Sunkmečiu prigesusi gyvenamoji statyba, atrodo, Vilniuje pamažu atgimsta. Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų taryba neseniai apsvarstė dviejų naujų gyvenamosios statybos objektų projektinius pasiūlymus – daugiabučio namo Lazdynuose (arch. D.Osteika) ir vienbučio gyvenamojo namo Žvėryne (arch. E.Adomonis).
LAZDYNAMS BŪTINA ATSINAUJINTI
Sovietmečiu už urbanistinius bei architektūrinius sprendimus valstybine Lenino premija apdovanotasis Lazdynų rajonas (arch. V.E.Čekanauskas, V.Brėdikis, V.K.Balčiūnas, G.Valiuškis) dabar atrodo liūdnokai. Mat jo namai – susidėvėję, visuomeniniai centrai – neveikia, o gyventojų amžiaus vidurkis nuolat didėja. Gyvybės įpūsti bei aplinką pagerinti galėtų nauji namai, tačiau juos įkomponuoti į esamą urbanistinį audinį yra nelengva. Daugiabučio gyvenamojo namo (Architektų g. 152B) projektinius pasiūlymus detaliajam planui parengęs architektas D.Osteika, tai pabandė padaryti naują tūrį šliedamas prie esančio apleisto kultūros centro pastato. Pasak architekto, 7 aukštų tūrio, blokuoto prie žemo ilgo senojo korpuso, sprendimas atitiktų Lazdynams būdingą kompoziciją iš horizontalių ir vertikalių akcentų. Beje, planuojamas statinys numatytas tiesiai už vieno iš rajono simbolių – „Ryto“ skulptūros (aut. G.Karalius).
NURODĖ APLINKĄ GERINTI KOMPLEKSIŠKAI
VAUET pabrėžė, jog Lazdynų aplinkai pagerinti būtų tinkamas tik visą centro kvartalą apimantis kompleksinis projektas. Priminę, jog ir Vilniaus bendrajame plane gyvenamųjų kvartalų atnaujinimo srityje numatytas kompleksinio planavimo prioritetas, ekspertai pasiūlė inicijuoti visų Lazdynų centro pastatų savininkų bendradarbiavimą rengiant bendrą rekonstrukcijos koncepciją. Nuo proceso neturėtų nusišalinti ir Vilniaus miesto savivaldybė – turėtų būti sukurta gyvenamųjų rajonų atnaujinimo bendra sistema, užtikrinanti visuomenės ir investuotojų interesus atitinkančius, aplinką gerinančius sprendimus, spartinanti, o ne stabdanti gyvenamųjų rajonų regeneracijos procesus.
Komentuodama svarstomą daugiabučio projektą, taryba rekomendavo, stiprinti aptarnavimo, komercinę Lazdynų centro funkcijas, tačiau galbūt bendroje komplekso vizijoje atsirastų vietos ir papildomai gyvenamajai.
Naujo tūrio komplekso parametrai ir įkomponavimas, ekspertų nuomone, turėtų labiau atitikti Lazdynų rajono urbanistinius kompozicinius principus – labiau čia derėtų atskirai stovinti vertikalė, siekianti 12 ar 16 aukštų, analogiškai kitiems rajono akcentams. Sprendimas atitraukti tūrį nuo kaimyno taip pat išsaugotų esamus svarbią Lazdynų vizualinę ir funkcinę ašį – pėsčiųjų taką, vedantį link dar vieno Lazdyno rajono simbolio – televizijos bokšto.
Pav.: LAS
SAVIVALDYBĖ – SUNERIMUSI
Vienbutį gyvenamąjį namą planuojama statyti šiaurinėje Žvėryno rajono pusėje, Žiemgalių gatvėje (arch. E.Adomonis). Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos pareikšti nuomonę dėl šio namo projektinių pasiūlymų paprašė Vilniaus miesto savivaldybė, sunerimusi, jog pastatas savo stilistika nepakankamai darniai įsilieja į urbanistinį Žvėryno kontekstą.
Žvėrynas žavi gyventojus ir lankytojus savitu urbanistiniu charakteriu, kuriam būdingas smulkus gatvių tinklas, mažaaukštis taškinis užstatymas, smulkus ir vidutinis mastelis, medinė architektūra, žaluma. Tačiau tai būdinga pietinei rajono pusei. O šiaurinėje jo dalyje, kur kūrėsi neturtingi naujakuriai, vertingo urbanistinio istorinio pagrindo nėra – vyrauja chaotiškas menkaverčių pastatų užstatymas. Architektas E.Adomonis, atsižvelgdamas į pietinės Žvėryno dalies urbanistines tradicijas, vilos tipo pastatą atitraukė nuo gatvės ir nuo gretimo sklypo atskyrė rajonui būdinga ugniasiene.
DĖL KONTEKSTUALUMO ABEJONIŲ NEKILO
Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga, taryba labiausiai stebėjosi dėl savivaldybės abejonių ir iniciatyvos. Ekspertų nuomone, naujas pastatas tvirtai „įtupdytas“ į urbanistinį tinklą, jo mastelis ir tipologija atitinka „žvėrynietiškas“ charakteristikas, o kokybiška architektūra nedviprasmiškai atspindi savą laikmetį.
Teigiama, kad apibendrindama projekto problematiką, taryba pabrėžė savo nuolatinę nuostatą, jog nauja architektūra Žvėryno rajone turėtų žymėti šį laikmetį, atsisakant istorizmo formų stilizacijos. Vis dėlto toks konkretus tarybos teiginys turi ir kitą atspalvį. Taip tarsi tvirtinama, kad pastato kontekstualumas yra tiesiogiai susijęs su namo architektūrine stilistika ir esą šiuolaikiškas namas Žvėryno šiaurinėje dalyje negali būti nekontekstualus.
Pav.: LAS
Parengta pagal Lietuvos architektų sąjungos informaciją.
