Kultūros paveldo departamento (KPD) paveldosaugos biblioteka, suskaitmeninusi daug savo fonduose saugomų nuotraukų, pakvietė pasižvalgyti po XX a. II pusės visuomeninės paskirties pastatų interjerus. Daugelis pastarųjų jau yra prarasti, tad ši virtusli ekspozicija tampa reta galimybe susipažinti su nykstančių visuomeninių interjerų vaizdais.
PRISTATOMOS XX A. 8-9 DEŠ. NUOTRAUKOS
Virtualioje parodoje „Kasdienybės blyksnis: XX a. II pusės interjerų tendencijos“ KPD pristatomose XX a. 8–9 deš. Stanislovo Keparučio nuotraukose, saugomose KPD Paveldosaugos bibliotekoje, atskleidžia XX a. antrosios pusės monumentaliosios ir dekoratyvinės dailės raišką skirtingos paskirties interjeruose. Nuotraukose užfiksuoti freskų, vitražų, keramikinių ir medinių pano, gobelenų pavyzdžiai, kurie puošė to meto viešąsias erdves. Ekspozicijoje matomi įvairūs modernizmo interjerų etapai – nuo XX a. 6 deš. ankstyviausio pavyzdžio „Neringos“ kavinėje Vilniuje iki XX a. 9 deš. restoranų „Stumbras“, „Žara“ apipavidalinimo Panevėžyje ir vieno įspūdingiausių vėlyvojo sovietmečio interjerų – Klaipėdos santuokų rūmų. Pastarąjį kūrė gausus menininkų kolektyvas, o jo turtingas interjeras išliko bene geriausiai iki šių dienų. Dėmesys apdailai buvo skiriamas ne tik didžiųjų, bet ir mažesnių miestų pastatų interjerams, tai puikiai atspindi buvusio Krakių (Kėdainių rajonas) prekybos centro sienų freskos bei vitražai, Šalčininkų miesto visuomeninių pastatų – pašto, autobusų stoties, vaistinės – interjerų, dekoruotų freskomis, apipavidalinimas.
VYKO PERĖJIMAS NUO „NESAIKINGOS“ PUOŠYBOS
Nuo XX a. 7 dešimtmečio Lietuvoje galima pastebėti architektūros ir interjero dizaino pokyčius. Įvyksta perėjimas nuo „nesaikingos“ puošybos prie modernesnės, funkcionalesnės ir estetiškai subtilesnės raiškos, pirmiausia pasireiškusios interjeruose. Architektai pradėjo lengviau eksperimentuoti su formomis, medžiagomis ir dizaino idėjomis.
Daiktų ir aplinkos modernėjimo tendencijos pasireiškė naujų visuomeninių pastatų interjerų – kavinių, santuokų ir ritualinių paslaugų rūmų, ligoninių, galerijų, poilsio namų, pašto ir kitos paskirties statinių – apipavidalinime, minėti pastatai tapo eksperimentinės estetikos ir funkcijos derinimo vietomis. Monumentalioji ir taikomoji dekoratyvinė dailė – sienų tapyba, mozaika, vitražas, skulptūra, gobelenas, keramika, dailės dirbiniai iš medžio, metalo, stiklo, odos ir kitų medžiagų, atlikti to meto dailininkų, tapo neatsiejama interjerų dalimi. Tai buvo ne tik puošmenos, bet ir architektūrinės erdvės dalys, integruotos į bendrą koncepciją.
Parodos organizatorės: KPD specialistės Rugilė Bružaitė, Miglė Judytė, Giedrė Radvilavičienė, Vigita Žebrauskienė , Eglė Bagušinskaitė.
Iš parodos „Kasdienybės blyksnis: XX a. II pusės interjerų tendencijos“. Kavinės „Neringa“ interjeras, Vilnius. Architektai Algimantas Nasvytis (1928–2018), Vytautas Nasvytis (1928–2016), 1956–1960 m. Sienų tapybos autoriai Vladas Jankauskas (1923–1983) ir Vytautas Povilaitis (1927–2009), 1959 m. Nuotraukos autorius S.Keparutis, 1984 m.
Iš parodos „Kasdienybės blyksnis: XX a. II pusės interjerų tendencijos“. Restorano „Žara“ interjeras, Panevėžys. Interjero architektas Vaclovas Andriuška, stiklo dailininkė Irena Lipienė, 1983 m. Nuotraukos autorius S.Keparutis, 1984 m.
Iš parodos „Kasdienybės blyksnis: XX a. II pusės interjerų tendencijos“.Vitražas „Baltija“, buvęs Medienos medžiagų kombinatas, Klaipėda. Dailininkas vitražistas Algimantas Stoškus (1925–1998), 1974–1975 m. Nuotraukos autorius S.Keparutis, 1981 m.
Iš parodos „Kasdienybės blyksnis: XX a. II pusės interjerų tendencijos“. Vitražas „Trys bangos“, Lietuvos jūrų laivininkystės administracinis pastatas, Klaipėda. Dailininkas vitražistas Algirdas Dovydėnas (1944–2015), 1980 m. Nuotraukos autorius S.Keparutis, 1984 m.
Iš parodos „Kasdienybės blyksnis: XX a. II pusės interjerų tendencijos“. Freska ligoninės konferencijų salės interjere, Klaipėda. Autorius ir data nenustatyti. Nuotraukos autorius S.Keparutis, 1984 m.
Iš parodos „Kasdienybės blyksnis: XX a. II pusės interjerų tendencijos“. Medžio pano „Darbas“ dalis, Neringos miesto savivaldybė, Nida. Dailininkas, tautodailininkas Eduardas Jonušas (1932–2014), 1980 m. Nuotraukos autorius S.Keparutis, 1981 m.
