Per daugiau nei 20 nepriklausomybės metų taip ir nesugebėjome pastatyti nei vieno naujo muziejaus, koncertų salės ar teatro. Pastaraisiais metais sporto ir pramogų arenomis apsistačiusiems didiesiems Lietuvos miestams čia pavyzdžiu galėtų būti iš Vilniaus tiesioginiu skrydžiu pasiekiamas Norvegijos pajūrio miestas Kristiansandas, viename pastate sukoncentravęs visus vietos scenos menus. Suomių architektūros firmos „ALA Architects“ kolektyvo norvegams suprojektuotas scenos menų centras „Kilden“ iš karto tapo nauju Norvegijos kultūros vietoženkliu.
APJUNGĖ VIETOS SCENOS MENININKŲ PAJĖGAS
Pietų Norvegijos miestas Kristiansandas nuo šiol įdomus tiek scenos menų gerbėjams, tiek šiuolaikinės architektūros mylėtojams. To priežastis – pagal suomių architektūros firmos „ALA Architects“ projektą jame pastatytas 24.600 m² ploto (128.000 m³) teatro ir koncertinės salės centras „Kilden“. Architektūros projekto pagrindas – 2005 metais įvykusiame atvirame tarptautiniame architektūros konkurse nugalėjusi idėja.
Šis Kristiansando uosto naujasis kultūros objektas apjungė bemaž visas 77.000 gyventojų Norvegijos miesto scenos menų pajėgas. Kristiansando simfoninis orkestras jau gali didžiuotis įspūdinga 1.200 vietų koncertų sale, o teatras „Agder“ – ne mažiau įspūdinga 700 vietų sale, kuri gali būti pritaikyta ir mažesnio mastelio kolektyvo „Opera South“ operos spektakliams. Šias dvi pagrindines scenos menų erdves papildo įvairios studijos bei daugiafunkcinis vestibiulis, architektų pritaikytas eksperimentinio teatro pastatymams. Visų šių 3 scenos pasirodymams tinkančių pastato erdvių srautai nesusikerta, todėl jos gali veikti autonomiškai.
ARCHITEKTŪROS KRŪVĮ PATIKĖJO MEDŽIUI
Vietos žuvų turgaus bei pramoginių laivų prieplaukos pašonėje pastatyto „Kildeno“ scenos menų centro pagrindinis architektūros akcentas – monumentali išraiškingai banguojanti siena iš vietinio ąžuolo, kuri čia dar labiau pabrėžta dėl tamsių ir nuosaikių likusių pastato fasadų. Tai ne vien aliuzija į gretimos jūros bangas, bet ir simboliška takoskyra tarp realybės ir fantazijos, pro kuria iš uosto aplinkos patenki į kitą – scenos meno – pasaulį. Iš kompiuteriu valdomomis staklėmis išfrezuotų ąžuolo masyvo lentjuosčių suformuota įkypa siena taip pat ir funkcionali – padeda pagerinti fojė akustiką. Šis pagrindinis pastato architektūros akcentas žiūrovus tarsi įtraukia į aukšta stiklo siena nuo lauko atskirta fojė bei primygtinai kviečia pasinerti į scenoje kuriamą pasaulį. Na, o ten jau viskas priklauso scenos meistrams.
Parengta pagal ALA informaciją.
nepastatys
( 2012-04-16 )
Ne dėl pinigų, o dėl to kad lietuviams ne dėžė nepraeis. Nes turi projektuot „sava chebra“, o savi berniukai varo savam stiliui(niekaip neatitrūkstant nuo modernizmo)…
Koma
( 2012-04-13 )
Nu nepastatys pas mus tokiu sedevru, nepastatys. Pinigai paprasciausiai ne tie. O dar jeigu baltarusiai nekraus uoste tai isvis kukuosim. 🙂 Geriau jau laivyba Nemumu ir Nerimi atgaivintu. Gal atsirastu tada poreikis prie uostu ir prieplauku kulturos centrus statyt. O kol kas esam dykumos salis.