Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Prano Domšaičio galerijoje, Klaipėdoje atidaroma paroda „Kad ir pasaulio pabaiga: kraštovaizdis Lietuvos fotografijoje“. Tai pirmoji Lietuvoje tokio masto XX a. II p.–XXI a. kraštovaizdžio fotografijos ekspozicija.
KIEKVIENA KARTA KURIA SAVO KRAŠTOVAIZDĮ
Spalio 24 dieną (penktadienį) 18 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) įvyks parodos „Kad ir pasaulio pabaiga: kraštovaizdis Lietuvos fotografijoje“ atidarymas. Parodoje pristatomi 33 fotografų žvilgsnis į kraštovaizdį – tai ne tik atpažįstamos vietos, mūsų gyvenimo terpė, kurioje veikia geologinis, mitologinis, istorinis ir fizinis laikas, bet ir erdvė, kurioje skleidžiasi įvairialypė pasaulėjauta.
„Kiekviena karta kuria savo kraštovaizdį, ankstesnių laikotarpių politinės, ekonominės, socialinės, kultūrinės, ekologinės raidos vertybes prislopina arba visai panaikina, keičia dabarties visuomenei aktualiomis. Šioje parodoje galėsime pažinti kraštovaizdžio fenomeną, stebėti meninių vaizdinių įvairovę ir simbolinių verčių kaitą“, – mintimis apie parodą dalijasi LNDM Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.
Parodos kuratorė dr. Margarita Matulytė kviečia pažvelgti į Lietuvos fotografijoje išreikštą žmogaus santykį su kraštovaizdžiu, jį pažinti ir įveikti nerimą, kurį sukelia sparčios pasaulio kaitos ir nenuspėjamos ateities sankirta: „Kad ir pasaulio pabaiga, žmogus iki paskutinės sekundės bus linkęs netikėti artėjančia apokalipse ir stengsis slopinti kritinio susinaikinimo grėsmių keliamą baimę kraštovaizdžio toliuose – ten, kur baigiasi apčiuopiama realybė ir prasideda įsivaizduojamas pasaulis, ten, kur egzistencinį nerimą užgožia amžinosios gamtos magija“.
Šis santykis peizažų fotografijose atsiveria tarsi properša – realybės ir įsivaizduojamo pasaulio plyšys, per kurį žmogus bando suprasti savo vietą gamtos tėkmėje. Į šiuos vaizdus kviečiama žvelgti ne tik kaip į realių vietų, formuojančių reljefą ir horizontą, atvaizdus, bet ir kaip į daugiasluoksnes vaizduotės erdves.
APIE GAMTOS IR ŽMOGUS RYŠĮ
Atidarymo dieną, 18.30 val., vyks Donato Bielkausko koncertas „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“ – muzikinis performansas, kviečiantis išgirsti Klaipėdos garsovaizdį, susidedantį iš nenutilstančio uosto ritmo ir įkvepiančios vandens tėkmės – mariomis ir jūra plaukiančių laivų, vėjo ir daugybės logistinių linijų, jungiančių Klaipėdą su kitais pasaulio uostamiesčiais.
Visą parodos laikotarpį lankytojų lauks ekskursijos, edukacijos ir įvairūs renginiai – pokalbiai apie gamtą ir klimato kaitą su Mariumi Čepuliu ir Sengirės fondo atstovais, filmo „Rūgštus miškas“ (rež. R.Barzdžiukaitė), Dariaus Žiūros filmo peržiūros ir Remigijaus Treigio fotografijos dirbtuvės. Visi šie renginiai kvies įdėmiau įsižiūrėti į mus supantį kraštovaizdį ir mūsų pačių pėdsakus jame.
Ekspoziciją lydės mokslinė konferencija „Gamtos ir pasaulėvaizdžio sankirtos“, kurią kartu su LNDM rengia Klaipėdos universitetas ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Ji vyks lapkričio 19–20 d., bus kviečiama pažvelgti giliau į gamtos ir žmogaus ryšį šiuolaikiniame pasaulyje.
Parodos temos gelmės išryškės kitų metų pradžioje pasirodysiančioje kuratorės dr. M. Matulytės mokslo studijoje „Kraštovaizdžio semiozė Lietuvos fotografijoje“.
Paroda veiks iki 2026 m. kovo 1 d. Informacija apie renginius ir edukacijas skelbiama LNDM svetainėje ir socialiniuose tinkluose.
Kuratorė dr. Margarita Matulytė. Koordinatorės: Skaistė Marčienė, Aurelija Malinauskaitė. Parodos architektė Ieva Glumac. Dizaineris Marius Žalneravičius. Organizatorė LNDM Prano Domšaičio galerija. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Parodos rėmėja „GrigeoGroup“. Partneriai: Kauno miesto muziejus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Šiaulių „Aušros“ muziejus.
Titulinis pav.: Geistė Marija Kinčinaitytė, Be pavadinimo (Viduje), 2023-2025.
Antakalnis, Alfonsas Budvytis, 1991.
Kompozicija su lempa, V.Šonta, XX a. 8 deš.
Remigijus Treigys, iš ciklo „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“, 2020.
„Naujos Jūros“, LXXI, Paulius Makauskas, 2022.
„Skrajojantis olandas“ Savelijus Golubevas, 1977 m.
