images_phocagallery_2424_pasilaiciai_pav_2424_tit_pasilaiciu

KODĖL ARCHITEKTĄ IR BAŽNYČIOJE MUŠA://ATVIRAS LAIŠKAS DĖL PAŠILAIČIŲ

Naujoji Lietuvos sakralinė architektūra nedžiugina. Per porą pastarųjų dešimtmečių mums dar nepavyko pastatyti maldos namų, kurie tiek architektūriškai, tiek sakraliai pakiltų virš kasdienybės statinių ir įmedžiagintų kilnią dvasinę būseną, vertą Šventovės vardo. Gali būti, kad nelabai esame ir verti pasistatyti tikrą šventovę, nes dar nepadėjus kertinio akmens, šėtoniškos gravitacijos jau spėja sujaukti kilnius statytojų ketinimus. 

Retame bažnyčių architektūrinių konkursų fone daugeliui turbūt įstrigo gausus ir gero lygio Vilniaus Pašilaičių mikrorajono parapinės bažnyčios konkursas per 2007-ųjų Kalėdas, todėl pasirodžius portale „Delfi“ publikacijai apie statysimą Jono Pauliaus II bažnyčią Pašilaičiuose, buvo pagrindo nustebti. Projektas visai nepriminė architektūrinio konkurso laureatų projekto (arch. D.Trainauskas, D.Baliukevičius, A.Kairytė, A.Kepenytė)…

Kol redakcija nuosekliai išsiaiškins nuotykio aplinkybes, siūlome gerb.skaitytojui susipažinti su karštos architektūrinės jaunuomenės pozicija.

RŪP-ORO ATVIRAS LAIŠKAS,

skirtas Pašilaičių Bažnyčios reikalui bei visiems archams*Lietuvoje

Nežinau kaip jūs mielas Skaitytojau, bet aš po Pašilaičių Bažnyčios archvaržybų laimėtojo paskelbimo nudžiugome. Ir ne dėl to, kad po labai ilgos pertraukos, tuo metu vyraujant daugiabutiniam komerciniam šėlsmui, kažkam 2007 kilo gera mintis kurti ir statyti Bažnyčią daugiabučių gyvenamųjų rajone, bet dėl to, kad išrinktas projektas nugalėtojas buvo geras.

Ir ne šiaip geras, bet labai geras Kūrinys, kurių ne tik iki to, bet ir po to kulto pastatų žanre buvo vos keli.

Tai buvo reta geros architektūros galimybė Lietuvoje už kurią nebūtų beviltiškai gėda ne tik artimoje kaimynystėje, bet ir kur kas plačiau. Ir tasai jos gerumas nebuvo kelių bepročių menininkų nuomonė, su kuria paprastai rimti žmonės linkę nesiskaityti (net jeigu jie architektai) bet archų bendrijos teiginys – autoriai ne kartą buvo pažymėti parodose, pagerbti ir pamaloninti dėmesiu bei laurais.

Dėl to buvo dar džiugiau, nes pernelyg dažnai Lietuvoje triumfuoja vidutinybės, apsukriukai bei trumpapročiai, ir tai liečia ne tik architektūrą.

Taigi, buvo džiugu, nes nors kartą laimėjogera architektūra ir su džiaugsmo gumulu gerklėje norėjai sušukti Bravo! Nežinau kaip Jums, gerasis Skaitytojau, bet man tai buvo – tikra.

Deja, kaip beviltiškai dėsninga mūsuose, ši tikrumo ir nuoširdumo euforija tapo depresyvia neviltim ir kartėliu, nes toji geros architektūros galimybė – šansas, kaip visai neseniai paaiškėjo, it daugelis tikrų ir gerų dalykų, paskendo lietuviškoje pelkėje. Ir aišku, ne be “rimtų žmonių” pagalbos.

Staiga virtualioje žinių erdvėje pasklido "geroji architektūrinė naujiena", kad bus įgyvendintas kitas Pašilaičių bažnyčios projektas.

Kitas, paklausite gerasis Skaitytojau? Tai gal geresnis? Tačiau kaip teko matyti – patikėkite, tikrai ne. Na, nebent gerumo sąvokai suteikti lateksinių savybių, būdingų kontracepcinėms priemonėms.

Deja, demagoginiuose rūko labirintuose, net ir gera praranda aiškumą, nesvarbu kas juose klaidžiotų: architektas, projekto vadovas ar vyskupas. Rūkas visiems vienodai trukdo matyti. Jame teisingumas, tikrumas ar dora  vienodai neturi aiškių kontūrų. Rūke dėl visko gali būti įtikintas ar įtikinti, nes rūkas kaip tuberkuliozė plinta oru ir įsitvirtina galvose… 

Taigi, mielas Skaitytojau, tokiame rūko apimtame lietuviškos pelkės liūne (jei jo nepavadinti liaudiškai teisingiau ir grubiau) skęsta arba jau paskendo vienas geriausių bažnyčios architektūros kūrinių per pastaruosius penkeris metus – D.Trainausko ir kolegų sukurtas 2007 metais ir archvaržybas laimėjęs Pašilaičių Bažnyčios projektas.

Vietoje jo, netikėtai ir nelauktai, turės iškilti kitas – rimtiems ir svarbiems žmonėms priimtinesnis daiktas, kurio aš, gerbiamas Skaitytojau, nevadinu Kūriniu.

Ir ne dėl to, kad būčiau patikėjęs pirmuoju – laimėjusiuoju, ar kad būdamas neįgalus ar neprotingas su kintančiu požiūriu negalėčiau susitaikyti. Pirmiausia taip teigiu dėl to, jog manau, kad bažnyčia architektui turi būti Kūrinys. Ir jeigu jis tėra kūrinys, tai reiškia, kad jam dar ne laikas "tapti kūnu" ir vietą reikia užleisti tam, kuris siūlo Kūrinį.

Taigi, jeigu ir gali būti suabejota vieno Kūrinio savybėmis, tai jis turi būti keičiamas lygiaverčiu savo kokybę Kūriniu. Tokių buvo ne vienas tarp jau minėtų archvaržybų laimėtojų ir pagerbtųjų. Šiuo gi mūsų atveju, Kūrinys keičiamas kūriniu, kuris savo architektūrine kokybe atstovauja net ne "Pro" lygą, kas nesunkiai matyti iš vaizdų virtualioje žinių erdvėje.

Gal mielam Skaitytojui gali pasirodyti neaišku, kodėl ir kuo gi skiriasi didžiosios raidės skirtumas tarp Kūrinio ir kūrinio? Skirtumų yra daug, bet vienas jų –  tas, kad ypatingos svarbos architektūra būna ir turi būti monumentali. Jei ne savo forma, tai turiniu tikrai. Monumentalumas šiuo atveju nereiškia pompastikos, dydžio ar dekoro gausos. Tai reiškia, kad architektūra savo išore ir vidum rodo vertybes, kurios yra kur kas didesnės už atskirą žmogų ar atskirą bendruomenę ir išreiškia idėjas, kurios yra ilgalaikės, kurios kilo gerokai iki mūsų ir išliks kai mūsų nebebus. Monumentali architektūra visada yra unikali – ji skiriama labai konkrečiai vietai ir pasižymi išskirtine menine verte. O pasakius kitaip – tokia architektūra yra geriausia, ką gali sukurti konkreti visuomenė ir konkretus Autorius konkrečiu metu konkrečiai vietai.

Taigi, suglumęs Skaitytojau, jei lyginsime du konkrečius projektus, ko iš tiesų daryti nederėtų dėl skirtingų svorio kategorijų – viename nerasime monumentalumo, kokį ką tik apibūdinome, ir jo dėl to Kūriniu nevadiname. Jis mums tiesiog kūrinys, tinkantis bet kur, bet kada, gal net labiau JAV nedidelio miesto priemiesčio bendruomenei, nei Vilniaus Pašilaičiams (juose gyvena N tūkstančių), tačiau tikrai – be paslapties ar klausimo, su kuo labai dažnai yra susijęs Tikėjimas. 

Taigi, mielas Skaitytojau, kaip tikriausiai supratote, susidariusi padėtis yra "eilinis-fiasko.lt", kuris netikėtai palietė daugiausiai pasitikėjimo kreditų Tautoje turinčią instituciją.

Besikeičiantys Bažnyčios vadovai tokiai situacijai leido susidaryti ir, kaip pernelyg dažnai taip būna, uždarame rate už uždarų durų, padedami "tikrųjų ir geranoriškai nusiteikusiųjų kolegų archų", laimino rokiruotę iš "K" į "k". Tokio žingsnio čia neaptarinėtume, jei kartais tai būtų uabinis biuras ar koks "Banner" daugiabutis, nes tam reikalui yra profesinės ekspertų tarybos ir kitos rimtos vietos, kuriose brangus Skaitytojas nesilanko ir kur rimti veidai sprendžia apie rimtą architektūrą jam nežinant.

Tačiau, gerasis Skaitytojau tai darome todėl, kad tai Bažnyčia, kuri nepriklauso nei uabui, nei valstybei, nei archsąjungai, nes ji paprastai priklauso visuomenei, kuri mūsų (ne viduramžių!) laikais per savo atstovus ir išmanančius žmones bendrai nusprendžia, kokia ta Bažnyčia  turi  būti.

Nes ją juk statome ne Institucijai, bet pirmąjam Architektui.

Jos tikslas ir paskirtis didesni už mus. Ir uždaras ratas, sudarytas iš labai reikšmingų žmonių šio sprendimo keisti neturi. Na, jei kartais klystu ar atrodau naiviai, Mielas Skaitytojas mane pataisyki. Net jei taip galvoti yra klaidinga, kalbėkime, tarkimės ar pykimės. Bet nesielkime vogčiomis, slapta, lyg niekur nieko, kai rokiruojama architektūra pagal kelių VIPų norus, IR NEBŪKIME ABEJINGI. Nes, mielas Skaitytojau, ne melas ir išdavystė, bet abejingumas yra didžiausia nuodėmė, o jo rūkuose bet kas gali daryti bet ką bet kur, nes žino, kad nei Tamsta Skaitytojas, nei aš, kuklus rašeiva, neisime piketuoti prieš Bažnyčiuos statybą ir nedaužysime langų, kad atkreipti dėmesį į neteisybę.

Dažnas netgi žino, kad jei kas ir cyptels, tai taip nepastebimai ir niekingai, kad jo balso nesigirdės Didžiojo statybos darbo viešųjų ryšių fone.

Jis žino taip pat, kad jei cypsėjimas  taps garsesniu, atsiras kitų archų, kurie padės, pasiūlys ir pritildys, nes vienas archas prieš LARūmus ar LAsambūrį yra niekas.

Gaila, bet teks pripažnti mielam Skaitytojui, kad už trisdešimt sidabrinių jau du tūkstančius metų nupirkti galima ne tik naują projektą ar sąžinę, bet ir archą ir jo sielą.

Gal net dešimt ar dvidešimt? Ir kad ambicijos tuštybė ne vienam iš jų padės "perlipti per galvą" kolegai ir įsiūlyti bet ką bet kur ir bet kam, nesvarbu ar tai uabas, valstybė ar vyskupas. Ir kuo tu didesnis archas, tuo ši galia yra didesnė, ir draugai tavo didesni ir svarbesni, ir gali tu daugiau nei kiti, ir pasakyti niekas tau nieko negali. O jei ir pasako, tai dėmesio gali nekreipti nes tu didesnis.

Taigi, mielas Skaitytojau, tikriausiai supratai, kad architektūrinė prostitucija yra plačiai paplitusi yda mūsuose ir ji nėra brangi. Ir kad profesinės etikos skaistumas jau seniai ir negrįžtamai pamirštas, jau nebekalbant apie jo praradimą, kad kalbos apie garbingą archvaržybų pabaigą tėra tušti plepalai, skleidžiami LASambūrio. Ir kad jie  po tokio Pašilaičių bažnyčios reikalų posūkio padoriam žmogui atrodo ne tik neįgalūs, bet ir užgaulūs.

Tyli dėl šio reikalo archų Tarybos ir Rūmai.

Kaip gi viešai gali perti saviškį ir dar tokį didelį? Ir jeigu kažkada Tamsta galvojote, kad archas archui nekerta, tai žinokite, kad kerta ir su džiaugsmu, tik jų ūgiai ir antpečiai skiriasi. Manau, gerasis Skaitytojau, kad tai paskutinis išmėginimas Lietuvos archų bendruomenei ar cechui, ar dar kažkam, kaip tai bepavadisi, tą apatijos apimtą ir karštantį sambūrį, paskendusį rimtuose reikaluose.

Liūdna, bet šis nešvarus reikalas taip pat yra aiški žinia jauniems architektūros neįgudėliams, kurie dar naiviai ir nuoširdžiai tikisi šalimi, gera architektūra ir turi iliuzijų dėl ateities.

Jiems žinia čia tokia: "varykit kuo toliau iš šio liūno, nes nei gerai architektūrai, nei skaidriam jos atsiradimui šioje šalyje vietos nėra.

Rimti dėdės valdo, valdys, susitars ir bus taip, kaip reikia.

Talentui šioje šalyje vieta kitur. Paklausite kur, mielas Skaitytojau? O gi ten, kur architektūra nėra statybų menas, kur jos kaina ne trisdešimt sidabrinių ir kur juodų paukščių santykiai nėra taikomi žmonių visuomenėje.

——————————————————————————————-

Redakcijos komentarai *:

archas _ architektūrinės jaunuomenės terminas, naudojamas architektūrinės įmonės vadovui apibūdinti. Fonetinė paralėlė su rusų kriminalistikoje vartojamu „vierchas“, greičiausiai nėra atsitiktinė.

Rūp-oras_karštos architektūrinės jaunuomenės slapyvardis

 

2008.02._STATYBŲ PILOTO straipsnis apie Pašilaičių bažnyčios konkursą

 

Komentarai

  1. šiuo atveju nereikėtų kaltinti nei visuomenės, nei jaunimo, nei švietimo… – arch.sistemoje bujoja tie, kas ją ir „sukūrė“, ir ji nukreipta ne į gabiausius, bet į sukčiausius. Ir tam neprieštarauja net bažnyčia!

  2. patarimas jaunimui__ susigalvokit specialybe, o braizyti palikit pempems, zuokams , brazauskienems… o jei labaij patinka taij laisvalaikiu prasom ( kaip kad zuvauti , vedzioti suny ) tautos mentaliteto per 200 metu Jus nepakeisit

  3. vasiai
    pritariu 100 proc.

  4. Citata“…kad architektūrinė prostitucija yra plačiai paplitusi yda mūsuose ir ji nėra brangi.“
    Taip yra del netinkamaos architektu ruosimo sistemos – ji pertekline, ruosia nevykeliai vidutinybes, nes tiek talentu nera, kiek destytojams del algu reikia „prikepti“

  5. Peticijai surašyti ir parašams rinkti reiktų atitinkamų laiko ir žmogiškų išteklių, įdomu, ar atsirastų, kas norėtų tuo apsiimti? Tikrai pasirašyčiau peticiją.
    Bet dar būtų gerai ir paskleisti tokius įvykius į platesnę žiniasklaidą, nes šiame puslapyje tik architektai tarpusavy putojasi, platesnė visuomenė gali ir likti nieko apie tai nesužinojusi.. Jie žino tik tai: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sostines-miegamuosiuose-rajonuose-iskils-jono-pauliaus-ii-baznycia.d?id=61210915

  6. „Ka tik ivykusiame rumu suvaziavime buvo patikinta, jog etikos komisija labai veiksmingai sprende panasius klausimus? Kas meluoja???“ O meluojate Jūs, mielas kolega, nes LAR iki šio suvažiavimo neturėjo savo Etikos komisijos, o naudojosi LAS komisija 🙂 Būkim biedni, bet teisingi, nepainiokime dalykų, nes pripainioję nupaišome visai kitokį paveikslą…

  7. NEBIJOKITE !

  8. laukiam Archsajungos ir Rumu atsakymo.

  9. Tikrai džiugu, kad kažkas išdrįso.
    Kostui: „Bet ką dabar daryti, juk daryti kažką būtina?!“
    Vienas iš variantų- architektūrinės (ir ne tik) visuomenės peticija.
    Randasi vis daugiau žmonių, pasirenkančių tikras vertybes. Netylėkim.

  10. kas parase, tas yra protingas zmogus. bet jeigu jis nesisleptu uz pseudonimu, tai butu dar ir vadas. drasus zmogus. bet tokiu lietuvoje, kaip matome nera. respects su islyga.

  11. situacija daugiau negu liudna ir jeigu tiketi pilotu, architektu sajungai apokaliptine. ja jau galima uzrakinti, kai tiktai panevezio statybos trestas baigs atremontuoti kambarius.

  12. situacija pasilaiciuose rimta. nereiketu jos nubajeruoti periferiniais kanalais. pempes projektas konkurse net nebuvo antras, trecias ar ketvirtas.

  13. nu ir kas cia tokio. laimejo trainauskas projektuoja pempe. laimejo gerdvilis su volbeku suprojektavo karalius su trainausku… konkursai lt

  14. O kunigu vadovai irgi tyli ….Nu netylekit !

  15. ivykis regis tikrai neetiskas, todel kyla akivaizdus klausimas: ar autoriai kreipesi i Architektu rumu etikos komisija rastu issiaiskinti susiklosciusia situacija…Ka tik ivykusiame rumu suvaziavime buvo patikinta, jog etikos komisija labai veiksmingai sprende panasius klausimus?
    Kas meluoja???

  16. paziurekite kas lietuvoje per misias sedi pirmuose suoluose ( grybauskaite, butkevicius , brazaukas_ katalikai ). gal jus zinote ar keturmete meno mokykla baige backio vyr. dailininkas ? taigi nebaige, nes ten nesimoke … tai kudel negali Pempe projektuoti ? o jaunima isgydys laikas.

  17. Labai ačiū už straipsnį. Bet ką dabar daryti, juk daryti kažką būtina?!

  18. as grisiu, praleides 7 metus tibeto kovu menu mokykloj, kad galeciau igelti visiem blogiukam ir isgelbeti savo miesta!

  19. Pilotui-nesimėtykit žodžiais-,,aiški žinia jauniems architektūros neįgudėliams, kurie dar naiviai ir nuoširdžiai tikisi šalimi, gera architektūra ir turi iliuzijų dėl ateities.

    Jiems žinia čia tokia: „varykit kuo toliau iš šio liūno, nes nei gerai architektūrai, nei skaidriam jos atsiradimui šioje šalyje vietos nėra…“Prie ko čia šalis?Kiekvienas kraštas turi ir turėjo savo savo svolačių,bet niekas neemigruoja del breiviko is Norvegijos ,ar dėl hilerio is Vokietijos…Pilotai,nebūkit Šūdryčio mokiniai…

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Šv. Jono bažnyčia

KLAIPĖDOS ARCHITEKTŲ KLUBAS: Dar kartą apie šv. Jono bažnyčios atstatymą

2018 gegužės 18Be komentarųPILOTAS.LT

Uostamiestyje vėl ir vėl grįžtama prie temos apie Klaipėdos šv. Jono bažnyčios atstatymą. Ši tema svarbi ne vien evangelikų liuteronų bendruomenei, bet ir visiems klaipėdiečiams.

Šv. Jurgio bažnyčia

RESTAURACINIAI ATRADIMAI: Kauno Šv. Jurgio bažnyčios zakristijoje – unikali sieninė tapyba

2018 gegužės 171 KomentarasPILOTAS.LT

Jau 9 metus į priekį etapais juda Kauno Bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pastatų komplekso tvarkybos darbai. Restauruojant senąją bažnyčios zakristiją, ką tik

Palangos bažnyčia

PALANGA IŠ PAUKŠČIO SKRYDŽIO: Neogotikiniame bokšte atidaryta apžvalgos aikštelė

2018 balandžio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Palangoje ką tik sutvarkytas neogotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštas. Bokšto varpų zonoje daugiau nei 20 metrų aukštyje įrengta nemokama apžvalgos aikštelė

©PILOTAS.LT

TAUTOS ATGIMIMO ŠVENTOVĖ: Unikali galimybė susipažinti su Kauno Prisikėlimo bažnyčios maketu

2018 kovo 301 KomentarasPILOTAS.LT

Pagal architekto-inžinieriaus Karolio Reisono projektą 4-ojo dešimtmečio pabaigoje ant aukšto Žaliakalnio šlaito Kaune iškilo Paminklinė Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika. Kauno miesto muziejus ką tik pakvietė

Misionierių bažnyčia

VIETOJE MIŠIŲ – KONFERENCIJOS: Baroko šedevras verčiamas viešbučio dalimi

2017 rugpjūčio 251 KomentarasPILOTAS.LT

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Vilniaus savivaldybės ginčo dėl projektų „Misionierių namų“, „Misionierių sodai“ teisėtumo įkarštyje sostinėje pristatomas dar vienas Misionierių kalvos projektas.

Bankas "Hermis"

SVARSTOMAS „HERMIO“ LIKIMAS: Sprendžiama dėl paveldosauginio statuso suteikimo

2017 liepos 26Be komentarųPILOTAS.LT

Po išskirtinės architektūros pastato praradimu pasibaigusios Vilniaus kelių policijos istorijos, Lietuvos architektų sąjunga susigriebė pasirūpinti kito sostinės postmodernizmo architektūros objekto statusu. Gavusi architekto Kęstučio Pempės

Kelių policija

GIRAITĖ YRA GRAŽU: Vieno postmodernizmo architektūros objekto paroda

2017 balandžio 192 KomentaraiPILOTAS.LT

Giraite vadinto Vilniaus kelių policijos pastato (arch. G.Ramunis, K.Pempė) gyvenime taškas jau padėtas – statinys nugriautas. Tačiau šis visuomenėje plačiai nuskambėjęs postmodernizmo architektūros grynuolio atvejis

lidl_vn_161200_e02_xxx

„LIDL‘O“ BIURŲ PARKAS: Iš postmodernistinės Vilniaus kelių policijos liks tik įspaudas

2016 gruodžio 198 KomentaraiAlmantas Bružas

Ką tik paskelbti biurų parko Giraitės g. 3, Vilniuje nugalėtojai. Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga, pirma vieta ir 5.000 eurų prizas atiteko Vilniaus projektavimo firmos

images_phocagallery_4669_bazil_kaun_1608_4669_bazil_kn_160800_e05_bra

DAUGIAU AUTENTIKOS://KAUNO ARKIKATEDRA BAZILIKA ATGAUNA ČERPIŲ STOGĄ

Pačioje Kauno senamiesčio širdyje stūksančioje Šv. apašt. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje įsibėgėjo tvarkybos darbai. Gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo ir istorizmo bruožų turinčio paties Vytauto

images_pulsas_foto_4581_bazny_ga_160600_e01_xxx

PARDUODAMA BAŽNYČIA://UNIKALI PROGA ĮSIKURTI SAKRALINĖJE GARLIAVOS ERDVĖJE

Standartiniais pastatais ir erdvėmis užverstoje šalies nekilnojamojo turto rinkoje neįprastų pasiūlymų pasitaiko itin retai – vienas kitas įdomesnis istorinis ar tarpukario modernizmo pastatas, vos vos

images_pulsas_foto_4593_bazny_vn_160500_e03_xxx

KULTŪROS NAKTIES PASLAPTYS://ATSIVERS UNIKALI SOSTINĖS ISTORINĖ ERDVĖ

Kultūros naktį po dvidešimt penkerių metų tylos vilniečiams ir sostinės svečiams duris atveria viena unikaliausių Vilniaus istorinių erdvių – daržovių sandėliu paversta buvusi Šv. Mergelės

images_straipsniu_foto_4471_tit_160401.fama

POSTMODERNIZMUI ATSUKTAS VEIDAS:// KPD INICIJUOJA GRYNUOLIO ĮVERTINIMĄ

2016 balandžio 194 KomentaraiAudrys Karalius

Sužavėtas aistringo architektų entuziazmo ir pastangų išsaugoti K.Pempės ir G.Ramunio Posmodernizmo grynuolio gyvybę, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ėmė ir atsigręžė į Postmodernizmą. Panašu,

images_phocagallery_4431_polic_akci_1604_4431_tit-2_g.ramunis, k.pempe

ARCHITEKTŪRINĖ FOTOGYNYBA://AKCIJA DĖL VILNIAUS POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO

K.Pempės ir G.Ramunio tandemas, apie 1975 Paprastai šiuolaikinė architektūra Lietuvoje prisimenama tik tada, kai kokiam nors iškiliam užsienio svečiui reikia pareprezentuoti pažangą ir pavizualizuoti nacionalinio

images_phocagallery_4401_polic_gria_1603_4401_polic_gal2_1603_4401_polic_vn_160300_e03_ama

PALAIKYMO AKCIJA://GRETA BENDRAMINČIŲ POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO FONE

PILOTAS.LT neseniai rašė apie architektų Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio suprojektuoto raudonplyčio Kelių policijos pastato Vilniuje architektūrinę reikšmę, planus jį nugriauti ir opią naujojo paveldo

images_straipsniu_foto_4408_tit_polic_xxx

ARCHITEKTŲ SĄJUNGA RAGINA://K.PEMPĖS IR G.RAMUNIO PASTATĄ IŠSAUGOTI

Praeitos savaitės portalo PILOTAS.LT publikacija Prie architektūros kapo: Kodėl laidojame ta, ką turime geriausio? apie opią naujojo paveldo išsaugojimo problemą sulaukė nemengo atgarsio visuomenėje. Sureagavo

images_phocagallery_4401_polic_gria_1603_4401_tit3_policija faambrasas

PRIE ARCHITEKTŪROS KAPO://KODĖL LAIDOJAME TAI, KĄ TURIME GERIAUSIO?

Kol Lietuvoje gerą architektūrą nugriauti yra paprasčiau, negu ją pastatyti – tol valstybė pati save pasmerkia būti nykstamai mažėjančiu konstruktu, eroziniu vienetu. Suprantama, nyksmo erozija

images_phocagallery_4237_bazny_ispa_1601_4237_e04_xxx

URBANISTINĖS TRANSFORMACIJOS://ISTORINĘ BAŽNYČIĄ IŠTAPĖ VAIVORYKŠTĖMIS

„Grafičiais“ išmargintomis miesto namų sienomis, gatvių tvoromis ar laiptais šiandieną nebenustebinsi. Ispanų gatvės menininkas Okuda San Miguelis vaivorykštės spalvomis ištapė istorinę Laneros miesto (Ispanija) bažnyčią,

images_pulsas_foto_4169_bazny_pa_151100_e01_xxx

MEDINIŲ BAŽNYČIŲ INTERJERAI://RAIMONDO PAKNIO FOTOGRAFIJŲ PARODA

Savame krašte esame išlaikę išties unikalų paveldą: juk daugeliui Europos šalių šimtmečiais tobulinant mūrinės bažnytinės architektūros konstrukcijas ir meninę raišką, Lietuvoje iki pat moderniųjų laikų

images_straipsniu_foto_3967_bazny_vn_150800_e02_xxx

RENESANSINĖ ŠV. STEPONO BAŽNYČIA://ATKURS XVII AMŽIAUS FRIZĄ

Vilniuje pradėtas restauruoti Šv. Stepono bažnyčios sgrafito ornametinis frizas, menantis dar XVII amžių. Tai viena seniausių ir įdomiausių bažnyčių Vilniuje. Renesansinės bažnyčios restauravimo ir konservavimo

Šv. Jono bažnyčia

KLAIPĖDA APSISPRENDĖ://ŠV. JONO BAŽNYČIA ATGAUS PAVIDALĄ SU 75 M BOKŠTU

Uostamiestyje ilgus metus vykusios diskusijos dėl Šv. Jono bažnyčios atkūrimo, atrodo, artėja prie pabaigos. Pačiame miesto centre nuo XVIII a. pradžios stovėjusią bei Antrojo pasaulinio

images_straipsniu_foto_2823_bazny_me_131200_e01

MEDINIS PAVELDAS://RESTAURUOTA UNIKALI AŠTUONIAKAMPĖ GRIŠKABŪDŽIO BAŽNYČIA

Unikali medinė daugiakampė Griškabūdžio miestelio Kristaus Atsimainymo bažnyčia pastaraisiais metais sulaukė didelio restauratorių dėmesio. Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas, beveik visi darbai jau yra baigti.

images_phocagallery_2590_arena_keda_1308_2590_arena_ke_130800_e13_xxx

IT VOKIŠKA MAŠINA://KĖDAINIŲ ARENA TESTUOJA DU NAUJUS MODELIUS

2013 rugpjūčio 206 KomentaraiAlmantas Bružas

Rugpjūčio pradžioje Lietuvos krepšinio rinktinė svečiavosi Kėdainiuose, kur pergale prieš belgų krepšininkus atidarė naują sporto areną. Šį vos per 14 mėnesių pastatytą universalų ir šiuolaikišką

images_straipsniu_foto_2529_bazny_ko_130702_e02_xxx

ŠIAULIŲ BAŽNYČIOS KONKURSAS://PASKELBTI NUGALĖTOJAI

PILOTAS.LT jau rašė apie Dievo Gailestingumo bažnyčios Šiauliuose architektūrinės koncepcijos (projektinių pasiūlymų) atvirą konkursą. Liepos 1-ąją, švenčiant Architektų dieną, paskelbti šio konkurso nugalėtojai. Mišrios kunigų

images_phocagallery_2494_bazny_konk_1306_2254_bazny_sl_130200_e02_xxx

ŠIAULIŲ BAŽNYČIOS KONKURSAS://VARŽOSI 31 ARCHITEKTŪROS PROJEKTAS

PILOTAS.LT metų pradžioje skelbė apie Švenčiausios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos Šiauliuose ir Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Šiaulių skyriaus rengiamą Dievo Gailestingumo bažnyčios architektūrinės koncepcijos

images_phocagallery_2483_tit_Etika

BAŽNYČIOS DERBIS PAŠILAIČIUOSE://K.PEMPĖS METIMAS ĮSKAITYTAS SU PRAŽANGA

Beprecedentė architektūrinės etikos problema, kilusi dėl bažnyčios Vilniaus Pašilaičiuose projekto, atrodo, sureguliuota pačių architektų jėgomis. Deja, Bažnyčios atstovai, iš esmės ir užvirę sumaišties košę, užuot