1843 metais Kaunui tapus gubernijos centru miesto veidas priverstinai pradėjo keistis. Kaip ir kuo Kaunas bei kauniečiai gyveno XIX amžiaus antroje pusėje, pasitelkęs to meto ikonografiją, Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje organizuojamoje paskaitoje atskleis istorikas Arvydas Pakštelis. Žadama daug intriguojančių to meto Kauno istorijų.
Rugsėjo 10 dieną (ketvirtadienį) 17 val. Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įvyks istoriko A.Pakštalio paskaita „Dingęs Kaunas: gubernijos centro spindesys ir skurdas“.
Kaunui tapus gubernijos centru, carinės valdžios primetami norai ir miesto tvarkymo sprendimai dažnai kirtosi su vietinės valdžios galimybėmis. Propagandinis gubernijos centro spindesys sunkiai stelbė provincijos miesto skurdą.
Paskaitoje bus galima sužinoti, kur pagal pradinį projektą turėjo būti dabartinė Laisvės alėja, kaip privačios turtingų miestiečių iniciatyvos buvo susiję su viešųjų erdvių Kaune atsiradimu, kuo Kaunas sudomino tolimąją Australiją. Klausantis apie to meto kauniečių kultūrinius ir socialinius gyvenimo aspektus, bus galima išgirsti kuo garlaivių kapitonai viliodavo savo keleivius, kaip dviračiai buvo susiję su muzikos instrumentais, kaip lietuvių kalba nugalėjo cholerą, ar teatras buvo svarbiau už bufetą ir kaip Kaune kūrėsi raudonųjų žibintų kvartalas bei kitų intriguojančių istorijų.
Paskaita yra Istorinės Prezidentūros vykdomo projekto „Dalyvaujančiųjų muziejaus principų diegimas: paroda kaip bendravimo platforma“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Parengta pagal Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros informaciją.
