Dar neseniai gana fantastiškai skambėję Helsinkio planai turėti pirmą Guggenheimo muziejų Baltijos regione bei iki 2050 metų tapti Šiaurės Europos kultūros ir dizaino sostine, atrodo, pradeda pildytis. Kol Vilnius su Guggenheimo-Ermitažo muziejaus idėja vis trypčioja vietoje, Salomono R. Guggenheimo fondas Suomijos sostinės vadovams pristatė fondo tarybos jau aprobuotą muziejaus statybos galimybių studiją. Kitas žingsnis vėl priklauso patiems suomiams.
MUZIEJUS MATUOJAMAS UOSTO KRANTINĖJE
Helsinkio savivaldybė pernai Salomono R. Guggenheimo fondui užsakė Guggenheimo šiuolaikinio meno muziejaus Helsinkyje studiją. Apie tai prieš metus rašė ir PILOTAS.LT. Ši studija neseniai pristatyta Suomijos sostinės valdžiai, o kiek anksčiau ją palaimino ir pati fondo taryba.
Parengti apie metus užtrukusios studijos autoriai pasiūlė muziejų statyti miestui priklausančiame sklype Pietų uosto krantinėje, kur dabar stovi terminalo Kanava pastatas. Numatomo Helsinkio Guggenheimo muziejaus bendrasis plotas būtų apie 12.000 m², kurių beveik trečdalis paskirta parodiniam plotui. Manoma, kad muziejaus statyba atsieitų 140 mln. eurų (apie 483 mln. Lt.) ir jis iškiltų ne anksčiau nei per 5 metus.
Remiantis galimybių studija, Guggenheimo filialą Helsinkyje per metus aplankytų pusė milijono ar kiek daugiau kultūros ir meno mylėtojų, kurių beveik pusė būtų iš užsienio. Manoma, kad naujasis kultūrinis traukos objektas paskatintų vietos turizmą bei padidintų ir kitų Suomijos sostinės muziejų lankomumą. Kol kas rimtesnių susitarimų tarp abiejų pusių dar neįvyko, o apsispręsti dėl šio ambicingo ir visam regionui svarbaus projekto ateities Helsinkio miesto taryba ketina jau šį vasarį. Jei politikų sprendimas būtų teigiamas, būtų pereita prie kitos šio reikšmingo projekto fazės.
VILNIUI GUGGENHEIMĄ GALI TEKTI PAMIRŠTI
Prieš kelerius metus Vilniuje, Neries slėnyje buvo pradėtas planuoti bendras Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialas. 2008 metais įvykusį uždarą kviestinį muziejaus architektūros idėjų konkursą laimėjo architektė Z.Hadid, nurungusi architektus M.Fuksą ir D.Libeskindą. Vis dėlto muziejaus reikalai ilgam įstrigo. Jei nieko nenumatyta neįvyks ir Helsinkis idėjos neatsisakys, Vilniui Guggenheimo-Ermitažo idėją, ko gero, teks pamiršti. Du panašių parametrų bei koncepcijos muziejus tiesiog būtų neracionalu statyti taip arti vienas kito.
Guggenheimo muziejai dabar veikia Niujorke, Bilbao (Ispanija), Berlyne ir Venecijoje (Italija). Dar vienas šio tinklo muziejus šiuo metu statomas Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai).
Parengta pagal Helsinkio savivaldybės ir Salomono R. Guggenheimo fondo informaciją.
az
( 2012-01-16 )
Is this the end of the Guggenheim dream?
http://www.guardian.co.uk/artanddesign/2005/jan/23/art.museums