Šiais metais Lenkija ir Lietuva švenčia nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį. Šia proga menininkai iš abiejų šalių susitinka Vilniaus Šiuolaikinio meno centro parodoje „Laukiant kito atėjimo“, kurioje savo darbais žvelgia į ateitį.
Rugpjūčio 31 dieną (penktadienį) 18 val. Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma lietuvių ir lenkų bendra meno paroda „Laukiant kito atėjimo“. Kuratoriai: Anna Czaban, Jaroslaw Lubiak, Ūla Tornau.
Pretekstu parodai tapo šiais metais minimas Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybių atkūrimo šimtmetis. Dviejų kaimyninių šalių istorijas sieja ne vienas bendradarbiavimo, tarpusavio paramos ir susikirtimų amžius – apie tai pasakojama begalėje oficialių ir neoficialių politinių, kultūrinių ir etnografinių naratyvų. Skirtingi abiejų šalių istoriniai pasirinkimai ir trajektorijos nulėmė ir šiandieninius dviejų šalių skirtumus.
Projekte dalyvauja 30 menininkų ir jų kolektyvų, po dvidešimt kiekvienoje parodos dalyje. Jungiančiu projekto leitmotyvu tapo heterotopija – tuo pat metu egzistuojanti ir nesanti vieta – kuri svarbi tiek parodos menininkų kūryboje, tiek jos dalių tarpusavio sąryšyje. Parodų heterotopiškumu nesiekiama atitikti abiejų valstybių kultūrinių erdvių. „Laukiant kito atėjimo“ suteikia galimybę suskliausti dviejų valstybių skirtumus ir sukurti naują erdvę, kurioje kūryba ir meno lauke besiformuojančios pozicijos yra to paties peizažo elementai. Parodos Vilniuje ir Varšuvoje skiriasi savo struktūra: pirmojoje kelias per heterotopijas tiesiamas per sąstingio, tvyrančios įtampos jausmą; antrojoje meno kūriniai seka vienas kitą, pasakodami istorijas apie laukimą.
Nors priežastimi parodai „Laukiant kito atėjimo“ tapo istoriniai įvykiai, tačiau ji nėra dar vienas pasakojimas apie praeitį. Projektu keliami klausimai apie ateitį: kiek ją galima apmąstyti iš šiandienos pozicijos, koks jos vaidmuo meninių pozicijų formavime? Laukimas parodos pavadinime žymi tai, kad šiandien menininkai vengia kalbėti apie ateitį ir konkrečias vizijas. Vietoje modernybėje įkvėpusių utopijų dabar jie tiesiog kuria sau tinkamas kasdienes erdves ar alternatyvias aplinkas – subjektyvias heterotopijas fizinėje, virtualioje ar įsivaizduojamoje realybėje. Parodos menininkai kuria tas „kitas“ vietas, atsirinkdami, remiksuodami ir kompostuodami meno, populiariosios kultūros, kasdienybės ar tautinių mitų elementus. Kartu šis laukimas, kuriame esama apokaliptinių nuojautų, nurodo ir į atvirumą bet kokioms galimybėms. Tai bruožas, būdingas ne tik parodoje dalyvaujančių menininkų kūrybai, bet ir bendram šiandienos būviui, priklausomam nuo dramatiškai besiplėtojančio geopolitinių įvykių konteksto.
Projekto organizatoriai: Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) ir Ujazdowski pilies Šiuolaikinio meno centras Varšuvoje. Bendraorganizatoriai: Adomo Mickevičiaus institutas ir Lietuvos kultūros ministerija. Projektą iš dalies finansuoja: Lenkijos kultūros ir paveldo ministerija, kaip daugiametės programos NIEPODLEGŁA 2017–2021 dalis. Rėmėjai: „MailerLite“ ir Lenkijos Insitutas Vilniuje.
Parengta pagal ŠMC informaciją.
PROGRAMA
Penktadienis, rugpjūčio 31 d.
18 val. oficialus parodos atidarymas.
19 val. Dainiaus Liškevičiaus performansas „Enthropy / Che fare“.
19.30 val. Dominikos Olszowy performansas „Ego Trip“.
20.30 val. Styrmiro Örno Guðmundssono ir jo medicinos skyriaus performansas „What Am I Doing With My Life?“.
21.30 val. Galactics koncertas.
Šeštadienis, rugsėjo 1 d.
17 val. Ekskursija po parodą su menininkais ir kuratoriais.
19.00 Mateuszo Kulos paskaita-performansas.
20.30 Wojciecho Bąkowskio koncertas „Nostalgia AAC“.
21.30 Jokūbo Čižiko seansas „Technoshaman“.
22:30 Edkos Jarząb naktinė garsinė sesija.
