LR Seimas neseniai priėmė Mecenavimo įstatymą kuris nuo rugsėjo 1-osios įteisins mecenato statusą. Manoma, kad šis įstatymas padės formuoti mecenavimo kultūrą, skatins privačias iniciatyvas kultūros ir meno plėtrai bei sudarys palankias sąlygas remti visuomenei svarbius kultūros, meno bei kitų sričių projektus. Beje, mecenatais garsėjo tiek Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, tiek ir tarpukario Lietuva.
Kaip komentuoja LR Kultūros ministerija, Lietuvoje yra sudarytos mokestinės sąlygos remti kultūros, sporto ar kitas visuomenines iniciatyvas, tačiau nėra reglamentuotas sąvokos „mecenatas“ vartojimas. Mecenavimo įstatyme pirmą kartą apibrėžtas mecenato statusas, mecenuojamų projektų kriterijai ir esminės sąlygos. Jų atitikimą įstatymo reikalavimams vertins Mecenavimo taryba, kurią sudarys asmenys, atstovausiantys valdžios institucijoms, kultūros ir verslo sritims.
Siūloma įtvirtinti du mecenavimo lygius. Jeigu asmuo suteikia paramos už daugiau nei 1 mln. Eurų, tai leidžia jam pretenduoti gauti nacionalinio mecenato statusą. Savivaldybės mecenato vardas būtų suteikiamas jeigu parama vienai iš savivaldybių siektų daugiau kaip 250.000 eurų. Numatoma, kad mecenatais galės tapti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys, turintys nepriekaištingą reputaciją. Jie taip pat galės naudotis visomis mokestinėmis lengvatomis, kuriomis naudojasi ir labdaros ir paramos davėjai.
Numatoma, kad nacionalinio mecenato ženklas kasmet būtų įteikiamas sausio 25 dieną (Gedimino laiškų dieną). Įstatymas įsigalios nuo rugsėjo 1-osios.
Mecenatais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir tarpukaryje garsėjusi Lietuva, atkūrus šalies nepriklausomybę, labdaros ir paramos teikiamų galimybių kol kas neišnaudoja.
Parengta pagal Kultūros ministerijos informaciją.