Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos organizuoja paskaitą „Ostrogiškiai: Vilniaus ir Kijevo likimo jungtis“. Dr. Genutės Kirkienės paskaita vyks Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčioje, 1514 metais funduotoje Vilniaus kašteliono ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės etmono Konstantino Ostrogiškio.
LYGINO SU ROMOS KARVEDŽIU
Rugpjūčio 24 dieną 17.30 val. Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčioje (Aušros g. 7B, Vilnius) dr. G.Kirkienė skaitys paskaitą „Ostrogiškiai: Vilniaus ir Kijevo likimo jungtis“.
Svarbiausi pergalės laurai tiek tais laikais, tiek šiais atiduodami jungtinės kariuomenės vadui – Lietuvos didžiajam etmonui Konstantinui Ostrogiškiui, pavadinamam „Rusios ar Lietuvos Scipionu“, taip prisimenant vieną žymiausių visų laikų Romos karvedžių, Hanibalo ir Kartaginos nugalėtoją Scipioną Afrikietį. Ir nors Konstantinui Ostrogiškiui priskiriama dar keliasdešimt pergalių ir tik keli aiškūs pralaimėjimai, vis dėlto būtent su Oršos pergale Konstantinas, kaip ir visa Ostrogiškių giminė, tvirtai įžengė į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istoriją.
Konstantinas Ostrogiškis kaip niekas kitas būtų tikęs Rusijos „žemių rinkimo“ politikai, tačiau jis tuo nesusiviliojo, o 1507 m. net pabėgo iš nelaisvės į LDK, tuo parodydamas, kas yra jo tikroji tėvynė.
SIMBOLINIS PASIRINKIMAS
Būtent Konstantino Ostrogiškio pasirinkimas tapo simboliu parodant, kad Maskvos ir Kijevo Rusios likimai jau buvo išsiskyrę. Ir lemtingiausias čia buvo LDK ir Vilniaus vaidmuo, kuris sugebėjo perskirti šių dviejų Rusių istorijas ir padėjęs pagrindą savarankiškam Baltarusijos ir Ukrainos istoriniam vaidmeniui ateityje.
Nors K.Ostrogiškis visada suvokė Kijevo svarbą Lietuvos Rusios likimui – 1530 m. buvo palaidotas būtent Kijevo Pečioros Lauroje – tačiau ne mažesnį vaidmenį jis teikė Vilniui. Šaltiniai teigia, kad būtent prieš Oršos mūšį jis išprašė iš Žygimanto Senojo leidimą Vilniuje pastatyti dvi naujas cerkves, nors egzistavo valdovų puoselėjamas cerkvių gausinimo draudimas. Pergalė mūšyje atvėrė šiam sumanymui kelią. Jis ne tik atnaujino ir perstatė dar Vytauto laikais (spėjama, 1415 m. LDK stačiatikių metropolijos įkūrimo proga) pastatytą katedrą-soborą, bet ir pastatė dvi naujas mūrines cerkves – Šv. Trejybės ir Šv. Mikalojaus. Tuo metu, kada aplink Vilniaus Rotušės aikštę dar nebuvo katalikiškų bažnyčių (nei šv. Kazimiero, nei šv. Teresės, nei Visų Šventųjų), Vilniaus „vizitinę kortelę“ kūrė būtent šios Konstantino Ostrogiškio funduotos stačiatikių cerkvės.
Parengta pagal Kultūros paveldo departamento informaciją.
