Viktoro Uspaskicho verslo bendrovės valdomas Kalnaberžės dvaras grąžinamas valstybei – tokį sprendimą neseniai priėmė Panevėžio apygardos teismas. Kaip PILOTUI.LT pažymėjo Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė, tai kraštutinė priemonė bei precedentas ateičiai. Taigi, panašių privataus turto nacionalizavimo atvejų greitai gali būti ir daugiau.
PRIKLAUSĖ RUSŲ REFORMATORIUI
Kalnaberžės dvaro sodyba Kėdainių rajone yra XIX a. vidurio – XX a. vidurio Kultūros paveldo objektas. Jos neogotikinio stiliaus rūmų eksterjero pagrindinis akcentas – rizalitas su laiptais ir dviejų kolonų portiku. Dvarą supa 15 ha parkas, kuriame buvo kanalų apsuptos dvi salos.
Tačiau, pasak A.Naureckaitės, šis dvaro kompleksas vertingas ne vien architektūrine, bet ir istorine prasme. Kalnaberžės dvarą XVII a. ir XVIII a. valdė Radvilos, o XIX a. jis atiteko Čapskiams. Už 1863 metų sukilimo rėmimą iš pastarųjų konfiskuotą dvarą galiausiai įsigijo rusų generolas A.Stolypinas, kuris XIX a. antrojoje pusėje ir pasistatė iki dabar išlikusius dvaro rūmus. Generolas dvarą vėliau paliko sūnui P.Stolypinui – žymiam Rusijos imperijos reformatoriui.
Tarpukariu Kalnaberžės dvarą buvo įsigijęs rašytojas K.Binkis, o vėliau jame veikė vaikų globos namai, kitos įstaigos. Dabartiniai dvaro šeimininkai 2003 metais jį įsigijo iš fizinio asmens.
INVESTAVO TIK Į TVORĄ
KPD Kauno teritorinio padalinio vyriausiosios valstybinės inspektorės A.Naureckaitės teigimu, dvaro valdytojas – Viktorui Uspaskichui priklausanti bendrovė „Lukta“ – Kalnaberžės dvaru visai nesirūpino. Per 10-metį buvo investuota tik į dvaro aptvėrimą. „Nebuvo tvarkomas nei stogas, nei sienos, todėl dabar dvaro rūmai jau yra avarinės būklės ir gali pradėti griūti. Konstrukcijos – permirkusios, sienos – deformavosi“, – dėstė pareigūnė. Nebuvo atlikti nė pilni šio paveldo objekto tyrimai.
Pasak paminklosaugos specialistės, Kalnaberžės dvaro nacionalizacija – pirmas toks atvejis Lietuvoje. Tačiau link šios kraštutinės priemonės buvo einama nuosekliai. Apie tai byloja porą kartų skirtos baudos, surašyti žalos aktai. Galiausiai buvo sudarytos valstybės išperkamo kultūros objekto komisijos. Remiantis Panevėžio apygardos teismo sprendimu, valstybei bus perduoti dvaro rūmai, arklidės, kluonas, tvartas ir rūsys. Arba tiksliau tai, kas iš jų dar liko.
PRITEISTAS LĖŠAS NAUDOS DVARUI TVARKYTI
Iš bendrovės „Lukta“ teismas taip pat priteisė beveik 340.000 litų žalos, kuri atsirado dėl Kalnaberžės dvaro savininkų nepriežiūros ir neveikimo nuo 2003 iki 2010 metų. Priteisti ir iš dvaro savininkės išieškoti pinigai turės būti panaudoti būtent Kalnaberžės buvusio dvaro sodybos penkių valstybės saugomų pastatų užkonservavimui ir avarinės pastatų grėsmės pašalinimui. Beje, šį Panevėžio apygardos teismo sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo V.Uspaskicho įmonė gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
A.Naureckaitė mano, kad po Kalnaberžės dvaro nacionalizacijos atvejo kultūros paveldo objektus aplaidžiai tvarkantys savininkai turėtų sukrusti. Ir ne vien dėl ką tik įvykusio dvaro nacionalizavimo precedento, bet ir dėl besikeičiančių įstatymų – už kultūros paveldo objektų nepriežiūrą juos valdančių bendrovių direktoriams dabar yra taikomos vos iki 3.000 litų baudos, o jau nuo kitų metų liepos mėnesio pradžios baudos bus skiriamos pačioms bendrovėms bei galės siekti ir 40.000 litų.
ATEITIS KOL KAS MIGLOTA
Nors Kalnaberžės dvaras smarkiai apleistas, pasak A.Naureckaitės, jį dar įmanoma išgelbėti. Pirmiausia svarbu juridiškai jį perimti, o griūnančius statinius – užkonservuoti, kad būtų sustabdytas irimo procesas. Vis dėlto pareigūnė PILOTUI.LT negalėjo pasakyti kaip dvaras bus tvarkomas toliau ir kokios yra jo renovacijos perspektyvos. Jos teigimu, čia daug priklausys Kultūros paveldo departamento valdžios būsimų sprendimų.
A.Naureckaitė PILOTUI.LT taip pat atskleidė, kad Kauno apskrityje panašiai apleistų privačių dvarų daugiau nėra. Tačiau Lietuvoje, mūsų žiniomis, smarkiai apleisti ir niokojami yra bent 2 įspūdingi grafų Tiškevičių dvarai – dabar verslininkui Laimučiui Pinkevičiui priklausantis Lentvario dvaras bei Tauragės rajone esantis Belvederio dvaras.
Taigi, ryžtingų kraštutinių KPD veiksmų, perimant valstybės nuosavybėn dvarus, greitai gali įvykti ir daugiau. Vis dėlto būtų gerai, kad dvarų tvarkymo reikalai, juos perėmus, nebūtų apleidžiami. Juk kitaip tokia nacionalizacija, apart aplaidžiųjų šių objektų savininkų drausminimo, neturėtų didesnės prasmės.
opa
( 2012-12-09 )
Po 10 metų ir Apytalaukio dvaras ne geriau atrodys.
Vilmantas Rutkauskas
( 2012-12-07 )
Tik dabar supratau, kodėl tą Uspaskychą pravardžiavo Kniaziu. Jo valdomose įmonėse dirbantieji gauna minimalų atlyginimą, todėl, kaip priklauso, vadinami baudžiauninkais.
Gintariniai
( 2012-12-07 )
Perėmimo sėkmės istoriją rašysime tada, kai prasidės dvaro prisikėlimas (ar prikėlimas).
Tikimės, kad tai įvyks beveik tuo pačiu metu, kai Lietuvoje bus užbaigta VAE (visagino atomonės elektrinės) statyba.
Gintariniai
mnmn
( 2012-12-07 )
p.stolypinas net baisiausiam sapne turbut nesapnavo, kad kada nors jo reformu poligonas galetu atitekti tokiam svieto perejunui.