Rusų paleista bomba vakar Charkive sugriovė didžiąją dalį garsiojo Deržpromo pastato – į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukto vieno žymiausių Ukrainos konstruktyvizmo architektūros objekto. Laisvės aikštėje pastatytas pastarasis kompleksas užima svarbią vietą tarp pasaulio architektūros objektų, reprezentuojančių XX a. pirmos pusės modernizmo architektūrą.
Akivaizdu, jog Ukrainiečių nuogąstavimai dėl Deržpromo pastatų komplekso išsaugojimo vykstant rusų invazijai buvo pagrįsti. Rusams be atvagos griaunant Ukrainos miestus, vakar vakare bomba pataikė ir į vieną XX a. pirmos pusės modernizmo architektūros šedevrų – Deržpromo pastatų kompleksą (arch. S.Serafimov, S.Kravets, M.Felger; 1928 m.) Charkive. Naujienų agentūros „Reuters“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad „Derzhprom‘o“ komplekso dalys po šio išpuolio pavirto griuvėsiais, išdužo beveik visi jo langai. Taip pat žeisti ir mažiausiai 6 komplekse buvę žmonės.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau pasmerkė šį cinišką išpuolį prieš pirmuoju Sovietų Sąjungos dangoraižiu tituluojamą statinį. Savo interneto paskyroje jis taip pat paragino dėti naujas pastangas, jog Vladimiras Putinas sustabdytų daugiau nei pustrečių metų trunkantį karą.
Nepaisant, jog rusija atkakliai neigia besitaikanti į civilius, jos bombos viena po kitos kone kasdien smogia civiliniams objektams, esantiems net labai toli už fronto linijos. 2022 metų pradžioje atlaikęs rusų bandymą įsiveržti, Charkivas iki šiol išlieka jų oro atakų taikiniu. Ukrainoje iš viso yra 7 UNESCO pasaulio paveldo objektai, o dar 17 yra įtraukti į preliminarų UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Parengta pagal PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka: Deržpromo pastatų komplekso fragmentas po rusų atakos spalio 28 dieną. Foto: George Ivanchenko.

Deržpromo pastatų komplekso bendras vaizdas iki 2022-ųjų rusų invazijos (arch. S.Serafimov, S.Kravets, M.Felger; 1928 m.). Foto: PILOTAS.LT archyvas.