Prieš 30 metų kilusi ugnis negailestingai suniokojo XVII amžiaus Italijos Venecijos provincijos Vigonovo miesto kompleksiuką „Campiello“. Apie vieno jo pastatų architektūrą nuo šiol įtaigiai užsimena rūdinto plieno sienelė, meniškai išmarginta įvairiomis vietai svarbiomis frazėmis. Ko gero, tai vienas jautriausių šiuolaikišką požiūrį ir istorinę architektūrą jungiančių darbų per pastaruosius metus šalyje, kuri garsėja architektūrinės veiklos istorinėje aplinkoje ypatingu konservatyvumu.
Kompanija „Cosmo Realty“ XVII amžiaus Vigonovo miesto (Italija) pastatą Palazzo di Vigonovo „Campiello“ prieš kelerius metus nusprendė pritaikyti apartamentams. Meno istoriko Ph.Daverio, skulptoriaus G.Milani ir vietos architektūros firmos „3ndy Studio“ komandai buvo iškeltas uždavinys istoriniam pastatui suteikti menišką pavidalą. Pagal projekto autorių sumanymą, atstatyto architektūros komplekso pagrindiniu akcentu tapo šiuolaikiškas architektūros elementas – rūdinto plieno sienelė, atkartojanti vieno senojo pastato fasado formas. Šis galeriją priešais fasadą formuojantis naujas architektūros elementas jautriai byloja vietos istoriją. Jo rūdinto plieno lakštuose lazeriu meniškai išpjaustytos datos, faktai, atsiminimai. Tai savotiškas vietos testamentas ateities kartoms bei savotiška rūdinto plieno poema.
Iš viso sienelei prireikė apie 190 rūdinto plieno (Cor-ten) panelių. Visas šios sienelės 15.000 raidžių ranka nubraižė skulptorius G.Milani. Ypač išraiškingai rūdinto plieno sienelė atrodo vakare, kai šviesa ją išrašo auksinėmis raidėmis. Šis architektūros kūrinys pavyzdys, kaip šiuolaikinės technologijos gali praversti projektuojant istorinėje aplinkoje.
Parengta pagal „3ndy Studio“ informaciją.
Rusas
( 2012-08-25 )
Musu KVAD specu suderintas sedevras iskilo Klaipedos gatveje: ju nuomone sita imitacine architektura gera ir tinkama senamiesciui, o italai visai nemoka imituoti savo senosios architekturos ir bruka modernizma.
Musolinis
( 2012-08-25 )
Markeviciu Juratei reiktu pasidometi kas statoma Italijos senamiesciuose, kaip tai sutinka visuomene ir kokie objektai projektuojami Venecijoje, Florencijoje, Neapolyje ir kt. Neimkit vieno pvz ir nemosuokit kaip veliava ! Tarp kitko tas R. Meerio pastatas tikrai puikus !
JERONIMAS
( 2012-08-13 )
Visiskai pritariu Jurates komentarui. Reiketu visgi nepainioti skirtingos vertes paveldo reiskiniu. Modernizmas pats savaime nera joks blogis. Blogiu jis tampa, kai imasi dominuoti ten, kur jam vertetu patyleti.
Vilmantas Rutkauskas
( 2012-08-11 )
Sužinotum tos nepigios sienelės vieno kv. metro kainą, tai turbūt nugriūtum su savo vajėzum
JPN
( 2012-08-11 )
Gerb. Jūrate,,per kiekvienas ŠV. Kalėdqs ar Velykas matome,kaip popiežius Benediktas susitinka su katalikais supermodernios architektūros salėje lenktu stogu šalia Petro Povilo bazilikos. Tad nereikia čia tos demagogijos apie modernios architektūros ir paveldo nesuderinamumą .Skaitykite Vienos memorandumą.
mnmn
( 2012-08-11 )
nera cia pagrindo dziugauti. vidutiniskas darbelis. labiau teoretiskas ir koncepcinis. po teksto realizacijos nuotraukos nuvilia. pigoka dekoracija ir tiek.
Jūratė Markevičienė
( 2012-08-11 )
Nereikėtų painioti paveldo vertybių ir eilinių, paveldo požiūriu niekuo neypatingų vietovių, kaip Viganovas. Šis nedidelis (apie 8000 gyv.) miestelis į pasaulio paveldo sąrašą nėra ir tikrai nebus įrašytas. Todėl reikėtų skirti, kas saugoma Vilniaus senamiestyje, o kas Viganove. Jie priklauso visais skirtingoms vertybinėms kategorijos,. Pavyzdžiui, Romos istoriniame centre po Musolinio laikų buvo pastatytas tik vienas naujas statinys – 2006 m. Richardo Meierio gaubtas romėniškajam taikos altoriui Ara Pacis Augustae. Jis buvo sutiktas kaip akibrokštas ir svetimkūnis, o Romos meras Gianni Alemanno į savo rinkiminę programą buvo įtraukęs šio „fiasko“ nugriovimą. Šią pozicija labai rėmė Italijos kultūros viceministras. Dabar susitarta, kad Richardas Meieris pats iš esmės perdirbs savo statinį, sumažindamas jo drastišką kontrastą istorinei aplinkai.
Taigi vertinant reikia žiūrėti, kas, kur, kaip ir kodėl daroma. Siekiant tiesos, nereikėtų lyginti Vilniaus senamiesčio su, tarkime Balbieriškiu, Daugais ir pan. miesteliais, kur toks projektas, manau, būtų mielai priimtas ir visai tiktų.
Beje, žemės drebėjimo sugriauta Asyžiaus katedra buvo ir tebėra restauruojama, kaip ir daugelis iškilių Italijos architektūros ir urbanistikos paminklų.
JPN
( 2012-08-10 )
Senelė ar sienelė?
JPN
( 2012-08-10 )
Italijoje neatstatinėjami „Valdovų rūmų “ tipo muliažai,ten autentiškas vertybes išryškina šiuolaikiniai,modernūs architektūriniai sprendimai.
litofcas
( 2012-08-10 )
slove 🙂 LIETUVOS KVAD.
litofcas
( 2012-08-10 )
ponas Henrikas, kaip is afrikos atvazeves? Gal mokykla baiges Vietname? Negalima lyginti Varneites su Italija, Arba musu kulturos ministru su Laoso paminklosaugininkais. Apskritai Lietuva turi ka saugoti ir turi pavelda, Todel ir saugoja, parkus kultura. Italai turbut neturi nieko vertingo, Todel ir negerbia savo paveldo.
henrikas
( 2012-08-10 )
Prieš 3 metus kultūros paveldo komisijoje pristatinėjome projekta su panašia idėja ir apdailine medžiaga Vilniuje, Savičiaus 3. Buvome vienbalsiai iškoneveikti kaip vandalai. Italijoje kitas požiūris į paveldą.