Ką tik baigėsi Kultūros ministerijos pertvarka – nuo sausio 15 dienos įsigaliojo nauja ministerijos struktūra. Persitvarkiusi ministerija sustiprino kultūros edukacijos, medijų raštingumo bei visuomenės informavimo politikos funkcijas.
Ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pažymi, jog suformuota nauja ministerijos struktūra atitinka jai pavestas įgyvendinti funkcijas. Naujo modelio esmė – darbas, nukreiptas į kultūros politikos formavimą, organizavimą bei stebėseną ir Vyriausybės programos prioritetų įgyvendinimą.
Kaip praneša Kultūros ministerija, po pertvarkos sumažėjo vadovaujančių darbuotojų, padaugėjo kultūros politikos ir turinio specialistų. Atsisakyta perteklinės hierarchijos – iš trijų departamentų ir jiems pavaldžių aštuoniolikos skyrių liko vienuolika administracinių padalinių. Ypatingas dėmesys bus skiriamas regioninei kultūrai, kuri patenka į kiekvieno kultūros politiką formuojančių skyriaus priežiūros lauką. Įsteigtas Viešųjų ryšių ir strateginės komunikacijos skyrius bus atsakingas ir už Lietuvos kultūros ir meno informacijos sistemos sukūrimą bei jos veiklų koordinavimą, informacinio saugumo politikos formavimą.
Kultūros ministerija – antra iš mažiausių ministerijų pagal darbuotojų skaičių, tačiau viena didžiausių pagal kuruojamų pavaldžių įstaigų skaičių. Joje lieka 123 pareigybės. Pranešama, kad pertvarkos procese darbo pasiūlymų negavo 3 darbuotojai, kurie vykdė bendro aptarnavimo funkcijas ir dirbo pagal darbo sutartis. Naujoje ministerijos struktūroje šios pareigybės numatytos kultūros politikos formavimo funkcijoms. Naujų darbo pasiūlymų dėl įvairių priežasčių nepriėmė 6 darbuotojai. Artimiausiu metu žadami surengti konkursai laisvoms darbo vietoms užimti.
Parengta pagal Kultūros ministerijos informaciją.
