai Lietuvai ar net regionui proga Kaunas surengė šventę, kurią vainikavo įspūdinga meninė instaliacija „Black Baloons“. Finaliniame atrankos etape dėl titulo „Europos kultūros sostinė 2022“ Kaunui nusileido Klaipėda.
ŠANSAS PADEMONSTRUOTI KULTŪROS POTENCIALĄ
Kaip praneša LR Kultūros ministerija, suteikti Europos kultūros sostinės titulą Kauno miestui rekomendavo ES institucijų deleguotų 10-ies nepriklausomų ekspertų grupė. Antrajame atrankos etape dėl titulo varžęsi du Lietuvos didmiesčiai prieš tai sėkmingai įveikė išankstinės atrankos etapą, kuriame greta jų dalyvavo Anykščiai, Jonava, Plungė ir Rokiškis.
„Europos kultūros sostinės veiksmai brandins pamatinio kultūros vaidmens suvokimą, augins pasitikėjimą savimi, visuomene ir valstybe. Tai šansas susitelkti ir pademonstruoti kultūros potencialą paspartinti socialinius, ekonominius ir urbanistinius plėtros procesus, kurie nebus lokalūs, jie paveiks visą Lietuvą. Šis projektas svarbus nacionaliniu lygiu, todėl jam numatyta atitinkama Vyriausybės parama”, – sveikindama konkurso nugalėtojus teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Europos kultūros sostinės atrankos procedūra Lietuvoje buvo pradėta 2015 metais, vadovaujantis Europos Parlamento ir Europos Tarybos sprendimu. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija parengė konkurso 2022 Europos kultūros sostinės vardui Lietuvos Respublikoje gauti taisykles bei pakvietė miestus teikti paraiškas. Konkursas vyko dviem etapais. Į antrąjį etapą patekę miestai turėjo papildyti savo paraiškas pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas. Šių metų. kovo 27 dieną buvo surengtas ekspertų vizitas į Klaipėdą, kovo 28 dieną – į Kauną. Galutinis atrankos konkursas įvyko kovo 29 dieną Kultūros ministerijoje.
ŠVENTĘ VAINIKAVO T.ČERNIAUSKO INSTALIACIJA
Projekto „Europos kultūros sostinė 2022“ nugalėtojo paskelbimo proga į Kauno Rotušės aikštę susirinko šimtai miestiečių. Susirinkusiesiems dėkojo „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programos meno vadovė Virginija Vitkienė bei linksmino muzikos grupės „Golden Parazyth“ ir „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, būgnų virtuozas iš šiaulių Gintas Gascevičius („Bix“). Šventės menine kulminacija tapo Rotušės aikštėje iškilusi įspūdingo dydžio meninė instaliacija „Black Baloons“, sukurta architekto Tado Černiausko (Tadao Cern).
„Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ šūkis – „Šiuolaikinė sostinė“ (angl. „Contemporary Capital“). Kultūros sostinės programa žada remtis tarpukario laikotarpiu bei atskleisti modernaus, progresyvaus ir pilno kultūros miesto tapatumą. Paraišką dėl Kultūros sostinės titulo Kauno miesto savivaldybė pateikė kartu su Kauno rajonu. PILOTAS.LT žiniomis, Kauno miestas šiam projektui yra numatęs skirti 12 mln. eurų, o Kauno rajonas – 4 mln. eurų.
VIENAS SĖKMINGIAUSIŲ ES KULTŪROS PROJEKTŲ
Europos laikinosios sostinės titulas – dar vienas reikšmingas įvertinimas miestui, kuris vos pernai pirmas iš Rytų Europos miestų prasibrovė į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Kūrybinių miestų sąrašą. 2022-aisiais Kaunas turėtų tapti vienu patraukliausių lankymui miestų žemyne užsienio kultūros turistams.
Europos kultūros sostinės iniciatyva laikoma sėkmingiausiu Europos Sąjungos projektu kultūros srityje. Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių, 2022-iais metais teisė gauti Europos kultūros sostinės vardą suteikiama Lietuvai ir Liuksemburgui. Nuo 1985 metų įvairiose šalyse šis titulas buvo suteiktas daugiau nei 60 miestų, tarp kurių – ir 2009 metų Europos kultūros sostine buvęs Vilnius.
Beje, finaliniame etape dėl Europos kultūros sostinės Kaunui nusileidusi Klaipėda, PILOTAS.LT duomenimis, vis tiek ketina įgyvendinti kartu su Neringos bei Palangos bendruomenėmis parengtą programą „Susitikimų vieta“. Tai dar vienas įrodymas, jog iniciatyva turi prasmę.
Parengta pagal LR Kultūros ministerijos ir PILOTAS.LT informaciją.
Nuotraukos: Tadas Černiauskas.
