Valstybinei kultūros paveldo komisija, Lietuvos architektų rūmai ir Kauno regioninė architektūros taryba padarė viešą pareiškimą dėl Kauno Ąžuolyno vientisumo išsaugojimo.
Institucijoms kelia nerimą unikalaus Ąžuolyno teritorijoje Kauno savivaldybės planuojama milžiniška automobilių stovėjimo aikštelė.
Kultūros paveldo departamento ir Kultūros ministerijos prašoma atlikti numatomų sprendinių poveikio vertinimą ir imtis veiksmų išsaugant nacionalinės vertybės visumą.
Kauno modernizmo architektūros nominacijoje UNESCO Kauno Ąžuolynas pažymėtas kaip tarpukario miesto parko urbanistinio išplanavimo reprezentantas. Jis grįstas XX a. trečiajame dešimtmetyje visoje Europoje paplitusia miesto-sodo idėja.
Atsižvelgiant į teritorijos svarbą, siūloma užtikrinti, kad numatomiems detaliojo plano keitimo sprendiniams būtų atliktas vertinimas paveldosaugos požiūriu.
„Reikšmingos teritorijos, reprezentuojančios Kauno modernizmo architektūrą nominacijoje UNESCO, pokyčius nedera planuoti neatlikus numatomų sprendinių poveikio vertinimo. Tikintis, jog Kauno modernizmo architektūra taps pasaulio paveldo vertybe, pažymėtina, kad tokį vertinimą yra reikalaujama atlikti bet kuriai kitai UNESCO sąraše esančiai vertybei“, – rašoma pranešime spaudai.
Žaliakalnio išplanavimas pasižymi urbanistiniu požiūriu išskirtiniu vėduokliniu gatvių tinklu. Gatvių simetrijos ašies centras atsiremia į Ąžuolyno parką ir čia stovėjusią oranžeriją.
Būtent šiame taške Kauno savivaldybė, užuot išryškinusi miesto-sodo idėją su ją papildančiu angliško tipo Ąžuolyno parku, nutarė įrengti milžinišką (1.950 vietų, redakcijos pastaba) automobilių stovėjimo aikštelę.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos architektų rūmai ir Kauno regioninė architektūros taryba yra įsitikinę, jog Kauno Ąžuolyno objektų komplekso parko vertės ir vientisumo išsaugojimas – turėtų būti svarbesnis prioritetas, nei galimybė privažiuoti prie Sporto komplekso automobiliu kuo arčiau. Šį klausimą svarsčiusi Kauno regioninė architektūros taryba itin kritiška ir priėmė griežtą sprendimą – nepritarti mega-parkingo sumanymui – nurodydama išsamius motyvus.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2019 m. Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba Ąžuolyno parkui sumažino prieš tai nustatytų vertingųjų savybių skaičių. Iš sąrašo buvo išimtos ir vertingosios savybės, susijusios su sklypu, kuriame planuojama automobilių stovėjimo aikštelė.
Kultūros paveldo departamento paprašyta informuoti, ar prieš tai nustatytos vertingosios savybės buvo panaikintos remiantis kultūros vertybės tyrimais. KPD atsakė, kad vertingosios savybės buvo panaikintos dėl ikonografinių duomenų trūkumo ir paragino Lietuvos architektų rūmus ir Kauno regioninę architektų tarybą surasti su sklypu susijusius ikonografinius šaltinius.
Kaip žinia, Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
Redakcija primena, kad Kauno visuomenės elitas, šokiruotas miesto savivaldybės neatsakingo sumanymo dalį Ąžuolyno parko paversti milžinišku 1.950 vietų parkingu, pateikė Teismu skundą, kuriuo reikalaujama panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos vasario 2-osios sprendimą „Dėl žemės sklypo Vydūno al.4, Kaune poreikio automobiliams statyti”.
Skundą Teismui pasirašė žinomi kauniečiai ir eilė miesto visuomeninių organizacijų.
Publikaciją iš dalies remia Lietuvos Kultūros Taryba.
Titulinė foto: ©Pilotas.LT