Klaipėdos centre esanti poindustrinė Memelio miesto teritorija, pasikeitus jos savininkams vėl atsidūrė diskusijų sūkuryje. Pasigirsta spekuliacijų, kad, atmetus ankstesnius ketinimus paversti šią miesto dalį reprezentacine ir joje įkurdinti patrauklų gyvenamąjį kvartalą, veiklos prioritetas atiteks… vėl gamybai. Tačiau uostamiesčio savivaldybė teigia pasiryžusi ginti Memelio miesto idėją. Klaipėdos miesto mero V.Grubliausko teigimu, miesto vizijos neatitinkančios plėtros atveju, savivaldybė ketina taikyti didesnius nekilnojamojo turto mokesčius bei imtis kitų sankcijų, kurios padėtų apginti viešajį interesą.
TURTAS PARDUOTAS IŠ VARŽYTINIŲ
Istoriškai buvusi Klaipėdos senamiesčio dalimi teritorija, besiribojanti su Danės upės žiotimis ir Kuršių mariomis, XIX–XX a. pirmojoje pusėje virto viešojo gyvenimo centru. Vis dėlto po 1945 metų ji buvo paversta uždara „Laivitės“ laivų statykla.
2006 metais pastatų kompleksą įsigijo bendrovė „Memelio miestas“. Tuomet planuota, jog bus sukurtas Memelio miesto kvartalas, kuris atvers Kuršių marių erdves ir Danės upės žiotis klaipėdiečiams bei miesto svečiams bei, gavęs istorinį vardą, sugrąžins Lietuvai tikrąjį uostą. Prieš kelerius metus buvo surengtas architektūros idėjų konkursas, o jo nugalėtojais išrinkti kompanijos iš Danijos „Schmidt Hammer Lassen Architects“ ir Vilniaus bendrovės „Arches ir Co“ projektai.
Tačiau šio sumanymo įgyvendinti nepavyko. „Memelio miestui“ priklausęs turtas šiemet buvo parduotas iš varžytynių, o jį įsigijo vieno Lietuvos banko nekilnojamojo turto valdymo bendrovė.
Kaip skelbia Klaipėdos miesto savivaldybė, pasikeitus pastatų savininkui, pakito ir patalpų nuomos sąlygos. Dėl šios priežasties šiemet jas paliko čia veikę meno kolektyvai, kuriems ankstesni šeimininkai taikė kainų lengvatas, uždaryta ir gamybos poreikiams perduota nuo 2010 metų gyvavusi kultūros renginių bei pramogų erdvė „Švyturio menų dokas“.
ŽEMĖ PRIKLAUSO SAVIVALDYBEI
Ši teritorija visuomenei tebėra uždara. Anot mero, 2007-aisiais patvirtintame Klaipėdos bendrajame plane „Memelio miesto“ teritorija numatyta kaip konversinė, keičiant jos paskirtį iš sandėliavimo ir gamybos į visuomeninę, komercinę ir gyvenamąją. Vyriausybės nutarimu po metų sklypai išimti iš uosto ir teritorijos naudotoju vėl tapo Klaipėdos miesto savivaldybė, tad šiandieniniams savininkams priklauso tik teritorijoje esantys pastatai, bet ne žemė. „Šis sklypas yra viena iš svarbiausių Klaipėdos centrinės dalies teritorijų, formuojančių miesto ir Lietuvos, kaip jūrinės šalies, identitetą. Jo reikšmė senamiesčio gaivinimo procese – išskirtinė, o miesto bendrojo plano nuostatos jo atžvilgiu nėra keičiamos. Miestas nepritaria gamybos bei krovos plėtrai erdvėje, kuri turi puikų potencialą kaip gyvenamoji bei rekreacinė ir atvertų klaipėdiečiams bei miesto svečiams priėjimą prie Kuršių marių. Šis procesas jau pradėtas – sutvarkytos Danės krantinės, bendrovė „Smiltynės perkėla“ Šiauriniame rage atidarė modernų keleivių terminalą, skirtą tik pėstiesiems. Turime žengti ir kitus ryžtingus tolimesnius žingsnius“ – siekdamas užkirsti kelią spekuliacijoms teigia V.Grubliauskas.
GINS MIESTO PLĖTROS VIZIJĄ
Siekiant paspartinti teritorijos konversijos procesą, norima plėtoti bendradarbiavimą su pastatų šeimininkais. „Esame pasiruošę teikti visokeriopą pagalbą investuotojams, numatantiems šioje miesto dalyje vystyti visuomeninę, komercinę ir gyvenamąją plėtrą, derinant „Memelio miesto“ teritorijos planavimo dokumentus minimaliais terminais bei taikant mokestines lengvatas“, – akcentavo Klaipėdos meras. Kita vertus, tiek miesto bendruoju planu, tiek miesto Tarybos sprendimais dėl mokestinės politikos Klaipėdos miesto savivaldybė yra pasiryžusi taikyti didesnius nekilnojamojo turto mokesčius miesto vizijos neatitinkančiai plėtrai.
„Įvairių sričių specialistai nesyk diskutavo dėl „Memelio miesto“ teritorijos vystymo galimybių. Skirtingos, bet argumentuotos nuomonės liudija, kad miestiečiai supranta šios miesto erdvės reikšmę ir regi jos galimybę tapti viena iš reprezentacinių Klaipėdos vietų. Esame suinteresuoti sudaryti visas sąlygas įgyvendinti šį tikslą“, – tvirtina V.Grubliauskas.Beje, uostamiestis buvusioje įmonės „Laivitė“ akvatorijoje, įlankoje tarp Šiaurinio molo ir Žiemos uosto yra numatęs statyti ir naująjį muzikinį teatrą.
Parengta pagal Klaipėdos savivaldybės informaciją.
