ŠLOVINGOS ISTORIJOS AMŽININKĖ://MEDININKŲ PILIS ATKELIA VARTUS

Lankytojams atidaromas svarbus paveldo objektas pietrytinėje Lietuvoje – istorinė Medininkų pilis. Atstatytame 27 metrų aukščio jos bokšte įsikūrė muziejus, kuriame įrengtos 4 ekspozicijų salės. 30 kilometrų nuo Vilniaus stūksanti ši šlovingus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikus menanti pilis – vienas seniausių išlikusių šalies mūrinių statinių.

AKCENTAS – 27 METRŲ AUKŠČIO DONŽONAS

Lankytojams atidaroma Medininkų pilis nuo 2004 metų yra Trakų istorijos muziejaus padalinys. Už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas ką tik baigtas pirmasis šio įspūdingo gynybinio statinio rekonstrukcijos etapas.

Vykdant pilies sutvarkymo projektą, įrengti į pilies teritoriją įvažiavimo vartai, sutvarkyta inžinerinė infrastruktūra bei nutiestos komunikacijos, atlikti būtini archeologiniai tyrimai, be kurių negali būti pradėti piliavietės tvarkymo darbai. Pilies fragmentai nuo 1961 metų buvo ne kartą konservuoti, restauruoti, tad lankytojai sienose gali matyti istorinius sluoksnius. Matomos zonos iki kur pilis buvo sugriauta ir kiek kartų ji buvo restauruojama.

Pagrindinis istorinės Medininkų pilies akcentas – atstatytas jos šiaurės rytų bokštas (donžonas), kurio sutapdinto stogo altitudė beveik siekia 27 metrus. Bokšto sienų storis kai kur yra net 3,3 metro.

Donžone įrengtą nuolatinę ekspoziciją jau galima pamatyti. Pirmojo aukšto salėje pasakojama apie Lietuvos mūrines pilis bei eksponuojami archeologiniai radiniai, antrajame aukšte veikia XIV–XVIII a. Lietuvos karybai skirta ekspozicija, trečiajame aukšte įrengta Lietuvos X-XX a. sidabro dirbinių ekspozicija, ketvirtajame aukšte pristatoma prezidento A.M. Brazausko medžioklės trofėjų ir peilių kolekcija, o penktajame aukšte lankytojų laukia sienine tapyba dekoruota menė. Iš dar aukščiau – nuo bokšto kuorų – atsiveria pilies kiemas bei vaizdingos apylinkės. Donžone taip pat įrengtas panoraminis liftas.

SKATINS GERIAU SUVOKTI LIETUVOS ISTORIJĄ

Didžiausios Lietuvos aptvarinės pilies (kiemas užima 1,85 ha plotą!) restauravimo ir pritaikymo turizmo reikmėms projektą inicijavo nuo 2004 metų ją valdantis Trakų istorijos muziejus, o parengė – architekto Roberto Zilinsko vadovaujamas „Senojo miesto architektų“ kolektyvas. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis tvarkomos bei turistams pritaikomos Pilies gen. rangą vykdė bendrovė „Ekstra statyba“.

Architektas R.Zilinskas sakė, kad projektuojant sunkiausiai sekėsi ne profesiniai dalykai, bet išpildyti ES procedūras koreguojant projektą. Įvairių projekto korektūrų tokio tipo projekte išvengti tiesiog neįmanomą. Projektuotojams taip pat kilo sunkumų istorinį statinį pritaikant priešgaisrinėms normoms. Vis dėlto šie laikini nepatogumai buvo įveikti.

Medininkų pilies teritorijoje atkurtas vėlesnės statybos mūrinį pastatas skirtas administracijai. Čia veiks ir konferencijų salė, taip pat planuojama įrengti sceną, kad būtų galima nuolat organizuoti įvairius renginius ir šventes.

Tikimasi, kad restauruota Medininkų pilis taps vienu svarbiausių istorinių akcentų pietrytinėje Lietuvoje, o numatyti tolimesni pilies atkūrimo darbai skatins pažinti savo šalies istoriją bei kultūrą, padės geriau suvokti šlovingą Lietuvos valstybės istoriją.

Medininkų pilyje jau pradedami rengti ir renginiai. Rugsėjo 29 dieną (šeštadienį) joje numatyta LDK istorinės rekonstrukcijos festivalio „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“ pradžia. Naujasis festivalis skirtas 650-osios Mėlynųjų vandenų mūšio, kuriame LDK kariuomenė, vedama Didžiojo Kunigaikščio Algirdo, sutriuškino jungtinę mongolų ordą, metinėms pažymėti. Jo dalyviai – amatininkai entuziastai, kariniai istoriniai klubai – pristatys XIV amžiaus LDK ir tuometinių jos kaimynų bei priešų amatus, buitį, karybą bei papročius.

TIKSLI STATYBOS DATA – NEŽINOMA

Tiksli Medininkų pilies, kaip ir kitų aptvarinių – Kauno, Lydos, Krėvos pilių statybos data nėra žinoma. Manoma, kad tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (1316-1341 m.) baltiškuoju plytų rišimo būdu pastatyta mūrinė aptvarinė pilis. Pilis turėjo 4 bokštus bei 4 vartus. Šiaurės rytų donžone buvo gyvenamos patalpos. Donžonas ir pietinis bokštas atliko flangines gynybos funkcijas, gynė pilies sienas ir vartus iš šono. Rytinis ir vakarinis bokštai saugojo dvejus įvažiavimo vartus. Šiaurinėje ir pietinėje sienose esantys vartai buvo 5 m aukštyje su mediniais pakeliamais tiltais. Gynybinės sienos – apie 1,8 m storio, 12-14 m aukščio. Sienose buvo įrengta apie 280 šaudymo angų, šaulių galerijos. Taikos metu pilies bokštuose gyveno nedidelė (iki 20) karių įgula.

Pirmą kartą pilis paminėta 1387 m. Istoriniai šaltiniai mini, kad 1402 m. Kryžiuočių ordinas pilį sudegino. Manoma, kad nukentėjo tik ją juosę mediniai gynybiniai įtvirtinimai, o pati pilis neturėjo būti labai suniokota, kadangi iš čia 1415 m. ir 1426 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas siuntė laiškus.

ANTRAJAME ETAPE TVARKYS APLINKĄ

Kaip PILOTUI.LT sakė architektas R.Zilinskas, buvo minčių istorinius pilies tūrius atkurti modernesnėmis priemonėmis. Vis dėlto, dėl metodinių ir konstrukcinių dalykų, buvo nutarta laikytis anksčiau vykdyto pilies tvarkymo tęstinumo. Tuo labiau, kad gelžbetoniu papildomai sutvirtintos tradicinės medžiagos garantuoja donžono konstrukcinį stabilumą.

Pasak architekto R.Zilinsko, kitame pilies tvarkymo etape numatyti aplinkos tvarkymo darbai. Taip pat būtina išnaikinti medžius, kurie kelia grėsmę piliai. Šio etapo reikalais rūpinasi Trakų istorijos muziejaus vadovybė.

Parengta pagal Trakų istorijos muziejaus ir PILOTAS.LT informaciją.