Šeštadienį atidarymo renginiu Kaišiadorys prisistatė kaip 2024 metų Lietuvos kultūros sostinė. Kaišiadoriškiai surengs per 60 renginių ir kultūrinių iniciatyvų. Skaičiuojant atskiromis veiklomis, jų numatoma net keli šimtai.
„Džiaugiuosi, kad Kaišiadorys pasirinko keliauti kultūros keliais ir savo miesto vertybinius pasirinkimus sieti būtent su kultūra. Kaišiadorys supranta, jog kultūra yra ne tik pramoga, ne tik vienas kitas renginys laisvalaikiui paįvairinti. Kultūra yra bendruomenės, visuomenės, o kartu – ir valstybės pamatas, – atidarymo renginyje kalbėjo kultūros ministras Simonas Kairys. – Šiandien Kaišiadorys pradeda visus metus truksiančią kultūrinę kelionę, kurios sėkmė priklauso nuo mūsų visų. Šioje kultūrinėje sankryžoje yra labai daug krypčių: nuo paveldo iki poezijos, nuo šiuolaikinio iki mėgėjų meno.“
Kaišiadorys, formuodami Lietuvos kultūros sostinės programą, atsižvelgė į savo kultūrinę tapatybę, istorinę praeitį, geografinius ypatumus, tad pasirinko kultūros kelių ir kelionių koncepciją. Išgrynintas svarbiausias keliones suskirstė į keturias kryptis: „Atminties sakmę“ sudaro istorijų ir literatūros kelionės, „Meno spalvos“ apima muzikines, vaizduojamojo meno, teatro ir kino keliones, „Etnoskonis“ veda etnokultūros ir kulinarinio paveldo keliais, o „Pažinimo pėdos“ aprėpia kultūrinio turizmo, sporto ir piligrimines keliones.
Renginiai vyks ne tik Kaišiadoryse, bet ir aplinkiniuose miesteliuose.
Lietuvos kultūros sostinėmis nuo 2008 metų, kai buvo pradėtas įgyvendinti projektas „Lietuvos kultūros sostinė“, buvo: Zarasai, Plungė, Ramygala, Šilutė, Anykščiai, Palanga, Panevėžys, Žagarė, Telšiai, Klaipėda, Marijampolė, Rokiškis, Trakai, Neringa, Alytus ir Tauragė. 2025 m. Lietuvos kultūros sostinės titulą Kaišiadorys perduos Druskininkams.
Šio projekto tikslas – skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą.
Parengta pagal Kultūros ministerijos informaciją.
Titulinė nuotrauka: Sauliaus Jankausko.
