Vilniuje pradėtas restauruoti Šv. Stepono bažnyčios sgrafito ornametinis frizas, menantis dar XVII amžių. Tai viena seniausių ir įdomiausių bažnyčių Vilniuje. Renesansinės bažnyčios restauravimo ir konservavimo darbus planuojama baigti 2017 metais.
FRIZĄ ATIDENGĖ PRIEŠ 4 METUS
Šv. Stepono bažnyčioje 1604 metais joje įvyko Šv. Kazimiero kanonizacijos iškilmės. Visi iškilmingi karalių, kunigaikščių, karvedžių sutikimai prasidėdavo nuo šios bažnyčios, toliau eidavo Rūdninkų gatve ir tik tada pasiekdavo Rotušę, Valdovų rūmus, Vilniaus Katedrą. Tai buvo simboliniai Vilniaus vartai – visų iškilmių pradžia Viduramžiais. Tai vienintelė renesansinė bažnyčia Vilniuje, kurią puošia dar XVII amžių menantis sgrafito tinkas – bene vertingiausia jos dalis fasaduose. Jis ilgą laiką buvo užtinkuotas ir tik prieš 4 metus – atidengtas. Tvarkant fasadus, numatyta sgrafitą sutvirtinti, konservuoti ir restauruoti.
Pagal fasadų konservavimo-restauravimo projektą (architektė-restauratorė G.Miknevičienė), tvarkant Vilniaus Šv. Stepono bažnyčios pastato dalis ir elementus, bus išsaugomos ir restauruojamos autentiškos mūro ir tinko dalys, dekoro elementai. Šio projekto tikslas – konservuoti, restauruoti unikalų karnizų ir frizų ornamentinį sgrafito tinką, pilnai atkurti renesansinę fasado apdailą ir sgrafito dekorą, išsaugant ir klasicistines architektūros ypatybes.
VĖLYVOJO RENESANSO PASTATAS
Šv.Stepono bažnyčios fasadų konservavimo ir restauravimo darbai šiemet yra įtraukti į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šventojo Sosto programą. Darbams šiais metais Kultūros paveldo departamentas (KPD) skyrė 36.322 eurų, o valdytojas – Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba prisidėjo 14.481 eurų suma.
Šv. Stepono bažnyčia pastatyta 1600 m., pietinėje miesto dalyje, Rūdninkų priemiestyje. Statybų iniciatorius – jėzuitų kunigas S.Visockis. Tai vėlyvojo Renesanso pastatas, kurio pirmasis siluetas su bokštu matomas kartografo, LDK karo inžinieriaus F.Getkanto 1648 m. sudarytame Vilniaus gynybinių įtvirtinimų plane. Visa bažnyčia, išskyrus zakristiją ir laiptų bokštelį prie jos, buvo tinkuota Renesansui būdingu tamsiai pilku tinku su malta anglimi, o frizai dekoruoti sgrafito technika. Iš kitų miesto bažnyčių ji taip pat išsiskiria fasadų dekoro manieristinėmis formomis.
Parengta pagal Kultūros paveldo departamento informaciją.
