Savaitgalį prasideda visuomeninių architektūrinių ekskursijų ciklas „modernizmas.lt“. Architektūros [ekskursijų] fondas, 2010 ir 2011 metais mastelyje 1:1 kvietęs tyrinėti sovietmečio ir tarpukario architektūrinį paveldą Vilniuje ir Kaune, šiemet siūlo naujas architektūrinių kelionių kryptis aplankant reikšmingiausius sovietmečio architektūros objektus Klaipėdoje, Palangoje, Panevėžyje, Kaune, Druskininkuose, Anykščiuose ir tarpukario architektūros objektus – Šiauliuose bei Vilniuje. Bus išryškinami savitumai, keliami aktualūs modernizmo architektūros dabarčiai klausimai bei ieškoma į juos atsakymų.
GIDAIS DIRBS ISTORINĖS ARCHITEKTŪROS ŽINOVAI
Ekskursijų ciklas „modernizmas.lt“– tai aštuonios nemokamos visuomeninės ekskursijos, kurių gidai – modernizmo paveldo tyrėjai, istorikai, architektai – supažindins su XX a. architektūrinio paveldo ypatumais.
Ekskursijų ciklas pradės rugsėjo 8 dieną (šeštadienį) Klaipėdoje. Savitas charakteris bei dvasia – taip apibūdinama sovietmečio Klaipėdos ir viso pajūrio regiono architektūra. Nors miesto centrą ypač pakeitė masinės socialistinio realizmo statybos, o rengiant pirmąjį generalinį planą (1959 – 1960 m.) tinkamai nesigilinta į pajūrio miesto specifiką, septintojo dešimtmečio pradžioje darbą pradėjusi architektų karta ėmė ieškoti miesto architektūrinės ateities koncepcijos. Pastariesiems išeities tašku tapo vietinio architektūros savitumo eksponavimas, juolab kad palaipsniui buvo pripažįstama ir neigiama masinės statybos pusė.
Ekskursijos gidai: architektai Stasys Prikockis ir Zigmas Rutkauskas.
SEKMADIENĮ KVIEČIA PALANGA
Rugsėjo 9 dieną (sekmadienį) kviečiama į Palangą, kurioje XIX a. ir XX a. pradžios architektūros tendencijas KVR atstovauja Tiškevičių rūmai su parku, dešimt vilų, keturiolika gyvenamųjų namų, du viešbučiai (Nemirsetos ir Palangos kurhauzai), vaistinė, maudyklų pastatas, laivų gelbėjimo stotis, autobusų stotis.
Šiandieninis Palangos miesto vaizdas susiformavo XX a. VII–IX dešimtmetyje. Tuomet Palanga tapo svarbiu respublikinės reikšmės kurortu, dėl to akivaizdžiai skyrėsi nuo panašaus dydžio Lietuvos ir tuometės Sovietų Sąjungos miestų, o šiuolaikinės architektūros menine kokybe ir investicijų mastais galėjo lygiuotis su didesniais regiono centrais.
Tačiau XX a. II pusėje sukurti architektūros kūriniai, vėliau tapę neatsiejama kurorto architektūrinio įvaizdžio dalimi, yra įgyvendinti mažiau nei prieš 50 metų. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo objektais šie pastatai galėtų tapti tik po kelių dešimtmečių. Tačiau ar įtraukimas į Kultūros vertybių registrą yra vienintelis būdas išsaugoti ir tinkamai reprezentuoti laikmečio architektūrą? Gal sisteminių laikmečio architektūros tyrimų, visuomeninių ir profesinių diskusijų pagalba galima suformuoti meno kolekciją, kurios eksponatus valdantys asmenys ir įmonės vieningai puoselėtų ir populiarintų kurorto architektūros menines vertes?
Ekskursijos gidai: doc. dr. Liutauras Nekrošius, architektai Irena Likšienė ir Leonas Mardosas.
PANEVĖŽIO SOVIETINIAI OBJEKTAI IR JŲ POKYČIAI
Rugsėjo 15 dieną (šeštadienį) bus lankomasi Panevėžyje. Miestas pagal 1962–1967 m. parengtą Lietuvos TSR teritorijos perspektyvinę planavimo schemą planuotas kaip aukščiausiojo rango centras – Lietuvos didmiestis. Šis statusas lėmė ne tik spartų miesto augimą, gyvenamųjų ir pramoninių rajonų plėtrą, bet ir aukštesnės kategorijos kultūrinės, sporto, edukacinės, administracinės ir kt. paskirties objektų atsiradimą mieste. Jis įpareigojo kurti kokybiškesnę aplinką, architektūrą, formuoti miesto veidą. Ekskursija prasidės prie Panevėžio simboliu tapusio „Nevėžio“ viešbučio, kartu su ekskursijos gidais architektais Elvyra Klimavičiene, Nijole Garbaliauskiene, Viktoru Skokausku ir Juozu Skublicku bus lankomi įvairios paskirties sovietinio didmiesčio objektai, stebimi ir vertinami jų paskirties, fizinės būklės ar architektūros savybių pokyčiai.
KAUNAS: NUO SOCREALIZMO IKI POSTMODERNIZMO
Rugsėjo 22 dieną (šeštadienį) po metų pertraukos vėl bus lankomasi Kaune, kur bus galima susipažinti su sovietmečio architektūros raida – nuo socrealizmo iki postmodernizmo. Kaunas, nors pokariu ir praradęs Lietuvos sostinės statusą, per keturis sovietinės okupacijos dešimtmečius išaugo dvigubai. Šio laikmečio liudininkai – pastatai – ir šiandien sudaro didžiausią miesto architektūrinio kūno dalį.
Su ekskursijos gidais dr. Vaidu Petruliu ir menotyrininku Kastyčiu Rudoku bus žvelgiama į Kauno Naujamiestį bei stoties rajoną – tarpukario architektūros ir socialistinio realizmo kaimynystę, laisvės šauklį postmodernizmą. Bus klausiama kaip savo vietą atrado vėl atgimęs modernizmas ir ieškoma sovietmetį menančių interjerų.
PO DRUSKININKUS SU A.MAČIULIU
Rugsėjo 29 dieną (šeštadienį) bus klausiama, kaip suderinti jautraus naujos architektūros santykio su kurortine aplinka poreikį ir rekreacinės architektūros specifikos provokuojamus architektūrinės minties proveržius. Tai klausimas, sovietiniu laikotarpiu lydėjęs Druskininkų miesto augimą. Staigaus kurorto augimo metu iki aštuntojo dešimtmečio pradžios, stengiantis išlaikyti kurorto architektūrai būdingą jautrų gamtos ir architektūros santykį, miesto siluetas nedaug kuo keitėsi. Vėliau sekė naujų urbanistikos ir architektūros vertybių paieškos tarpsnis, kurio metu didintas pastatų aukštingumas, miesto siluetas įvairintas vertikaliais architektūriniais akcentais. Šiuos etapus ir iliustruos ekskursijos metu lankomi Druskininkų sovietmečio architektūros pavyzdžiai ir išsamus buvusio Druskininkų vyriausiojo architekto prof. dr. Algimanto Mačiulio pasakojimas.
KULTŪROS SOSTINĖJE SU OBUOLIŲ KVAPU
Anykščiai, prieškariu dominavusio medinio užstatymo kurortinis miestelis, daugelio asocijuojamas su supančia gamta, septintajame dešimtmetyje patyrė drastiškas centrinės dalies transformacijas ir įgavo dideliems miestams būdingų bruožų. Kultūros rūmai, centrinė universalinė parduotuvė, daugiaaukščiai gyvenamieji namai, supantys miesto centrą kontrastuoja su senojo užstatymo likučiais. Vis dėlto, bent dalis naujųjų pastatų išlaikė aplinkai būdingą smulkų mastelį. Atvykstančius kviečiame įsižiūrėti į detales, pastebėti skirtumus ir pajusti lėčiau bėgantį kurortinės vietovės laiką. Kartu su ekskursijos gide architekte Daiva Gasiūniene Anykščiuose pasivaikščiosime po prieškarinio ir sovietinio užstatymo fragmentus centrinėje dalyje ir klausime, ar šiandienos architektų rekonstruojami sovietmečio pastatai vėl integruojasi į trapią mažo miesto struktūrą. Šiųmetėje Lietuvos kultūros sostinėje lankysimės spalio 6 dieną (šeštadienį) – kaip tik tokiu metu, kai miestas saldžiai pakvimpa vyno gamykloje verdamais obuoliais.
ŠIAULIŲ MIESTO TARPUKARIO ARCHITEKTŪROS PANORAMA
Spalio 13 dieną (šeštadienį) kartu su istorike Vilija Ulinskyte-Balziene bei architektu Šarūnu Sabaliausku apžvelgsime Šiaulių miesto tarpukario architektūros panoramą. Per XX a. karus dukart sugriauto ir vėl atstatyto miesto centre šiandien ryškūs ir tarpukario modernizmo stiliaus pėdsakai. Į ekskursijos maršrutą įtraukti ne tik įdomiausi gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai bet ir tarpukario laikotarpiu susiformavusios miesto viešosios erdvės. Ekskursijos metu susipažinsime su Šiauliuose miesto inžinieriais dirbusių Karolio Reisono ir Vlado Bitės darbais, taip pat architektų Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Eriko Mendelsono (Vokietija) bei kitų žymių architektūros meistrų projektuotais pastatais.
TARPUKARIO MODERNISTINIS VILNIUS
Tarpukario architektūros tema spalio 27 dieną (šeštadienį) bus plėtojama Vilniuje kartu su ekskursijos gidu architektu Vyteniu Ūsu. Istorinių įvykių raida lėmė Lietuvos padalinimą, 1919 m. Lenkija okupavo Vilniaus kraštą, Kaunas tapo Lietuvos sostine ir pagrindiniu kultūros centru, tuo tarpu Vilnius – tik Lenkijos periferijos dalis. Dėl šių istorinių įvykių, geopolitinės situacijos bei kitų priežasčių linkstama manyti, kad Vilniaus modernizmas yra menkavertis, net ir dalis profesionalų jį ignoruoja, priskirdami prie svetimos valstybės palikimo. Dėmesio stoka tiesiogiai ir neigiamai veikia lietuviškojo modernizmo paveldą. Vilniaus tarpukario modernistinė architektūra nėra gausi, bet pasižymi aukšta kokybe, glaudžiais ryšiais su to meto bendraeuropinėmis idėjomis, išskirtiniu dėmesiu apdailai, čia galima susipažinti ir bene su vieninteliu pilnai užbaigtu urbanistiniu modernizmo projektu Lietuvoje.
ARCHITEKTŪROS EKSKURSIJAS RENGIA 2 METUS
Renginius organizuoja Architektūros [ekskursijų] fondas. Tai Architektūros [pokalbių] fondą lydinti iniciatyva, nuo 2010 metų rengianti architektūrines ekskursijas ir kviečianti aplinką tyrinėti mastelyje 1:1. Aštuonios rugsėjo-spalio mėnesiais įvyksiančios ekskursijos yra pirmasis tęstinio Architektūros [ekskursijų] fondo projekto – visuomeninių architektūrinių ekskursijų ciklo „modernizmas.lt“ – etapas.
Projektą remia LR Kultūros rėmimo fondas.
Parengta pagal Architektūros fondo informaciją.