Kaunas jau vienuoliktus metus tęsia miesto istorinių pastatų fasadų ir dekoro elementų atnaujinimo rėmimo programą. Pranešama, kad prioritetu čia žada išlikti UNESCO ir Europos paveldo ženklu įvertinti tarpukario modernizmo pastatai, Naujamiesčio, Senamiesčio ir Žaliakalnio teritorijos, medinė architektūra.
Kauno rotušė išgyvena vienus didžiausių pokyčių per visą savo istoriją. Pastato restauravimo ir pritaikymo muziejinei funkcijai darbai jau eina į pabaigą. Šiuo metu rengiama šiuolaikinė miestą pristatanti ekspozicija, kurią kuria Kauno miesto muziejaus ir vilniečių architektų biuro
Lietuvos nacionalinis muziejus išleido 7 metus bendra kolekcininko Vaidoto Ščiaponio ir muziejaus iniciatyva rengtą seniausiųjų Kauno atvirukų katalogą. Leidinys skaitytojus pakvies į intriguojančią pažintį su praėjusių šimtmečių miestu: pirmą kartą į vieną vietą surinkti visi šiandien žinomi,
700 metų ir 33 istorijos. Kaip atrodė kauniečio pasaulis skirtingais laikotarpiais? Kuo jis gyveno, ką valgė, kuo tikėjo, ką dirbo, kas buvo svarbu ir ką paliko šiems laikams? Viskas – vienintelėje knygoje apie Kauną iki pat 2022-ųjų.
Lietuvos teatro, dailės, scenografijos, choreografijos istorijos tyrinėtojas Helmutas Šabasevičius šiandien Nacionalinėje dailės galerijoje apžvelgs Lietuvos istorijos tematiką operos scenoje. Renginys – viešų paskaitų ciklo „Aktualioji dailėtyra: naujausios Lietuvos meno tyrimų atodangos“ dalis. Lapkričio 8 dieną (antradienį) 18
Rytoj, birželio 8 dieną Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriaus palėpės erdvėje pristatoma architekto Žybarto Simonaičio kurta kino juosta „Kauno Rotušė 1967–1973 m.“. Kino juostoje architektas matomai siekė kuo detaliau parodyti restauratorių, archeologų darbo kasdienybę, nevengdamas šmaikštumo, buities
Prieš kelerius metus nuo estetinio galvosūkio pradėjusi Inga Navickaitė-Drąsutė tyrinėja Kauno Vilijampolės rajono „Pusinius namus“. Vienas šio meninio-socialinio tyrimo rezultatų – Kauno fotografijos galerijoje atidaroma paroda. Sausio 9 dieną (ketvirtadienį) 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g.
Organizacija „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dar kartą skelbs filmo apie Kauno tarpukario architektūrą sukūrimo konkursą. Busimojo filmo apie Kauno tarpukario architektūrą premjera planuojama 2022 metais, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine. Kaip praneša organizacija „Kaunas
Jau rytoj Kaune – išskirtinė proga apsilankyti viename įspūdingiausių šalies inžinerinių statinių – geležinkelio tunelyje. Renginio lankytojams įspūdį dar labiau turėtų sustiprinti spektaklis, sukurtas atskleisti šio statinio istoriją specialiaisiais garso efektais, šviesomis ir meninėmis vaizdo projekcijomis. Gegužės
Pelėdų kalnas – viena spalvingiausių Kauno Žaliakalnio vietų, žinoma toli gražu ne vien dėl pavadinimą jai davusių Vinco Grybo pelėdų. Nuo šio kalno į miestą kadaise žvelgė pats Napoleonas, tarpukaryje čia įsikūrė pirmoji Lietuvos meno mokykla bei
Kauno miesto muziejuje ką tik atidaryta Stanislovo Lukošiaus fotografijų paroda „Nemiestiškas miestas“. Antrojoje ciklo parodoje tęsiama kelionė į užburiančios miesto praeities pasaulį. Fotografijos prabyla apie miestą ne kaip statiškų fasadų sieną, bet kaip sambūvį, kurio nūnai neretai
Šiandien Kauno miesto muziejaus rotušės skyriuje atidaroma paroda „Kitokio laiko nuojauta“. Čia eksponuojamos fotografijos iš Statybos projektavimo institutuose dirbusio Stanislovo Lukošiaus archyvo, saugomo Kauno miesto muziejuje. Vasario 8 dieną (ketvirtadienį) 17 val. Kauno miesto muziejaus rotušės skyriuje
Kauno miesto muziejus miestiečius pakvietė pažymėti 475-ąjį miesto rotušės gimtadienį. Šventę pradės ir iš istorinio rotušės balkono kauniečius ir miesto svečius sveikins istorinis miesto burmistras. 1542 metų liepos 28-ąją, švento Pantaleono dieną, tarp dešimtos ir vienuoliktos valandos
Kauno apskrities archyvas rengia apskritojo stalo diskusiją apie vieno charizmatiškiausių Kauno rajonų – Žaliakalnio – praeitį ir ateitį. Lankytoju taip pat laukia Gubernijos laikų planų, pastatų projektų, valdžios sprendimų paroda bei šiemet išleistos Algirdo Gamziuko knygos „Mano
Kauno Laisvės alėjos praeiviai nūnai nejučia gali persikelti net kelis dešimtmečius atgal. Mat svarbiausia Kauno gatvė pavirto ekspozicijos sale parodai „Kaunas. Kinas. Laisvė“, kurioje originaliai sugretinti kelių kartų fotomenininkų darbai. Tai savotiška kelionė laiku į 7-ojo ir
Kaunas nuo seno apipintas mitais ir mįslingomis istorijomis: Kauno pilyje miegantys kunigaikščio Vaidoto kariai, lemtingas Napoleono persikėlimas per Nemuną… Miesto muziejus nupučia dulkes nuo fonduose saugomų archeologijos radinių, menančių tikrąją šio miesto istoriją. Tai taip pat ir
Istorinėje LR Prezidentūroje bus pristatytas originalus audiovizualinis maršrutas „Dvasios gidas po senąjį Kauną“. Tai miesto gidas, siūlantis gyvą emocinę patirtį, kurioje susipina istoriniai faktai ir meninė tikrovė, miesto praeitis ir čia gyvenusių žmonių dramos. Pristatyme dalyvaus maršruto
Keturi Vytauto Didžiojo universiteto istorikai, remdamiesi istorinių, architektūros ir archeologijos tyrimų duomenimis sumanė atskleisti Kauno senamiesčio kultūrinę ir istorinę savastį tarpdisciplininėje perspektyvoje.
1843 metais Kaunui tapus gubernijos centru miesto veidas priverstinai pradėjo keistis. Kaip ir kuo Kaunas bei kauniečiai gyveno XIX amžiaus antroje pusėje, pasitelkęs to meto ikonografiją, Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje organizuojamoje paskaitoje atskleis istorikas Arvydas Pakštelis. Žadama
Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje pristatoma archeologo Mindaugo Bertašiaus naujoji knyga „Dingęs miestas. Viduramžių Kaunas archeologinių tyrimų duomenimis“. Renginyje dalyvaus pats knygos autorius, knygos recenzentas prof. Vytautas Levandauskas, kiti paveldo specialistai.
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001