Kaune pradėtas tarpukario modernizmo architektūros integruoto valdymo plano atnaujinimas, kurio tikslas – suderinti paveldo apsaugą su miesto plėtra, miestiečių poreikiais ir gyvenimo kokybe.
JUNGIASI ISTORIJA IR GYVAS MIESTAS
Valdymo planą 2025–2026 m. Kauno miesto savivaldybės užsakymu rengia architektūros ir urbanistikos studija „MASH Studio“ kartu su kultūros paveldo apsaugos specialiste Sigita Bugeniene. „UNESCO statusas įpareigoja ne tik išsaugoti, bet ir kurti gyvą miestą – kad paveldas būtų ne trukdis, o resursas kurti patrauklią, įtraukią, kultūros kupiną aplinką, kurioje susijungia istorija bei gyvas miestas“, – teigė „MASH Studio“ urbanistė Živilė Šimkutė.
Vienas pirmųjų šio valdymo plano atnaujinimo renginių įvyko gegužės 27 dieną Kaune, Kauno menininkų namų salėje. Jo metu pristatyta plano atnaujinimo struktūra, pagrindiniai klausimai ir būsimų diskusijų, įtrauksiančių skirtingas interesų grupes, planai.
Susitikime dalyvavo įvairių sričių atstovai: paveldosaugos, architektūros, miesto planavimo, kultūros, švietimo, taip pat Kauno bendruomenių nariai. Viešas rezultatų aptarimo renginys planuojamas rudenį.
Diskusijoje „Kokio modernistinio Kauno norime po 50 metų?“ dalyviai kvietė pažvelgti į UNESCO teritorijos ateitį ilguoju laikotarpiu. Kultūros paveldo specialistas Saulius Rimas, Kauno miesto vyriausiasis architektas Gedeminas Barčauskas, paveldosaugininkė Sigita Bugenienė ir urbanistė Živilė Šimkutė pabrėžė valdymo plano teisinio statuso svorį, būtinybę šviesti visuomenę apie tarpukario modernizmo paveldą ir jo reikšmę miesto tapatybei.
BŪDAS SUSITARTI DĖL BENDRŲ TAISYKLIŲ
Pristatyti jau prasidėję miesto administracijos inicijuoti arba finansuoti projektai – edukacinės ekskursijos vaikams bei kuriama susisteminta modernistinių pastatų ir jų priklausinių duomenų bazė, kuri ateityje bus viešai prieinama. Kauno vyriausiasis architektas G.Barčiauskas pabrėžė, kad „paveldas neturėtų būti saugomas aklai – svarbu, kad objektai išliktų gyvi, turintys funkciją ir galintys prisitaikyti prie šiandienos poreikių“. Taip pat paliesta problema, kad Lietuvoje vis dar dirbtinai atskirtos architektūros ir paveldo sritys – būtina stiprinti jų integraciją, siekiant, jog modernizmo paveldas būtų ne tik išsaugotas, bet ir taptų gyva, aktualia miesto dalimi.
„Valdymo planas – tai būdas sutarti dėl bendrų taisyklių, kad visi – gyventojai, kūrėjai, verslai – galėtų veikti aiškiai suprasdami, ką ir kaip galime daryti UNESCO teritorijoje“, – pridūrė viena iš Valdymo plano rengėjų S.Bugenienė.
PLANUOJA TEMINES APSKRITO STALO DISKUSIJAS
Valdymo planas bus strateginis dokumentas, kuriame bus numatyta teritorijos ateities vizija, kuriai ruošiamas įvairių interesų grupių įgyvendinamas ir stebimas veiksmų planas.
Šiuo planu taip pat siekiama rasti įrankių skirtingų saugomoje teritorijoje veikiančių šalių įtraukimui saugoti ir plėtoti pasaulio paveldo vertybę. Taip pat bus diskutuojama apie subalansuotą požiūrį tarp saugojimo ir nekilnojamojo turto vystymo, kuris dažnai gyventojams kelia iššūkių.
Plano rengėjai jau birželio mėnesį planuoja temines apskrito stalo diskusijos su architektais, gyventojų bendruomenių atstovais, kultūros ir paveldosaugos ekspertais, istorikais, verslo atstovais ir institucijomis. Jose bus renkami pasiūlymai, išsiaiškinami iššūkiai, pildomas jau vykdomų priemonių sąrašas ir ieškoma bendrų sprendimų.
Parengta pagal „MASH Studio“ informaciją.
Titulinė nuotrauka: Tarpukario modernizmo architektūros integruoto valdymo plano atnaujinimo renginys. Foto: „MASH Studio“.
