Neseniai baigtas restauruoti Pakruojo rajono Žeimelio miestelio vienas seniausių pastatų – Mažoji karčema. Kadaise šiame pastate buvo alinė, o dabar jame įsikūręs Žiemgalos muziejus. Restauracija atsiėjo per 1,75 mln. litų.
PASKUTINIS SUSTOJIMAS PRIEŠ RYGĄ
Žeimelio miestelis įsikūręs Beržtalio upelio kairiajame krante, tik 4 km nuo Latvijos sienos. Tai vienas seniausių Lietuvos miestelių, istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1500-aisiais metais. Miestelis dabar yra urbanistikos paminklas su XVII amžiaus viduryje jo centre susiformavusia gotikine aikšte.
Centrinėje aikštėje išsiskiria Didžiosios ir Mažosios karčemų kompleksas. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos rūpesčiu baigtas įgyvendinti projektas, kurio metu sutvarkyta Mažoji karčema, tam panaudojant valstybės investicijų programos ir savivaldybės biudžeto lėšas.
XVII amžiaus pradžioje Žeimelyje buvo muitinė, nes per miestelį ėjo kelias į Bauskę, Rygą. Tai buvo paskutinis sustojimo punktas pakeliui į Rygą. XVIII amžiaus viduryje Žeimelyje gyveno apie 500 gyventojų. Prekybinės reikšmės miestelis nustojo po trečiojo Lietuvos-Lenkijos padalijimo (1795 m.), tačiau pravažiuojančių žmonių nesumažėjo. Tik XX amžiuje, kartu su kitų artimų miestų augimu, Žeimelis pamažu neteko turėtos reikšmės.
IŠ PRADŽIŲ BUVO ALINĖ
Mažoji karčema – vienas seniausių išlikusių pastatų aikštės šiaurės rytų kampe. Jame pradžioje buvo alinė. Kelis kartus keitėsi šios karčemos pavadinimas: XIX a. ji vadinama „Bažnyčios karčema“ (ši karčema buvo arčiausiai bažnyčios),l XIX a. pab. – XX a. pr. vadinama „Arbatinė – viešbutis“ arba „Liaudies arbatinė“, o XIX a. pradžioje bei viduryje – „Mažąja karčema“. Ant pastato sienų dar 1974 m. matėsi gotiško šrifto latviško užrašo liekanos „Arbatinė-Viešbutis“. Ankstesniais laikais svečiai čia nelikdavo nakvoti, apie XIX amžiau pabaigą spėjama, kad svečiai apsistodavo viešbutyje nakvynei. Tarp spėjamo karčemų komplekso sujungimo buvo įvažiavimas iš aikštės pusės į kiemą.
Pastato rytinėje dalyje gyveno žydai, XIX amžiaus pradžioje čia buvo krautuvėlė, pokario metais – ūkinių prekių parduotuvė, bendrabutis, butai. Po Antrojo pasaulinio karo Mažosios karčemos svetainėje buvo kolūkio stalių dirbtuvės, vėliau patalpos priklausė profesinei technikos mokyklai. Įvažiavimo arkos užmūrytos po 1945 metų, o Žiemgalos muziejus įkurtas 1958 metais vietos mokinių ir kraštotyrininkų iniciatyva. 2005 metais Žiemgalos muziejus atsiskyrė nuo Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir tapo savarankišku Pakruojo krašto muziejumi.
Parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės bei Kultūros paveldo departamento informaciją.
