ARCHITEKTŪRA BE MUNDURO//STUDENTIŠKAS EASA WOODSTOCK’AS HELSINKYJE

Šių metų pasaulio dizaino sostinėje Helsinkyje baigėsi 17- tasis Europos Architektūros Studentų Asamblėjos (EASA) sąskrydis. Dvi savaites liepos pabaigoje ūžęs renginys sutraukė daugiau nei 400 studentų iš senojo žemyno bei kitų pasaulio šalių. Studentai triūsė įvairiausiose kūrybinėse dirbtuvėse, klausėsi inspiruojančių paskaitų, dalinosi architektūrine patirtimi, mėgavosi kultūrinės sąveikos malonumais bei aktyviai naršė Suomijos sostinę.

EASA – GIMĖ TARP STUDENTŲ, KAD SUJUNGTŲ STUDENTUS

Priminsiu, kad EASA (European Architecture Students Assembly) yra tarptautinis architektūros studentų tinklas, kartu su diplomuotais architektais bei menininkais tyrinėjantis ir nagrinėjantis urbanistinius ir architektūrinius mūsų dienų iššūkius. EASA yra idėjinių mainų platforma skirta sujungti skirtingų kultūrų, požiūrių ir patirčių studentus bendrai veiklai miesto erdvėje.

EASA – ambicinga  iniciatyva, tarptautiniu mastu nelabai turinti analogų. Asamblėja buvo inicijuota 1981-aisiais dviejų architektūros studentų iš Liverpulio, pasikvietusių kolegas iš užsienio bendrai sprendžiant miesto problemas. Jau pirmasis sąskrydis sulaukė 300 dalyvių ir ilgainiui išsivystė į kasmetinį tarptautinį renginį, plėtojantį mainus architektūros ir architektūros edukacijos srityse.

Pagrindinis EASA sąskrydis tradiciškai vyksta vasarą, trunka dvi savaites, kiekvienais metais vis kitoje vietoje. EASA sąskrydžiuose iš Lietuvos yra dalyvavę Andrė Baldišiūtė, Linas Lapinskas, Petras Išora ir kt. EASA – europinio mastelio architektūrinis įvykis, kuriame dalyvaujantys įgyja vertingos profesinės patirties, jau nekalbant apie kultūrinius mainus, naujas pažintis, kelionės džiaugsmus ir gerai praleistą laiką.

Šių metų Lietuvos architektūros studentų komandą sudarė 7: Andrius Laurinaitis, Milda Kulvičiūtė, Ona Lozuraitytė, Evelina Vasiliauskaitė, Justinas Jakštonis, Karolina Čiplytė ir Tomas Milkamanavičius. Taip pat lietuvių gretas papildė architektai Ieva Cicėnaitė, Matas Šiupšinskas bei Karolis Kyzikas, dalyvavę renginyje kaip kūrybinių dirbtuvių vadovai.

URBANISTINĖS DYKROS – DAUGELIO MIESTŲ LIGA

Šių metų EASA sąskrydžio tema – „Wastelands“ (dykvietė, urbanistinė dykra) – skirta miesto teritorijų su neišnaudotom galimybėm atgaivinimui, pritaikymui miestiečių rekreacinei ar kultūrinei veiklai. Tai globali problema, apibūdinanti mutuojančių urbanistinių zonų būseną.

Anot renginio organizatorių, miestai negali nuolat augti plėsdami savo ribas. Vis dažniau jie turi suvaldyti jau užimtas erdves. Miestų teritorijos dažnai atrodo lyg ir užpildytos ir užstatytos, tačiau iš tikrųjų neišnagrinėtos erdvės gali turėti ir ženkliai didesnį potencialą. Tai nebūtinai reiškia, kad viskas turi būti užstatyta, nes spragos sukuria galimybes atsirasti kažkam naujo: poilsio vietai, žaidimų erdvei, parodų, laikinų įvykių pavilijonui ar kažkam, kas sukeltų diskusiją.

EASA sąskrydžio tema visuomet būna kaip orientacinė gairė kūrybinių dirbtuvių idėjoms ir užmojams. Kiekvienos dirbtuvės, daugiau ar mažiau susijusios su tema, nagrinėja ją skirtingais aspektais. Beje, renginio tema smarkiai susijusi su šių dienų urbanistine situacija Helsinkyje. Mieste yra nemažai teritorijų su neišnaudotom galimybėm, potencialių erdvių laukiančių naujo pritaikymo ar savotiško atgimimo.

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS BE ARCHITEKTŪROS DĖDŽIŲ

EASA sąskrydžio vieta pasirinkta pagal temą. Buvusios Suvilahti elektrinės teritorija – vienas iš puikiausių pavyzdžių, kaip dykvietę miesto vyduryje galima konvertuoti į kultūrinės paskirties teritoriją. Tai lyg mažas skirtingų pastatų miestelis rytinėje Helsinkio centro dalyje. Šiuo metu čia vyksta daug renginių bei festivalių, įrengtos meninininkų studijos, taip pat neapseinama ir be vakarėlių, skirtų miesto jaunimui.

Suvilahti vyko beveik 40 skirtingų vorkšopų daugiau ar mažiau susijusių su urbanistinių dykrų tema, pradedant konkrečių laikinų struktūrų statyba ir baigiant architektūros poezija. Studentai konstravo dviračius „pimp my ride“ stiliaus dirbtuvėse (kuriais po to lenktyniavo), bendravo su asocialiais žmonėmis, gilinosi į jų problemas, statė namelį medyje ir indėnišką tipį, rengė ugnies spektaklius, kuriuose degino struktūras, kurias patys ir pastatė, kūrė instaliacijas miesto erdvėse, betonavo riedlentininkų rampas, lipdė statinius, o po to juos naikino, gilinosi į grafiti meno subtilybes, organizavo intervencijas į liftus, darbavosi vietinių architektų studijose, suposi pasigamintose novatoriškose supynėse ir kitais būdais išreiškė save.

Vorkšopai buvo suorganizuoti išties kokybiškai ir įvarovės juose netrūko, o praradus  norą ir jėgas po vakarinių siautėjimų, su rimbais dirbti ryte niekas nevarydavo. Juk kūrybinių dirbtuvių vadovai – neseniai baigę studijas architektai – tokie patys žmonės. Prie griežtos akademinės aplinkos pripratusius maloniai stebino, kadangi po dienos darbo visi patraukdavo kartu linksmintis. Jokių akiniuotų autoritetingų architektūros dėdžių. Nieko prieš juos neturiu, bet buvo gera paskanauti architektūros paslapčių ir be priežiūros…

SUPYNIŲ ŽEMĖS PRIVALUMAI IR NUOTAIKOS

Mano galva, pats lietuviškiausias buvo Ievos, Mato ir Karolio projektas „Swingland“ (Sūpynių žemė), stebinęs paprastumu. O kaip sakoma, paprastume ir visas grožis. Grupelės koncepcija – neįpareigojančios, laisvos kūrybinės dirbtuvės, teikiančios malonumą tiek dalyviams, tiek aplinkiniams (pasisupti ant „Swinglando“ konstrukcijų noras kildavo dažnam).

Rezultatas – keliolika skirtingo sukirpimo supynių įrengtų įvariose Suvilahti vietose. Pradedant elementariomis, dailiomis, klasikinėmis supynėmis ir baigiant didele pakabinta platforma, skirta suptis grupei žmonių, bei besisukančiu aplink savo ašį narvu, privertusiu svirduliuoti ne vieną dalyvį ir organizatorių, vėliau tapusiu savotiška festivalio atrakcija. Beje, projektą „Swingland“ vainikavo „bungee jumping“ stiliaus supimasis prisirišus prie tilto.

EASA LAUKIA KŪRYBINGŲ STUDENTŲ

Pabaigai – apie ateitį. Norint dalyvauti šioje tarptautinio masto EASA architektūros fiestoje reikia nei daug, nei mažai – reikia būti architektūros studentu (arba ką tikbaigusiu studijas).

Antra – kiekvienais metais vyksta atrankos konkursas, kuriame dažniausiai reikia sukurti plakatą, video ar kažką kitą, atspindintį renginio temą.

Kasmet konkursai būna skirtingi ir skelbiami apie Naujuosius Metus. Konkursus savo šalyje kuruoja nacionaliniai EASA atstovai, kurių Lietuvoje yra du (Karolina Čiplytė, Tomas Milkamanavičius). Jie platina visą būtiną EASA informaciją. Norintiems galima nesunkiai su jais susisiekti ir pranešti apie troškimą dalyvauti bei gauti kitą aktyviam architektūros studento gyvenimui būtina informaciją.

Belskitės: EASA ambasada Lietuvoje