2012 metų Europos architektūros premija paskirta norvegų grupei „TYIN tegnestue Architects“. Vos prieš 4 metus įsteigta ši ne pelno siekianti humanitarinė architektų organizacija iki šiol buvo žinoma tik siauram architektūros specialistų ratui bei vargingų Azijos ir Afrikos valstybių bendruomenėms, kuriose daugiausia projektavo. Dabar apie jų architektūros projektus bei altruistinę misiją sužinos tūkstančiai.
PROJEKTAVO VARGINGIAUSIEMS KRAŠTAMS
2008 metais Trondheime, Norvegijoje susikūrusiam kolektyvui „TYIN tegnestue Architects“ vadovauja jauni architektai Andreasas G. Gjertsenas (Andreas G. Gjertsen) ir Yasharas Hanstadas (Yashar Hanstad). Per 4 architektūrinės praktikos metus jis pasižymėjo laimėjęs kelis architektūros konkursus vargingose Afrikos ir Azijos kraštuose bei kartu su vietos bendruomenėmis realizavęs projektus.
Savo architektūros kūriniams jie sugebėjo panaudoti vietos gyventojų sugebėjimus bei įgūdžius. Jų realizuotose visuomeninės paskirties architektūros objektuose visos naudojamos statybinės bei apdailos medžiagos yra vietinės ar užsakytos iš vietos verslininkų. „Ši jauna norvegų firma aiškiai supranta esminius poreikius žmonių, kuriems architektūra privalo tarnauti“, – išplatintame Europos architektūros apdovanojimo pranešime pažymi Christianas K. Narkiewicz-Laine’as (Christian K. Narkiewicz-Laine), „Chicago Athenaeum“ muziejaus prezidentas.
2012 metų Europos architektūros premijos įteikimo ceremonijos vyks gruodį Stambule (Turkijoje) ir Niujorke (JAV).
PREMIJAS PELNO JAUNI IR NEABEJINGI
Norvegų kolektyvas „TYIN tegnestue Architects“ pastaruosius kelerius metus aktyviai tiekė architektūrinę pagalbą vargingoms neišvystytoms šalims, taip pat, pasitelkę vietines tradicijas, projektavo gimtinėje. Jų architektūroje yra ryškus socialinis pradas. „Mes suprantame pagrindinius žmogaus poreikius – vietas susėsti, susitikti“, – dėsto norvegai. Jų darbo principas – ne duoti žuvį, bet išmokyti ją pasigauti. Tai būtinybės architektūra, kuriai taip pat būtinas talentas. Ne veltui Europos architektūros premija jauniesiems norvegams paskirta už humanitarinį darbą projektuojant ir statant kartu su vietos bendruomenėmis.
Iš jų architektūros realizacijų vargingiausiuose pasaulio kampeliuose reikėtų paminėti lavinimo centrą „Cassia Co-op“ (2011) Sumatroje, Klong Toey bendruomenės centrą (2011) ir Senojo turgaus biblioteką (2009) Tailande, firmos „Safe Haven“ pirtį bei biblioteką (2009) ir Soe Ker namukus (Drugelių namus) vaikams Tailande/Burmoje ir kitas.
Europos architektūros premiją yra įsteigęs Europos architektūros, meno, dizaino ir miesto planavimo centras su architektūros ir dizaino muziejumi „Chicago Athenaeum“. Europos architektūros premiją pernai ir užpernai įteiktos taip pat jauniems architektų kolektyvams – vokiečių architektų komandai „Graft Architects“ bei progresyviam danų architektui Bjarkei Engelsui (Bjarke Engels).
KELIAS PRIE PROFESIJOS IŠTAKŲ
Malonu ir kiek netikėta, kad pro Europos architektūros premijos steigėjų akis nepraslysta ne vien ryškios ir pasaulinio atgarsio susilaukiančios architektūros idėjos bei jų kylantys autoriai, bet ir tylus architektų darbas pasaulio paribiuose. Firmos „Graf Architects“ komandos surengta lauko meno instaliacijai žinomam aktoriui B.Pittui bei filantropui S.Bingui padėjo atkreipti visuomenės dėmesį į Naujojo Orleano krizę bei poreikį surasti Naujajam Orleanui tinkamą gyvenimo modelį. Kolektyvo „TYIN tegnestue Architects“ humanitarinis darbas – savotiškas kelias atgal ne vien prie mūsų civilizacijos, bet ir prie pačios architekto profesijos ištakų. Iš šimtų tūstančių architektūros cecho brolių tokiai architektūros apaštalystei šiais laikais pasiryžta vienetai.
Parengta pagal „Chicago Athenaeum“ ir PILOTAS.LT informaciją.
chiopchiol
( 2012-10-04 )
aaa… supratau, gi niekas pas mus straipsnių neskaito, visi tik nuotraukas pažiūri ir nubalsuoja ar tai telpa į jų gero skonio apibrėžimą ar nea.
chiopchiol
( 2012-10-04 )
Ką jūs čia pezat? Prie ko čia Natkevičius? Natkevičius išvis priešinga stovykla nei žemiau minimi pavyzdžiai, pas jį socialinis aspektas niekaip neatskleistas. Kuo jis susijęs su prieinamu būstu ir darbu su vietos bendruomenėmis?
U.O.
( 2012-10-04 )
drąsos- per akis.
Pažiūrėkite į visų gerbiamo G. Natkevičiaus kūrybą.
Kėdainių kolumbariumas-“ bomboužyščios“ fotosesija. Jokios estetikos. Natūroje- klaikus skurdas ir nykuma.
Kolumbariumas Petrašiūnuose- didesnio pažeminimo žmogaus atminimui negali būti.
“ Bokštas“ Kanto gatvėje- pažeminimas ir nepagarba Kauno kultūros paveldui.
ir t.t.
vienintelis dalykas šio architekto kredo- “ IMIDŽAS“, bet ne užsakovas, jo interesai.
chiopchiol
( 2012-10-04 )
Manau dėl praktiškumo taip ir projektavo. Ar nebus atvirkščiai, kad iš didelio rašto išėjo iš krašto tie kas projektuoja apie tai negalvodami? P.S. pažiūrėkime kokius projektus kuria jau senokai pripažinti „rural studio“, arba „elemental“ ir pagalvokime ar Lietuvoje kažkas turi tiek drąsos.
U.O.
( 2012-10-03 )
Kai esi sotus, tai ir į kaulą žiūri nepiktai.
Tas pats ir su pateiktais nominuotų architektų darbais.
Seniau australų čiabuviai tokias lūšnas statydavo dėl praktiškumo ir dėl išgyvenimo.
Dabar PATEIKIAMA, kaip profesionalių jaunųjų architektų sektinu “ pavyzdžiu“.
Iš didelio rašto ( visada) išeinama iš krašto.
chiopchiol
( 2012-10-03 )
Hmmm įsivaizduoju kaip pas mus tokius nuvertintų kokiame konkurse. Būtų kaip su BeePart komentatoriais dėl Mies premijos. Nepakankamai kokybiškai, detalės realizuotos nepreciziškai, interjeras grubus 🙂 Šaunuoliai Norvegiukai.
labai
( 2012-10-02 )
kazkas juos matyt pamokino, gal mokesi kazkur? matyt jiems deste tie kuriuos pacius mokinotie kurie buvo pas kazka mokesi 🙂
Artūras Imbrasas
( 2012-10-02 )
Na, tie lauko tualetai ir Lietuvoje visai tiktų.
Tai čia jau architektūra? O gal nebe?