Lietuvos dailės muziejus pristato unikalią 100 graviūrų kolekciją iš Valstybinio Ermitažo (Sankt Peterburgas, Rusija) imperatoriškojo rinkinio. Prieš 3 metus Ermitaže rodyta paroda sulaukė milžininško pasisekimo, todėl džiugu, kad ir Lietuvos meno gerbėjas galės susipažinti su šia elitine ekspozicija.
Paroda „Fecit ad vivum. Dailininkų portretai XVI-XVIII amžių vakarų Europos graviūrose“ atidaroma šiandien 16:00 Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4).
Pasak LDM direktoriaus R.Budrio, „Valstybinio Ermitažo paroda Vilniuje yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Rusijos Federacijos kultūros ministerijos 2012–2014 metų kultūrinio bendradarbiavimo programos projektas. Parodoje Lietuvos žiūrovai pirmą kartą matys pasaulinio garso dailininkų Rembranto, Harmenso van Reino, Antonijaus Van Deiko, Žako Kalo kūrinius, Albrechto Diurerio, Mikeladželo Buonaročio ir daugelio kitų žymiausių XVI-XVIII a. Europos genijų portretus, sukurtus jiems gyviems esant, kurie leis pajusti aukščiausio meistriškumo graviūrose įkūnytą senosios Europos didžiųjų kūrėjų asmenybių savitumą ir kūrybinėmis galiomis paženklintų menininkų išskirtinumą.“
Pasak Ermitažo parodos kuratorės Nijolės Masiulionytės, „portretas yra įdomus ir kaip konkretaus asmens atvaizdas, neginčytinas asmenybės buvimo liudijimas, ir kaip savotiška sintezė, jungianti dokumentiką ir meno kūrinį. Kai portrete vaizduojamas dailininkas, kurio vardas yra išlikęs ne vienos kartos atmintyje, susidomėjimas jo asmenybe dar padidėja. Kuo sparčiau gyvoji atmintis traukiasi į praeitį, tuo labiau vertinamas kūrėjo atvaizdas. Manoma, kad talentas jau pats savaime lemia asmenybės išskirtinumą, taigi visuomet įdomu, kokią išvaizdą tokiam asmeniui suteikė gamta. Parodoje aprėpiamas XVI–XVIII a. laikotarpis yra itin reikšmingas Europos kultūrai, kartu jis svarbus ir portreto žanro vystymuisi. Grafinis portretas atspindėjo ir bendrus meno raidos dėsningumus, ir visų krypčių stilistiką.“
„Visi jie – ryškios, savo kūrybai prilygstančios asmenybės, tik jų gyvenimai, veikiami įvairių aplinkybių, klostėsi skirtingai,“ – pasakoja Ermitažo kuratorė N.Masiulionytė – „Tenka tik apgailestauti, kad žinių apie didžiųjų dailininkų kasdienį gyvenimą liko palyginti mažai, o už tai, ką žinome, esame dėkingi meno istorikams, biografams – Džordžui Vazariui, Karelui van Manderiui, Filipui Balnučiui,– užfiksavusiems privataus menininkų gyvenimo detales, charakterių savybes. Visa tai mums padeda geriau suprasti laike nutolusias asmenybes.“
Muziejų metų programos parodoje žiūrovams suteikiama puiki galimybė ne tik pamatyti praeitų amžių dailininkų portretus, bet ir įvertinti subtilų, labai kruopštų ir, galima sakyti, jau išnykusį tokio pavidalo graviūros meną.
PILOTAS.LT informacija. Šaltinis Lietuvos Dailės muziejus
