Kai kuriose šalies vertingiausiose saugomose teritorijose kyla grėsmė gamtai. Padėti išlikti augalų rūšims ir natūralioms buveinėms turėtų ką tik įsteigti 8 nauji valstybiniai gamtiniai draustiniai. Jų bendras plotas siekia 279 hektarus.
PATVIRTINO RIBAS IR NUOSTATUS
Neseniai įsteigti 8 nauji valstybiniai gamtiniai draustiniai: Jurgelionių ir Margupio botaniniai, Adomiškio, Smiltynės, Svirplinės, Rūžo, Šaltuonos ir Žaliosios pievų botaniniai-zoologiniai. LR Vyriausybė jau patvirtino jų ribas ir nuostatus.
Rūžo botaninis-zoologinis draustinis įsteigtas prie Rūžo ežero Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje. Jame saugoma pūslėtoji aldrūnė – itin retas plūduriuojantis vabzdžiaėdis vandens augalas. Čia jo populiacija didžiausia Lietuvoje ir viena didžiausių Europoje. Rūžo ežere aptinkama ir kita saugoma rūšis – plačioji dusia, o pelkinėse buveinėse saugomos ypač mažos sraigutės – keturdantė, pūstoji ir mažoji suktenės.
Žaliosios pievų botaniniame-zoologiniame draustinyje, esančiame Anykščių rajone, gausu saugomų rūšių – augalų (mažoji ir vyriškoji gegužraibės, pievinė gencijonėlė, žalsvažiedė blandis, baltijinė ir raudonoji gegūnės), drugių (mažoji ir tamsioji šaškytės, akiuotasis satyras, rudaakis satyriukas, auksuotoji šaškytė), žirgelių (šarvuotoji skėtė), varliagyvių (skiauterėtasis tritonas).
UKMERGĖS RAJONE – 3 NAUJI DRAUSTINIAI
Jurgelionių botaninis draustinis Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje įsteigtas išsaugoti savitai ir retai Lietuvoje miško buveinei su gausia žolinių augalų įvairove. Tokioms buveinėms dažniausiai priskiriamos ganyklos su pavieniais senais stambiais ąžuolais.
Net trys draustiniai įsteigti Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Adomiškio botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomos retos rūšys: šarvuotoji skėtė, auksuotoji šaškytė ir raudonpilvė kūmutė. Smiltynės botaninis-zoologinis draustinis įsteigtas vaizdingame Šventosios upės vingyje. Natūralios stepinių pievų buveinės turtingos saugomų rūšių. Čia galima rasti retų drugių – stepinį perlinuką, baltajuostį ir juodataškį melsvį, machaoną, smiltyninę hesperiją, o drėgnesnėse pievose auga paprastieji kardeliai, šalmuotosios gegužraibės. Svirplinės botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomi pievinis ir rudaakis satyriukai, machaonas, didysis auksinukas, auksuotoji šaškytė, taip pat natūrali šarmingų žemapelkių buveinė.
SAUGOMI RETI DRUGIAI IR MELSVASIS GENCIJONAS
Šaltuonos botaninis-zoologinis draustinis įsteigtas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje siekiant išsaugoti retų drugių – kraujalakinio melsvio ir didžiojo ausinuko – populiacijas, taip pat drėgnose pievose augančius paprastuosius kardelius, Šaltuonos upėje gyvenančius retus moliuskus (ovaliąsias geldutes), taip pat – natūralias pievų ir miškų buveines.
Margupio botaniniame draustinyje, kuris įsteigtas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, saugomos Margupio slėnio šlaituose augančių kadagynų bendrijos. Jos Lietuvoje yra reliktinės. Kita saugoma vertybė – natūralios stepinio pobūdžio šlaitų pievos, kuriose auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas melsvasis gencijonas.
Lietuvoje dabar yra 279 valstybiniai draustiniai. 32 iš jų – botaniniai, 29 – zoologiniai, 27 – botaniniai-zoologiniai.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.
