Tarptautinės architektų dienos išvakarėse, tarp saulėje įkaitintų betoninių Alytaus daugiabučių ir pajūriškai kvepiančių pušų 3 dienas klajojo baltais trisdešimto SIKON marškinėliais pasipuošę architektūros simpatikai. Į konkrečiosios utopijos paieškas šeštame pagal dydį Lietuvos mieste šiemet leidosi virš 50 dalyvių, o idėjų srautus į temos vagas pakreipė 5 lektoriai bei vietinė miesto bendruomenė.
TEMĄ ĮKVĖPĖ ISTORINĖS SIKON ESMĖS PAIEŠKOS
Šių metų temą ,,Konkrečioji utopija‘‘ įkvėpė istorinės SIKON esmės paieškos, pirmųjų konkurso tikslų bei jo atsiradimo priežasčių nagrinėjimas. Kaip žinia, Studentų Idėjų KONkursas gimė traukinyje Kaunas – Vilnius, 1983 metais – laikotarpis netolimas orveliškiems 1984 – iesiems. Tuometiniam niūriam akademiniam nuobodumui pasipriešino trys studentai, šiuolaikinės Lietuvos architektūros istorijai gerai pažįstami Audrius Ambrasas, Gintaras Čaikauskas bei Audrys Karalius. Drąsiai galima teigti, kad per trisdešimt gyvavimo metų SIKON‘as iš konkurso peraugo į būseną, iš kurios pats gimė. SIKON – tai eksperimentas, nuolatinė naujų klausimų ir sprendimų paieška, vasariškas pabėgimas iš universitetinių kūrybos rėmų, realiai veikiančių utopijų generavimas.
Birželio 29 dieną ilgas „sikoniškas“ šimtakojis išplaukė į Alytaus gatves, Dainavos ir Vidzgirio link. Vietos aktualumas akivaizdus: miegamieji rajonai, kurių kiemų erdvės – socialinių eksperimentų aikštelės, mažųjų ir didelių utopijų gimtinės.
Utopijos, distopijos, konkrečiosios utopijos painią tematiką palietė ir XXX SIKON lektoriai bei organizatoriai: po trumpo temos genezės pristatymo Magdalena Beliavska ir Evelina Bartusevičiūtė perleido žodinę estafetę vienam iš „sikoniškos“ avantiūros pradininkų. G.Čaikauskas Jaunimo parke pristatė pranešimą „Alytus. Antiutopija. Architektūra“, kuriuo pagerbė kolegą Albertą Stankevičių – pranešėjo manymu, utopijos įsikūnijimą. Pranešimas ypatingai patiko besiklausantiems alytiškiams: SIKON idėjininko žodžiai įkvėpė naują dvasią į taip pažįstamą miesto erdvę.
TRIŠALIS FUTBOLAS „ALYTAUS MILŽINO“ PAUNKSNĖJE
Sekanti stotelė: Vidzgirio daugiabučių kiemas. Čia, ant betoninių plytelių architektas Jonas Žukauskas išdėliojo aibę sovietinius laikus menančių knygų: atlasas, tarybiniai urbanistikos, daugiabučių ir pramoninės paskirties pastatų projektavimo vadovėliai… Daugybės modulinių butų apsuptyje jis kalbėjo apie sistemas, jungiančias individus į utopinės visuomenės organizmą, kurio kiekvienas elementas privalo atlikti savo funkciją bendro mechanizmo gyvybei palaikyti.
Prie „Alytaus milžinu“ praminto daugiabučio dalyviai buvo pakviesti pasinerti į Redos Petravičiūtės paruoštą garsų, įrašytų tame pačiame pastate, instaliaciją. Dalyviai – inkliuzai miesto rutinoje, garsų dėka tapo jo intymaus gyvenimo liudininkais. Kiek vėliau, alytiškių požiūrį į gimtąjį miestą bei vietinį mentalitetą renginio svečiams pristatė ir lektorė Gitana Pinkevičienė. Įdomų utopinės-distopinės visuomenės suvokimo būdą pasiūlė žinomas Alytaus menininkas Redas Diržys. Jo atneštą kamuolį dalyviai spardė pagal trišalio futbolo taisykles: šio žaidimo esmė – agresijos ir konkurencijos eliminavimas. Pasak R.Diržio, trišalis futbolas – tai meistriškumo, įtikinėjimo ir psichogeografijos lydinys, kuris išlaisvina nuo skirstymo į herojus ir nevykėlius, nes galimybių spektras išsiplečia, o žaidėjai demonstruoja visuomenės bei valstybinių struktūrų veikimo principą.
Ekskursijos dulkes nuo batų sikonistai nukratė alytiškių pamėgtame bare „Fenix“ – iš skirtingų utopijų spąstų išnirusius renginio dalyvius šokdino Grupė J.I. bei Kedrostubùras.
SIKONISTAI MĖGAVOSI VISIŠKA LAISVE
Šeštadienio rytą SIKON‘as pasitiko Alytaus miesto teatre: čia architektas Tomas Grunskis pristatė savo instaliaciją – įrodymą, kad architektūra gali būti suformuota garsu ar šviesos. Trisdešimto SIKON paskaitų ciklą užbaigė Alytaus aktyvistų diskusija, kurią moderavo Liudas Ramanauskas, o pokalbyje dalyvavo Artūras Mažeika, G.Pinkevičienė ir R.Diržys.
Diskusijai pasibaigus, dalyviai patraukė Alytaus dailės mokyklos link ir čia, Miesto sodo pušų apsuptyje, prasidėjo 24 valandų kūrybinės dirbtuvės.
Sikonistams šiemet buvo suteikta visiška kūrybinė laisvė, skatinama išeiti iš tradicinės instaliacijos ribų, tirti architektūros ir visuomenės santykį bei pateikti rezultatus kitais būdais – tikriausiai, bandant kurti konkrečiąją utopiją, kitaip elgtis neįmanoma, tad darbų pasitaikė įvairiausių. Performansai, apklausos, jausmų kartografija kontrastavo su tradiciniu instaliacijos formatu, darbai buvo eksponuojami tiek dirbtuvių teritorijoje, tiek miesto erdvėse, jie buvo tiek įkvėpti pamatytų, pajaustų ir išgirstų erdvių, tiek pritaikyti konkrečioms vietoms. Komisija, kurios nariais tapo vienas SIKON‘o pradininkų A.Ambrasas, ištikima konkurso simpatikė Lilija Puipienė, tarpdisciplininių menų atstovas Audrius Novickas, meno aktyvistas ir Alytaus dailės mokyklos direktorius Redas Diržys bei daug metų idėjiškai renginį palaikantis T.Grunskis, išskyrė 4 darbus.
Paskatinamoji premija atiteko „KOMANDAI“ (Agnė Gasiūnaitė, Motiejus Vyšniauskas, Liucija Čepaitė, Monika Gedvilaitė). Jų darbas išsiskyrė neįprastu formatu – atlikto alytiškių nuomonės tyrimo ir apklausos rezultatais komandos nariai pristatė žodžiu, o apmąstymus iliustravo tradicinis sikoniškas planšas. Dalyvių iškelti klausimai ir sprendimų pasiūlymai – užuomazga konkrečiosios utopijos vystymui.
,,LIPAM‘‘ IR ,,KEISTA‘‘ PATIKO VIENODAI
Komandos „LIPAM‘‘ bei „KEISTA‘‘, pristačiusios visiškai skirtingo pobūdžio darbus, komisijos nariams paliko lygiai stiprų įspūdį – būtent joms žiuri skyrė dvi antras vietas. Viename Alytaus miegamojo rajono kiemu konkrečiąją utopiją pavertę realybe komandos „LIPAM“ nariai (Augustinas Viselga, Jokūbas Augutis, Gerda Nevulytė, Ignas Kazlauskas, Karolis Grigaitis) pelnė ir T.Grunskio bei G.Čaikausko simpatijas – architektai jiems papildomai skyrė vardines premijas.
Komandos „LIPAM“ teigimu: „Esminis šios utopijos aspektas yra santykis su aplinka, kurioje ji gimsta. Pilkų sovietinių daugiabučių apsuptame, bet nenaudojamame kieme išdygsta ryškus kvadratas, kuris vizualiai išsiskirdamas kelia smalsumą. Tuo tarpu, jame paslėpti laiptai eksperimentuoja su kieme jau esančio objekto funkcija ir ją pratęsdami tampa tiltu, kuris kviečia daugiabučių gyventojus žaisti ir bendrauti. Šis žaismas yra kasdienybę keičianti, bet pirmiausia sociali ir konkreti utopija, kurianti erdvę atvirą laimei“.
Komandos „KEISTA“ manymu, „Utopija niekada negali būti tobula, nes mūsų poreikiai pastoviai didėja arba atsiranda naujų, jie nebetelpa į utopijos nustatytus rėmus. Instaliacijoje būtent tai ir norėjome pavaizduoti“.
Prezentacijos dalyvius jie įvardino kaip poreikius ir įstatė juos į rėmus, apvyniodami balta drobe. Kurdami nejaukią atmosferą rėmų viduje, autoriai simbolizavo tai, kad besikeičiantiems poreikiams šie rėmai tampa per ankšti ir atsiranda būtinybė ištrūkti, o ištrūkę iš šių rėmų, vis tiek, bent pasąmoningai, kuriame sau tobulos idėjos viziją.
NUGALĖTOJAI PAKERĖJO NUOŠIRDUMU
„TU NE VIENAS“ komandos nariai (Paulius Kliučininkas, Salomėja Lubytė, Alisa Muchks, Indrė Baranauskaitė, Eglė Drungilaitė) komisiją pakerėjo nuoširdumu, jautrumu bei tikru, nuoširdžiu bendravimu su vietiniais gyventojais. Jų sukurtas Alytaus meilės žemėlapis užtarnavo komandai pirmos vietos laimėtojų titulą. Komisijos pirmininkas T.Grunskis nusprendė, kad prizininkai, kaip ir komanda „LIPAM“ yra verti galimybės pristatyti savo darbus architektūros galerijoje „Nulinis laipsnis‘‘.
Pagrindinę darbo „TU NE VIENAS“ idėją nugalėtojams pasufleravo G.Čaikauso Jaunimo parke pasakyta mintis, kad pagrindinis utopijos variklis yra meilė. Tai jausmas, kuris sujungia žmones ir nepaiso tradicinio miesto ribų. „Taip buvo sukurta utopinė alternatyvaus miesto idėja, konkrečiame mieste, kuriame pagrindiniai elementai yra ne gatvės ar pastatai, bet mazgai, kurie žymi žmonių tarpusavio kontaktą“, – idėją aiškina autoriai. Ši komanda išėjo į Alytaus miesto gatves ir paprašė žmonių apsikabinti jiems paliko po „materialią savo šilumos dalelę“ – marškinėlių skiautę, kuri turėtų priminti nepažįstamiesiems toliau kurti tarpusavio ryšį su kitais.
Tarptautinę architektų dieną pasibaigęs unikalus šviesių protų ir netipinių idėjų varomas renginys pagerbė praeitį ir pradėjo ateities vystymo procesus. Tiek organizatoriai, tiek dalyviai suriko, kad konkurso tikslas buvo įgyvendintas: tiek pačių architektūros studentų, tiek miesto gyventojų širdyse pradėtas konkrečiosios utopijos siekis. Galbūt trisdešimtas SIKON‘as – naujos architektų kartos užuomazga?
XXX SIKON „Konkrečioji utopija“ organizatoriai: Justinas Adomaitis, Evelina Bartusevičiūtė, Magdalena Beliavska, Emilija Deksnytė, Marija Jagnieškutė, Audronė Pakalniškytė, Reda Petravičiūtė.
Nuotraukos: SIKON XXX
Projekto „TU NE VIENAS‘‘ autoriai P.Kliučininkas, S.Lubytė, A.Muchks, I.Baranauskaitė, E.Drungilaitė vertinimo komisiją pakerėjo nuoširdumu, 1-oji vieta
Komanda „KEISTA“, 2-oji vieta
Komanda „KEISTA‘‘ prezentacijos dalyvius įvardino kaip poreikius ir įstatė juos į rėmus, apvyniodami balta drobe; 2-oji vieta
Komanda „LIPAM“: A.Viselga, J.Augutis, G.Nevulytė, I.Kazlauskas, K.Grigaitis; 2-oji vieta
Pilkų sovietinių daugiabučių apsuptame kieme išdygsta ryškus kvadratas, kuris vizualiai išsiskirdamas kelia smalsumą. „LIPAM“, 2-oji vieta
Paskatinamoji premija paskirta „KOMANDAI“ (A.Gasiūnaitė, M.Vyšniauskas, L.Čepaitė, M.Gedvilaitė).
Sikonistams šiemet buvo suteikta visiška kūrybinė laisvė, skatinama išeiti iš tradicinės instaliacijos ribų, tirti architektūros ir visuomenės santykį bei pateikti rezultatus kitais būdais
Sikonistams šiemet buvo suteikta visiška kūrybinė laisvė, skatinama išeiti iš tradicinės instaliacijos ribų, tirti architektūros ir visuomenės santykį bei pateikti rezultatus kitais būdais
Sikonistams šiemet buvo suteikta visiška kūrybinė laisvė, skatinama išeiti iš tradicinės instaliacijos ribų, tirti architektūros ir visuomenės santykį bei pateikti rezultatus kitais būdais
SIKON XXX organizatoriai
