images_straipsniu_foto_1422_rutka_po_111200_e01_xxx

NAUJASIS VICEMINISTRAS//NETOLERUOS PRARAJOS TARP PAVELDOSAUGOS IR GYVENIMO

Šiandien Kultūros viceministru pradėjęs dirbti architektas ir paveldosaugininkas Gediminas Rutkauskas mano, kad Lietuvos paveldosauga išgyvena gilią krizę. „Pilietinis karas tarp modernistų ir retrospektyvininkų yra pernelyg užsitęsęs ir pražūtingas patiems paveldo objektams bei tautos identitetui, tam tikra prasme,“ sakė naujasis viceministras portalui PILOTAS.LT.

„Paveldosauga – paveldosaugai yra ydinga sistema, absoliučiai netinkama taikos sąlygomis. Paveldosauga gali atlikti valstybės iškeltus uždavinius tik tuomet, kai ji reflektuoja socialinę, kultūrinę ir ekonominę aplinką. Dabar Lietuvoje to nėra. Be konstruktyvaus socialinio dialogo nėra įmanoma jokia reali paveldosauga apskritai,“- sakė G.Rutkauskas. Viceministro manymu, visuomenė sutrikdyta – jai niekas dorai nepaaiškina, kas yra paveldosauga ir ko ji siekia. Be to, praraja tarp architektų ir paveldosaugininkų yra pernelyg didelė, verčianti ištisus projektus bei planavimo procesus defomuotis arba tiesiog žlugti.

„Lietuva panašias įtampas ir deformacijas pergyveno pokaryje. 20 metų po nepriklausomybės atkūrimo neturime gyventi niekam nenaudingų paveldosauginių įtampų fone. Tai kenkia pačiam paveldui, kurį dar turime. Tai kenkia ir valstybei.“- portalui PILOTAS.LT sakė G.Rutkauskas. Viceministras taip pat akcentavo, kad būtina išmokti gerinti paveldo objektų būklę minimalios intervencijos būdu.

Paklaustas, kokių darbų viceministro kabinete bus imtasi pirmiausiai, G.Rutkauskas atsakė – „prašysime Paveldo departamento reikliai ir dalykiškai įvertinti Lietuvos paveldosaugos sistemos darbą per pastaruosius 20 metų. Svarbu, kad patys paveldosaugos pareigūnai savikritiškai įvertintų sistemos būklę. Be abejo, prašysime tą patį vertinimą atlikti ir kitų visuomenės segmentų, turinčių reikalų su paveldosauga. Svarstysime, tarsimės, keisime. Pokyčiai šiandieną būtini, tai akivaizdu.“

G.Rutkauskas pareigose pakeitė į Klaipėdos miesto savivaldybę grįžusią Nijolę Laužikienę, kuri ten eis Ugdymo ir kultūros departamento vadovės pareigas. Iki šiol G.Rutkauskas buvo Vilniaus Senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius. Naujasis viceministras rūpinsis paveldu, užsienio ryšiais ir informacinėmis sistemomis, susijusiomis su muziejais ir bibliotekomis. Kultūros ministerijoje dirba dar du viceministrai: Stanislavas Vidtmannas kuruoja tautinių mažumų, Deividas Staponkus –  meno klausimus.

Kalbėjosi Audrys Karalius

Komentarai

  1. Estijoje,Talino senamiestyje ir aplink jį statomi labai modernios architektūros,tačiau subtiliai priderinti prie aplinkos pastatai ar antstatai (stikliniai taip pat). Čia nebandoma eiti istoristiniu keliu,imituojant gelžbetoninį renesansą ar atkūrinėti buvusius statinius iš piešinių,modernūs pastatai sėkmingai dera su puoselėjimu paveldu,jų autoriai teigiamai vertinami ir Europos kontekste (apie tai teko skaityti ir Pilote)Gal gerb. Lietuvos paveldosaugininkai galėtų artimiau susipažinti su Estijos paveldosaugos teorija ir praktika ?

  2. A6 irgi prisidedu prie sveikinimų Gediminui – panašu, kad ministerijoje formuojasi nebloga ir kūrybiška komanda.

  3. skaitau ir savo akimis netikiu. negi galu gale toje sistemoje atsirado nors vienas protingas zmogus???

  4. Ger. Vilmantai Rutkauskai, jus mums esate brangus, idomus ir nepakartojamas.
    Pirmadieni 8:00 jūsų neapdairaus paspaudimo padariniai bus likviduoti ir jūs vėl reguliariai gausite PILOTAS.LT naujienlaiškius.
    Ta proga leisime sau ir jūsų šio bei to paprašyti: būkite toks malonus ir susiraskite savo komentarams dar vieną tema. Jūsų firminė krikščionybės plūdimo transliacija galbūt labiau tiktų Marijos radijo tinklapyje…

  5. Gerb. Piloto Redakcija,
    netyčia matyt kažkur paspaudžiau – ir taip kažkaip netyčia atsisakiau atsiunčiamos prenumeratos.
    Jei būtų įmanona, atitaisykit mano neapdairumą.
    Žinau, kad nesu jums priimtinas, todėl kažkiek lieku dėkingas už pakantumą. Jei yra ar bus jums kas nepriimtina, trinkit, nieko baisaus tame. Juk jūs irgi rašot ką norit (o ne ką reikia).
    CHA


  6. Antra strėlė – į dievo langus.
    Tai reiškia, kad Lietuvoje visos božo nycos yra okupacinės (kryžiuočių darbo tęsėjos), tad turi būti įvardintos ne žydkultūros paveldo objektais, o okupaciniais palikimo objektais. O vatikaniniai LT ilgaskverniai – lai eina dirbti, arba kur nori.

  7. Is erzelio panasu, kad naujasis viceministras pirmaja strele paleido idealiai tiksliai. Stai kaip suputojo, susnypste visas paveldogalviu gyvatynas.
    Kai vaikysteje zaisdavome juru musi, tokiu atveju saukdavome – pataiiikeee!
    Lauksim antros streles.

  8. Sveikinu Gediminą, linkiu sėkmės.

  9. Štai ir grasinimai: nespėjo viceministru tapti, o jau „netoleruos pilietinio karo“. Nėra jokio pilietinio karo tarp paminklosaugininkų. Yra tik nepasotinamas verslo ryklių noras naikinamo paveldo sąskaita pastatyti kuo daugiau nekilnojamo turto ‘vienetų’ senamiesčiuose.
    Vienoje fronto linijoje yra paveldą gerbiantys, o kitoje pusėje – nekilnojamojo turto plėtros asociacijos šalininkai.
    Gaila, kad kultūros ministras pasirinko ne paminklosaugininką, o antipaminklosaugininką.

  10. Gediminas Kontrimas facebooke cituoja seimo narį Naglį Puteikį:
    „Dar viena liberartariškai mąstančių politikų ir priešiškų paveldui architektų pergalė. Nepavykus sunaikinti Kultūros paveldo komisijos, ji bandoma sugriauti iš vidaus paskiriant Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos šalininkus į jo sudėtį,o taip pat ir iš išorės, į politinius postus parenkant sovietinio stiliaus paveldo griovėjų, tokių kaip Jonas Glemaža mokinius ir gerbėjus. Nesiryžčiau Gediminą Rutkauską vadinti paminklosaugininku, nes jis yra aršus „stiklaininių“ ir „betonoidinių“ pastatų-naujadarų senamiesčiuose statybos šalininkas ir ne mažiau aršus autentiškų detalių paveldiniuose pastatuose naikinimo rėmėjas. Jis ne kartą viešai parėmė nederančių prie senamiesčių naujų pastatų statybą istorinėse miestų zonose, taip pat pritarė Aušros Vartų senovinių interjero detalių naikinimui ir pan. Todėl jį reikėtų vadinti ne paminklosaugininku, o naujosios architektūros senamiesčiuose apologetu ir autentiškų detalių pakeitimo šiuolaikinėmis statybinėmis medžiagomis šalininku. Paveldo ir autentiškumo saugojimui toks paskyrimas kelia didžiulę grėsmę, nes neabejotinai tuoj pat prasidės dangoraižių ir beveik aukštybinių pastatų protegavimas senamiesčiuose, panaudojant Kultūros ministerijos svertus.“

  11. Anuziui. Gerbiamasis Anuzi, manau, kad p. Rutkauskas pasakė būtent tą, ką norėjo, ir kalbėjo būtent apie modernizmą bei su juo susijusią pasaulėžiūrą. Pagaliau, mūsų miestų planavimas ir architektūrinai projektai (tarp jų laimintieji konkursus), netgi metrų gerai įvertinti studentų darbai, deja, yra modernistiniai – tiek pavidalu, tiek (ypač) dvasia. Totalitarizmas valdo mus, vis dar :-(. Gi „šiuolaikinis“ XXI a. pradžioje reiškia visai kitus dalykus. Lietuvoje tikrai yra šiuolaikiškai mąstančių architektų ir miestų planuotojų (vad. urbanistų), ypač jaunimo, – tik jie nelaimi konkursų, negauna didesnių užsakymų ir šiaip jau piktybiškai laikomi baltomis varnomis. Deja…

  12. ambicingas pareiskimas. ziuresim ziuresim.

  13. Gerbiama Jurate be reikalo veliasi i modernizmo, kaip stilistikos, kritika. Suprasciau, kad viceministras kalba ne apie modernizma, kaip stiliu, o apie siuolaikinius projektus apskritai, realizuacijos laikmecio prasme.

  14. „Pilietinis karas tarp modernistų ir retrospektyvininkų“ yra plėtros verslo sukurtas ir nesąžiningai eskaluojamas mitas (kaip ir tariamas visuomenės „tamsumas“). Kita vertus, modernizmas baigėsi prieš 40 metų, o mūsų vadinamasis „architektūros elitas“ (ir jį palaikantys vadinamieji „paveldosaugininkai“) vis dar iš vystyklų neišsikapsto – tikri „modernizmo retrospektyvininkai“ 🙂
    Iš tiesų takoskyra kitur – tarp privačių asmenų (net jei jie – valstybės tarnautojai) siekio bet kuria kaina pasipelnyti iš viešųjų gėrybių (prichvatizuoti, pasikorumpuoti…) ir visuomenės bandymų ginti viešąjį interesą (išsaugoti gamtą, paveldą, tautos etines vertybes, kultūrą).
    Be to, kada pagaliau Lietuvoje bus suvokta, kad architektūra yra visai kita profesija negu architektūros paveldo apsauga? Kodėl nei vienas tapytojas netvirtina, jog savaime yra ir tapybos restauratorius? Tapytojai protingesni? padoresni?… Juk šios profesijos reikia mokytis, bent jau antrosios pakopos (magistro) konservavimo-restauravimo studijas baigti, kaip yra daugumoje valstybių. Deja, Lietuvos aukštosiose mokyklose šios srities specialistai (nei architektūros, nei miestų planavimo, nei kraštovaizdžio) nerengiami – taigi norintieji turėtų mokytis užsienyje.
    Todėl pirmiausia reikia imtis specialistų rengimo – bent kelias valstybines stipendijas studijoms užsienyje įsteigti. Skubiai reikia panaikinti ir pseudo atestatus, kuriuos KPD išduoda išklausiusiems … 2 dienų paveldosaugos kursus. Na, bet jei per dvi dienas galima įgyti profesiją, kam tuomet aukštosios mokyklos???
    Ir paskutinis klausimas – kodėl Lietuvoje (priešingai šiuolaikinėms kultūros raidos tendencijoms) „stiklainiai“ yra „modernusis gėris“, o palaikoma ir tęsiama istorinė ir tradicinė aplinka – „retrospektyvusis blogis“?

  15. esu maloniai nustebintas, kad kulturineje valdzioje ima daugeti protingu galvu ir intelekto.
    taip pat bandyciau nepatiketi, kad komentatorius Arturas Imbrasas yra tas pats Arturas, kuris knygas raso. aname tiek daug izvalgu ir verbalines elegancijos, o sitame – tik primityvi krasnuchos formule visiems gyvenimo atvejams. koks nemalonus vardo ir pavardes sutapimas.

  16. imbrasas teisingai galvoja del lovio , taciau yra visgi tautoj zmoniu kurie prie lovio net neina . net nebando .

  17. kazkokie kvaili rasinejimai . argi ministerijose buna kitokiu , tik dori ir protingi , ir visi ten buna kad tik lietuvai butu geriau . ir vis daug nuveikia. o ties vagia masinas dar turi garbes kodeksa …

  18. Visi protingi ir dori kol prie lovio nepripuola.

  19. Galu gale ziebiasi maza viltis, kad kazkas imsis paveldo reikalu is esmes. Geriau veliau, negu niekad.

  20. Sveikinu ! Protingas ir doras zmogus. Daug nuveiks, jei issilaikys balne.

Susije straipsniai

Didžiosios kapinės

IŠSAUGOTI ATEITIES KARTOMS: Didžiųjų kapinių idėjų konkursas Rygoje

2024 vasario 7Be komentarųPILOTAS.LT

Rygos miestas neseniai paskelbė istorinių kapinių išsaugojimo tarptautinį architektūros idėjų konkursą. Rengėjai tikisi projektinių idėjų, kaip pagarbiai išsaugoti ateities kartoms Didžiųjų kapinių palaidojimus, jų kultūrines-istorines ir

Mėlynasis skydas

MĖLYNOJO SKYDO GARANTIJOS: Kultūros paminklus žymės pagal Hagos konvenciją

2024 sausio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros paminklai bus pažymėti „Mėlynojo skydo“ (Blue Shield) ženklu. Tai UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijoje, kuri dar žinoma kaip Hagos konvencija,

Atlantas

ISTORINIAI PASTATAI ATRODYS GERIAU: Vilnius paleidžia atnaujintą tvarkymo paramos programą

2024 sausio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra jau priima gyventojų prašymus finansuoti kultūriškai vertingų pastatų išorės tvarkymą. Nuo šiol į dalinį finansavimą gali pretenduoti ne tik Senamiestyje, bet

Kampo paroda

PASKATINS MUZIEJŲ VEIKLĄ: Kultūros ministerija išskirstė 1,6 mln. eurų

2024 sausio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmuoju savo 2024 metų  įsakymu kultūros ministras Simonas Kairys paskyrė finansavimą nacionalinių ir valstybinių muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, projektams. Šie

paber_lt_231100_e012xxx

TĖVO STANISLOVO PALIKIMAS: Baigti tvarkyti dvasinį autoritetą menantys Paberžės statiniai

2023 lapkričio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Atokų Paberžės bažnytkaimį Kėdainių rajone labiausiai išgarsino Tėvas Stanislovas pas kurį dar sovietmečiu plūsdavo minios žmonių. Rengiant Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso

Kauno miesto gaisrinė

SĄRAŠAS PILDOSI: Saugomi kultūros paveldo objektai – nuo archeologijos iki tarpukario statinių

2023 lapkričio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Artimiausiu metu kultūros paminklų ir valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą papildys nauji objektai. Jau rengiami kultūros ministro įsakymai Didžiosios Daunoravos dvaro sodybos, Libertavos dvaro

unit_pl_231023_e01_xxx

PRIMIRŠTAS LDK TAPATYBĖS DĖMUO: Pristatomas unitų architektūros paveldas Vilniuje

2023 spalio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tapatybėje slypi gerokai primirštas, tačiau kadaise ypatingą vietą užėmęs Unitų bažnyčios dėmuo. Remiantis ikonografine, istorine medžiaga parodoje „SUNAIKINTAS. Unitų architektūros paveldas

Paveldo DNR 2023

„PAVELDO DNR“ APDOVANOJIMAI: Prezidentūroje pagerbti pirmieji laureatai

2023 spalio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmą kartą rengiamuose Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimuose „Paveldo DNR“ įvertinti geriausiai tvarkomi kultūros paveldo objektai, labiausiai šioje srityje pasižymėję žmonės ir sėkmingiausios iniciatyvos bei

mazei_pa_230900_e02_xxx

MAŽEIKIAI IR PAVELDAS: Fotografijų paroda pėsčiųjų tilte

2023 rugsėjo 25Be komentarųPILOTAS.LT

Rugsėjo 27-osios ryte Mažeikiuose, pėsčiųjų tilte per geležinkelį skambės muzika, kvepės kava, sklandys gera nuotaika. Neįprastu laiku, kai miesto gyventojai eina į darbus, vyks Pasaulinei

2094_senam_vn_110300_e01_BRA

PRADĖTAS PAGRINDINIS DOKUMENTAS: Rengiamas Vilniaus senamiesčio specialusis planas

2023 rugsėjo 7Be komentarųPILOTAS.LT

Pradedamas rengti Vilniaus senamiesčio specialusis planas. Parengtas, šis dokumentas taps pagrindiniu Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonos teritorijų planavimo dokumentu, kuriuo, be kita ko, bus

Baisiogalos dvaro ledainė

PAVYZDINIS DVARO ŪKIS: Sutvarkyta Baisogalos dvaro sodybos ledainė

2023 rugpjūčio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu Radviliškio rajone baigta tvarkyti klasicizmo ir romantizmo architektūra garsėjančio Baisogalos dvaro sodybos ledainė – viena iš  19 šio didžiulio komplekso

kalėjimas Klaipėdoje

KALĖJIMAS ANT PREKYSTALIO: Išskirtinis Turto banko aukcionas uostamiestyje

2023 liepos 21Be komentarųPILOTAS.LT

Turto bankas paskelbė neeilinį aukcioną uostamiestyje – už pradinę 2,21 mln. eurų kainą investuotojams siūloma įsigyti buvusį teismų ir kalėjimo kompleksą, kuriame nepriklausomybės laikotarpiu veikė

Šiluva

NUO PAVELDO LINK ŠVENTENYBĖS: Dr. Kastyčio Rudoko paskaitų ir diskusijų ciklas Šiluvoje

2023 liepos 14Be komentarųPILOTAS.LT

Gyvename laikotarpiu, kuomet materialios prigimties vartojimas, malonumai ir pagundos užgožia tikrosios prasmės ieškojimą. Žmogus dažnai siekia laimingo, o ne prasmingo gyvenimo. Juo labiau – mūsų

Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų sutvarkymas, arch. UAB „Processoffice“, 1-oji vieta.

KRITIKAVO IR KĖLĖ KLAUSIMUS: Kultūros paveldo komisija apsvarstė du projektus

2023 gegužės 34 KomentaraiPILOTAS.LT

Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje, reaguojant į sistemines paveldo apsaugos problemas, buvo aptarti šiuo metu visuomenės susidomėjimo susilaukę ir prieštaringai vertinami projektai saugomose teritorijose. Tai

Visvaldas Matijošaitis

V.MATIJOŠAITIS TURĖS SUMOKĖTI: Teismas nurodė atlyginti beveik 34.000 eurų žalą dvarui

2023 gegužės 3Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis 2017 metais Kauno rajone Nevėžio pakrantėje įsigijo Kačiūniškės dvarą, kuri iš karto ėmėsi tvarkyti ir puošti pagal save, nekreipdamas dėmesio į

Romuva

KAUNIEČIAI VERTINO PAVELDĄ: Geriausiu projektu mieste išrinko „Romuvą“

2023 balandžio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kauniečiai išrinko geriausius pastarųjų metų kultūros paveldo projektus mieste. Antrosios šalies savivaldybės surengtuose rinkimuose neabejotinu lyderiu tapo prieš metus vėl lankytojams atsivėręs atnaujintas tarpukarinis kino

Kauno paveldas

KULTŪROS PAVELDO APDOVANOJIMAI: Kauniečiai pirmiausia išrinks savo laureatus

2023 balandžio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybinė kultūros paveldo komisija pirmą kartą paskelbė Lietuvos kultūros paveldo apdovanojimus. Laureatai renkami 3 kategorijose: gerųjų paveldo sutvarkymo pavyzdžių, veiklių žmonių ir pavyzdinių iniciatyvų. Kauniečiai

Seserų benediktinių klebonija

GRĄŽINO SPALVĄ: Kaune baigta restauruoti Seserų benediktinių vienuolyno klebonija

2023 vasario 28Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune baigta restauruoti Seserų benediktinių vienuolyno komplekso klebonija. Iš Šauklių gatvės geriausiai matomam pastatui sugrąžintos istorinės fasado spalvos bei puošybos elementai. BAŽNYČIA GALĖJO BŪTI PIRMOJI

Kauno medinukas

MEDINUKAMS – IKI 75 PROC.: Kauno Paveldotvarkos programa laukia paraiškų

2023 vasario 3Be komentarųPILOTAS.LT

Kasmetinė Kauno paveldotvarkos programa pradeda naujų paraiškų priėmimą 2023-iesiems. Ypatingas dėmesys žadamas nykstantiems Kauno medinukams. Kaip skelbia Kauno miesto savivaldybė, dalinį miesto finansavimą pretenduoti gali

Šv. Kotrynos bažnyčia

VĖLYVOJO BAROKO TRIUMFAS: Sužibs restauruota Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia

2023 vasario 1Be komentarųPILOTAS.LT

Po šventinės Vilniaus gimtadienio savaitės, sostinės senamiestyje sužibs dar viena puošmena – šalia S.Moniuškos skvero, restauruota šv. Kotrynos bažnyčia. Atnaujintas vėlyvojo baroko laikų pastatas, pagal

Kamariškių dvaro saldainių fabrikas

SALDAINIŲ „KARVUTĖ“ FABRIKAS: Atstatomas vienas Kamariškių dvaro pasididžiavimų

2023 sausio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Zarasų rajone į pabaigą krypsta Kamariškių dvaro saldainių fabriko atstatymo darbai. Restauravimo darbus inicijavusio „Inovatorių slėnio“ atstovai atskleidžia ypatingą šio saldainių fabriko istoriją – būtent

Alfred Marasigan

NELAISVĖS PAVELDAS: Paroda apie Filipinų ežero gyvatę naujoje Vilniaus meno erdvėje

2023 sausio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje duris atveriančioje naujoje erdvėje „InTheCloset: Vilnius“ daroma menininko Alfredo Marasigano paroda Nelaisvės paveldas“. Parodoje pristatomas tęstinis Taalo jūros gyvatės projektas, skirtas duhol matapang (lot.

Kazbėjų tiltas

REMONTUOS KAZBĖJŲ TILTĄ: Prikels visuomenės išsaugotą tarpukarinį tiltą per Vokę

2022 gruodžio 221 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus savivaldybė imasi į Kultūros paveldo registrą įrašyto Kazbėjų tilto remonto. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai, tikimasi, kad gyventojai tiltu saugiai vėl galės naudotis po

kino teatras "Daina"

KAUNO PAVELDOSAUGOS PROGRAMA: Šiemet skaičiai – rekordiniai

2022 gruodžio 21Be komentarųPILOTAS.LT

8 metus vykdomoje Kauno paveldotvarkos programoje – rekordiniai skaičiai. Šiemet  daugiau kaip 60 mūrinių ir medinių pastatų savininkų sudarė sutartis su miestu dėl jiems priklausančių

Rimvydas Laužikas

UNESCO PRIPAŽINO: R.Laužikas išrinktas į Nematerialaus kultūros paveldo Vertinimo komisiją

2022 gruodžio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Ką tik Rabate, Maroko Karalystėje įvyko UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto Vertinimo komisijos rinkimai. Nurungęs konkurentus, į šią garbingą komisiją išrinktas ir