Pačioje Prancūzijos ir Šveicarijos pašonėje, Vokietijoje įsikūręs žinomos baldų kompanijos „Vitra“ miestelis garsus savo įspūdinga XX amžiaus kėdžių kolekcija. Tačiau jis vis labiau tampa ir savotišku šiuolaikinės architektūros muziejumi po atviru stogu, į kurį spraudžiasi garsių šiuolaikinių pasaulio architektų pastatai. Šią vasarą miestelis pasipildė originalia vokiečių menininko Carsteno Hollerio meno instaliacija, kuri „dirba“ kaip paties miestelio bei jo apylinkių apžvalgos platforma bei naujas architektūros ženklas. Ji greitai tapo ir svarbiu traukos objektu jaunųjų miestelio lankytojų, nuo šiol po baldų ekspozicijas tėvus ar senelius mielai leidžiančių pasivaikščioti vienus.
PROJEKTUOJA PRITZKERIO LAUREATAI
Carstenas Holleris (Carsten Höller) „Vitrai“ suprojektavo 100 pėdų (30,7 m) aukščio bokštą iš kurio atsiveria visas Kampus in Weil am Rheine įsikūręs kompanijos miestelis, visas nusagstytas prestižiškiausios architektūros – Pritzkerio – premijos laureatų kūriniais.
Nuo Claes Oldenburgo ir Coosje van Bruggen įrankių skulptūros pastatymo 30 metų istoriją skaičiuojantį miestelį jau daugiau nei du dešimtmečius garsina dizaino muziejus „Vitra“, pastatytas pagal žinomo Amerikos architekto dekonstruktyvisto Franko Gehry‘io (Frank Gehry) projektą. Konferencijos paviljoną vėliau (1993) čia įkomponavo ir dar vienas Pritzkerio architektūros premijos laureatas – Japonijos architektūros meistras Tadao Ando. Tai, beje, pirmas jo pastatas už gimtosios šalies ribų. Vitros miestelyje stovi ir architekto Nicholas Grimshaw bei portugalų modernizmo architektūros korifėjaus Alvaro Siza‘os (Alvaro Siza) suprojektuoti fabriko korpusai, kuriuos prieš metus papildė ir žinomų japonų architektų SANAA („Sejima and Nishizawa and Associates“) apskritas fabriko korpusas.
Vis dėlto ryškiausias šio architektūriškai margo miestelio objektas – prieš 4 metus išdygęs ekspozicinis paviljonas „VitraHaus“. Pagal žinomų Šveicarijos architektų „Herzog & de Meuron“ projektą jis sukomponuotas iš tarsi į krūvą sukrautų 12 dvišlaičių „namų“, kuriuose rengiamos interjero apstatymo ekspozicijos.
Dar vienas miestelio eksponatas – pagal architektės Zahos Hadid (Zaha Hadid) projektą čia įkurdinta gaisrinė. Į pagal savo tiesioginę funkcija jau nenaudojamą pastatą šiemet buvo įrengta 500 m ilgio promenada, kurią suprojektuoti sutiko pats A.Siza. Šis infrastruktūros objektas pagerino susisiekimą tarp lankyti pritaikytų miestelio architektūros objektų ir prisidėjo prie paties miestelio orientacijos pokyčių.
38 METRŲ ILGIO ČIUOŽYKLA
Naująja architektūrine promenada iš gaisrinės pusės patenkama ir prie originalios konstrukcijos ir funkcijos naujojo „Vitros“ bokšto, kyšančio virš baldų fabriko stogų. Pastaruoju C.Hollerio kūriniu visi norintys gali pasinaudoti nemokamai, kaip ir aplankyti paviljoną „VitraHaus“. Bokštas lankytojams ir pramogautojams atviras nuo 10 val. ryto iki 6 val. vakaro.
Iš pirmo žvilgsnio svarbiausias C.Hollerio bokšto elementas – apžvalgos aikštelė – įrengtas 17 metrų aukštyje, todėl iš jo gerai matyti visa miestelio struktūra. Tačiau daugeliui gerokai įdomesnė jo šalutinė – čiuožyklos – funkcija. Mat, apžvalgos platforma yra ir tam tikra starto aikštelė įrengto 38 metrų ilgio čiuožyklos nusileidimo tunelio, kuris be pačiam statiniui padeda suteikti skulptūrišką charakterį. Juo čiuoždamas, jautiesi it keliaudamas pačia skulptūra.
Nuosekliai tvarkomam ir plečiamam „Vitros“ miesteliui reikėjo naujo objekto, kuris atitiktų į lankytojus orientuotą bendrąją vietos koncepciją ir būtų naujas šių traukos objektas. Tačiau jis neturėjo užgožti kitų garsių vietos architektūros objektų bei su jais architektūros prasme konkuruoti. C.Hollerio kūrinys, atrodo, čia tiko kone idealiai. Jis yra tarsi funkcionali su kaimyniniais statiniais vizualiai nekonkuruojanti skulptūra, kuri netruko susilaukti lankytojų dėmesio.
KONSTRUKCIJOS PAGRINDAS – 3 SUJUNGTOS KOLONOS
C.Hollerio bokšto konstrukcijos pagrindas – 3 viršuje sujungtos kolonos, kurių susikirtimo taške įrengtas 6 metrų skersmens laikrodis. Iš toli matomas pastarasis šios skulptūros elementas taip pat yra apšviestas tamsiuoju paros laiku. Bokšto kolonos ne tik garantuoja apžvalgos platformos stabilumą, bet ir stabilizuoja tiek į ją kylančius metalinius laiptus bei besiraitantį nusileidimo tunelį, kuris jau yra tapęs didžiausia aktyvia atrakcija miestelyje besilankantiems vaikams. Su šia čiuožykla populiarumu sunkiai pakonkuruoti gali net originalioje „Airstream“ priekaboje įrengtas ledų kioskelis „Airstream Kiosk“ (1968/2011) ar atsipūsti dideliam ar mažam skirtos sūpynės.
Vis dėlto čiuožyklos paskirtis ne vien pramoginė – jos tunelis ištikimai tarnauja kaip nusileidimo iš apžvalgos aikštelės priemonė, ypač palengvinanti lankytojo dalią karštą vasaros dieną. Beje, visas šis gana neįprastas statinys gali būti suvokiamas ir kaip milžiniškas saulės laikrodis, paeiliui metantis šešėlį ant skirtingų miestelio statinių.
IŠPLĖTĖ PATIRČIŲ ARSENALĄ
„Vitros“ kėdžių bei kitų XX amžiaus baldų ir interjero elementų kolekcija, ko gero, viena įspūdingiausių ne Europoje, bet ir visame pasaulyje. Ji net gali pakeisti požiūrį į XX amžiaus klasika tapusius baldus, kuriuos čia galima paliesti, išbandyti ir net įsigyti. Vis dėlto šis miestelis, atrodo, jau išaugo paprastos baldų ekspozicijos marškinėlius. Jis yra tapęs traukos tašku ne vien giliai besidomintiems baldų pramone, dizainu ar XX amžiaus kėdėmis, bet ir šiuolaikine architektūra. Tai savotiškas gamtos apsuptas architektūros parkas, kuriame turiningai ir įvairiai galima praleisti nors ir visą dieną. Tuo labiau, kad čia rengiamos ir architektūros ekskursijos, veikia dizaino ir baldų parduotuvė, kavinė.
Šiame „Vitros“ parke greta jau minėtų architektūros ir dizaino objektų galima gyvai pamatyti ir Amerikos architektūros vizionieriaus Richardo Buckminsterio Fullerio (Richard Buckminster Fuller) geodezinį kupolą (1975/2000), J.Prouve sukurtą degalinę (1953/2003), J.Morrisono autobuso stotelę (2006), miniatiūrinį „Vitros“ namuką „Diogene“ (Renzo Piano, 2013). Kiekvienas toks eksponatas gerai apgalvotas ir tikrai neatsiradęs atsitiktinai. Itin kilmingos „Vitros“ parko statinių kompanijos nesugadina ir C.Hollerio bokštas. Greičiau net išplečia jo patirtis naujomis. Belieka tik spėlioti kuo „Vitra“ lankytojus nustebins kitąmet.
