Kauno menininkų namuose įvyks rašytojo ir humoristo Jurgio Gimberio kūrybos vakaras. Dalyvauja: pats autorius, maestro Vladimiras Tarasovas ir Richard Galliano (CD), Gražina Venclovienė (šefė), klausytojai, regėtojai. Įėjimas nemokamas.
Lapkričio 8 dieną (penktadienį) 17 val. žinomas Kauno prozininkas, satyrikas Jurgis Gimberis rengia kūrybos vakarą. Vakaro vedėjas: Vidmantas Kiaušas-Elmiškis.
J.Gimberis per daugiau nei ketvirtį amžiaus yra išleidęs kelioliką knygų, kurios daugeliui padėjo pamatyti kitą – linksmąją – tikrovės pusę. Prieš 2 metus jis buvo pripažintas įsimintiniausiu Kauno menininku, šio gabingo kasmetinio titulo nusipelnęs už humoreskų rinkinį „…Yra papildomų sąlygų“. Beje, iš Šančių kilęs humoristas taip pat yra dalyvavęs ir PILOTAS.LT rengtame Alternatyvaus Kauno ženklo konkurse, kuriame laimėjo paguodos prizą.
Jurgis Gimberis:
APIE GRYBUS
Gerbiami rinkėjai!..
Iš esmės gyvenime turiu tik vieną tikrą problemą – išgyventi. Ir visai ne dvasine prasme, kaip pagalvotų stilistai mėgėjai, o fizine. Kaip rusai sako „kad ir ne riebus, by tik gyvas“. Ir jeigu ta problema išspręsta – žmogau, gyveni gerai. O aš dar ir riebus šiek tiek – šioks toks „batonėlis“ po diržu yra. Nepaisant to, visada atsiranda kažkokios papildomos problemos, kurios neduoda ramybės kaip niežai. Ar reikia sakyti, kad dažnai tai rinkimai? Juk ir taip aišku. Tai ar reikia sakyti, kad dauguma laikraščių skaitytojų ir televizijos žiūrovų – rinkėjai? Tai tuo pačiu aišku, kad daugumai susuktos galvelės. Ar reikia sakyti, ką mes, rinkėjai, renkam? Gal vis dėlto reikia, nes per rūpesčius išgyventi visa kita gali pasimiršti.
Gerbiami rinkėjai!.. Rinkėjų yra visokių. Vieni renka valgomąsias šakneles, kiti – makulatūrą, treti – kaulus, skudurus, pašto ženklus, pinigus, gyvenimo draugus, palydovus, to paties gyvenimo kelią ir taip toliau, ir panašiai. Rinkimai, gerbiami rinkėjai, yra atsakinga akcija.
Imkim, pavyzdžiui, grybų rinkimą. Yra tokių rinkėjų, kurie nusitvėrę kraiteles varo per mišką kaip nuogi į pirtį, renka viską, ką pamatę, kad tik daugiau, kad greičiau, atgal į mašiną, pas bobą-diedą, pas televizorių ir barščius. Tik paskui žiūri, ko pririnko. Kelmučių visokių, ūmėdžių, voverių, bobausių, lepšių, šungrybių… Ot nepažįsti grybo, rinkėjau, nerink! Raudonikius, pavyzdžiui, rink. Raudonikis, toks grybas, kad galėtų net Seimo pirmininku būti. Geras grybas. O prezidentu turėtum išrinkti baravyką. Jeigu esi neapsišvietęs rinkėjas, žinok, kad yra niekam tikusių grybų, sukirmijusių. Nesvarbu, kad jis raudonikis ar baravykas. Visada verta bobos-diedo pasiklausti, kokį grybą verčiau rinkti. Kitą kartą gal net lepšis geriau, kol jis dar kietas. Žodžiu, tie rinkimai, gerbiami rinkėjai, tai visas mokslas – mikologija vadinasi. Nuo jo man galvą skauda. Bet juk niekur nedingsi – vis tiek reikia rinkti.
Bėda ta, kad man gražiausios musmirės. Sako, kad haliucinogenas. Tai yra, prisivalgęs matai haliucinacijas. Gražaus gyvenimo vaizdelius. Gal todėl ir briedžiai plačiaragiai jas mėgsta? Taurūs padarai…
Kai pasirenki musmirę, tai vienu šūviu du zuikius nukepi – ir gražu, ir kaifas. Gal net trys tie zuikiai – gražu, kaifas ir ragai. Pasižiūrėk į veidrodį, gerbiamas rinkėjau, ir bandyk įsivaizduoti save su ragais. Ragai briedį puošia.
Parengta pagal Kauno menininkų namų ir PILOTAS.LT informaciją.
