Jau trečius metus iš eilės Lietuvoje vyko tarptautinis kultūros ir ekologijos festivalis „Grynparkas“. Šiemet jis pakvietė ir į Kauno Nemuno salą, kur buvo galima išvysti projektą „Gamtoje įguldyta“. Pastarasis Laikinosios sostinės savaitgalį paįvairino šokio, teatro ir performanso miniatiūromis bei taip pabandė atkreipti visuomenės dėmesį į ekologines problemas.
„ATRADO“ NEURBANIZUOTĄ SALOS DALĮ
Puikus oras kelis tūkstančius kauniečių bei miesto svečių pastūmėjo gegužės savaitgalį aplankyti Nemuno salą, kurioje buvo įsikūręs tarptautinis kultūros ir ekologijos festivalis „Grynparkas“. Pastaroji miesto centro vieta buvo tapusi milžiniška žalia scena projektui „Įguldyta gamtoje“ (angl. „Embeded in Nature“) – joje savo įvairias šokio, teatro ar performanso miniatiūras atliko apie 20 menininkų iš 7 pasaulio šalių, teatro „Aura“ šokėjai, Generolo P.Plechavičiaus kadetų mokyklos auklėtiniai, VDU kamerinis merginų choras, tautinių šokių ansamblis „Žilvitis“, akademinis judesio teatras, būsimieji aktoriai, Vytauto Didžiojo universiteto studentai ir kt.
Daugeliui kauniečių, salą pažįstančių daugiausia iš renginių „Žalgirio“ arenoje, tai taip pat buvo ir proga iš naujo atrasti jos neurbanizuotą dalį. Tiesa, salos parke buvo ir kasdieninių jos lankytojų, kurių dalis festivalį užtiko atsitiktinai.
VEIKĖ 40 FESTIVALIO STOTELIŲ
Festivalio „Grynparkas“ dalyviai po šią milžinišką žaliąją sceną išbarstė net 40 „salelių“: „Stebuklų šalis“, „Negyva žuvis“, „Gražūs žmonės dainuoja gražias dainas gražioje saloje“, „Arbatos vakarėlis“, „Pakrantės šokis“, „Šokėja ant tilto“, „Parko istorijos“ ir t.t. Joje vienu metu ar paeiliui vyko kultūrinis veiksmas – tam tikra judesių, vaizdų ir net garsų mozaika. Šias projekto „Įguldyta gamtoje“ saleles buvo galima aplankyti ir su parodos kuratoriais, lydint festivalio simboliui – elniui, ir pavieniui – pėstute ar su dviračiu. Galima buvo ir, surengus pikniką ant žolės, ramiai sau stebėti viską iš šalies.
„Salelėse“ vykstantis veiksmas kartais vertė susimąstyti, tačiau dažniausia – tiesiog paįvairino ramų buvimą gamtoje daugiau ar mažiau ekscentriškomis inscenizacijomis, tam tikrais gyvaisiais artefaktais. Buvo galima pasigrožėti šokiu gamtoje, stebėti teatrališką arbatos gėrimo ceremonija, girdėti chaotiškai grojantį orkestrą, pamatyti automobilio avarijos inscenizaciją, sportuojančius ar šokančius armijos kadetus ir pan. Viską nuosekliai apeiti prireiktų bent poros valandų.
Skelbtoji viena pagrindinių projekto scenarijaus linijų – ant žolės išrikiuota lovų eilė su jų „gyventojais“ – čia visgi nebuvo pati įspudingiausia. Man ryškiausią įspūdį paliko milžiniško dyžio ryškiaspalvė kėdė, aplipusi savąsias muzikines partijas plyšojančiais orkestro muzikantais.
NESIŪLO IEŠKOTI GILIŲ PRASMIŲ
Kad festivalio pagrindinis tikslas – tiesiog kūrybiniu žvilgsniu pažvelgti į gamtinę aplinką bei neieškoti gilesnių prasmių pažymi ir jo organizatorės – Ina Pukelytė ir Jurga Knyvienė. „Festivalis yra proga tiesiog maloniai pasivaikščioti gamtoje“, – PILOTUI.LT sakė jos.
Pagal festivalio „Grynparkas“ programą Kaune vyko ir daugiau renginių – ekologiškų gaminių mugė, ekodirbtuvės ir kt. Festivalis taip pat svečiavosi ir Birštone.
Visi šie renginiai demonstruoja, kad festivalis „Grynparkas“ – dar vienas būdas per kūrybą atkreipti visuomenės dėmesį į ekologiją. Nemuno saloje realizuotas jo projektas „Įguldyta gamtoje“ taip pat gana vaizdžiai pademonstruoja kaip galima sujungti ekologines idėjas, kūrybinius impulsus ir laisvalaikį gamtoje. Vis dėlto didžiausią įspūdį jis turėjo palikti tiems, kurie į renginio sūkurį pateko netyčia. Daugeliui kitų čia atėjusiųjų norėjosi vos vos daugiau.
vasia
( 2013-05-14 )
kaunieciai,padarykit ten vaiku zaidimu aiksteles ir nereiks tu dalbajobisku instaliaciju.Ko reikia ir Lukiskiu aiksteje Vilniuje -zaidimu aiksteliu ir patriotizmo.Diena bus pilna mamu su vaikais,o vakare jaunimp ant zoles.