Pasak Evangelijos, brolio paklydimas yra visos bendruomenės rūpestis. Nes kiekvienas – tiek teisuolis, tiek paklydėlis – bendruomenei yra svarbus, vertas jos supratimo, dėmesio ir atleidimo. Žinoma, jeigu prasižengusysis išpažįsta savo klaidą ir gailisi.
Gailisi ne todėl, kad yra sučiuptas už rankos, kad per mažai paėmė „už riziką“, kad įkliuvo jis, o ne tas, kuris visąlaikątaipdaro… Gailisi dėl padarytos klaidos. Dėl ilgalaikio veikimo sąmoningai laužant rašytas taisykles ir nerašytus papročius. Dėl savanaudiško kenkimo bendruomenei, kontekstui ir… Architektūrai.
Deja, taip nebebūna. Dėl klaidų gailėtis nebereikia, nes… neapsimoka. Taisyklių kapiliarams tankėjant iki beprotybės, kontrolinis išimčių paketas tampa ne tik visrakčiu, bet ir indulgencija. Pati klaidos sąvoka virsta anachronizmu, nes bendruomenė jau išbarsčiusi pažiūras ir nebeturi solidarios laikysenos. Ko gero, bendruomenės apskritai nebėra. Ją pakeitė draugai „iš reikalo“. Jie taip pat gyvena klaidoje, jiems taip pat reikia palaikymo, jiems taip pat „kryptingai klysti“ apsimoka. Masoniškos struktūros nesunkiai atpažįsta viena kitą ir greitai suderina scenarijus, veikėjus ir interesus. Pažintys yra jų vėliava, interesai – variklis.
Gausūs bendruomenės likučiai pasyviai stebi čia pat vykstantį Procesą – tartum eilinį realybės šou žydrajame ekrane. Jiems pakanka „pasijusti savimi“ infantiliai pažaidus balsavimą, nusifotografavus prie vieno staliuko su žmogumi iš „Žmonių“ ar gavus kokią nemokamą kelionę. Jie neturi jokios įtakos Procesui, bet yra privalomai reikalingi kaip minia, suteikianti kiekvienam nutarimui teisėtumo pavidalą ir demokratiško celofano žvilgesį. Dar jiems leista ploti. Kai minia ploja – nekanda ir neuždavinėja nepatogių klausimų.
… Architektas pristatė Čečėnijos aikštės, gavusios vardą rūsčiais 1992-aisiais, išvystymo projektą Kaune. Amfiteatras, šviestuvai, fontanas, žaidimų aikštelė… Kokia projekto idėja, ar yra koks nors jo ryšys su Čečėnija? Nėra. Realizavus projektą, pavadinimą bus galima pakeisti. Ne dabar, nes Vyriausybė neduotų projektui pinigų. Bet kas tie Vilniaus pinigai, kai pagalvoji. Už tikslinę toponimikos korektūrą Maskvos ranka, ko gero, būtų žymiai dosnesnė.
Architektūrinė taryba projektui pritarė. Ėjo du tūkstančiai aštuntieji metai…
