Gilias tarptautinių architektūros renginių tradicijas turintys estai grįžta į Šiaurės Europos architektūrinę erdvę su ambicingu Talino architektūros bienalės projektu (TAB). Jis ne tik žada pakeisti jau kuris laikas Taline nutilusią Šiaurės ir Baltijos šalių trienalę, bet architektūrinėje mąstysenoje imasi ženklinti dar drąsesnes futuristines gaires.
Rugsėjo 8 prasidėsianti TAB, keturias dienas po bendra LANDŠAFTINIO URBANIZMO vėliava nagrinės sąsajas ir priešpriešas tarp grynosios architektūros, kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos. Parodų, simpoziumų, paskaitų, diskusijų, vorkšopų sraute Lietuvos atstovų nematysime – jaunas Estijos Architektūros centro kolektyvas nutarė nebegaišti laiko su vangiais ir neiniciatyviais kaimynais ir pasitelkė architektūrinius protus iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos. Tikėkimės, kad bent žiūrovų gretose Lietuvos architektų netrūks – dalyvių registracijai dar yra laiko iki rugsėjo 5-os.
Kaip teigia TAB‘o kuratorius Villem Tomiste, iš Bienalės tikimasi ne tik didelio kultūrinio efekto, bet ir galimybės pristatyti Estijos architektūrą pasauliui. Kuratorius neslepia, kad bendradarbiaudami su Bienalėje dalyvaujančiais užsieniečiais ir diskutuodami su jais, estai neabejotinai pademonstruos gerą architektūrinę parengtį. „Norėtume, kad Talino architektūros bienalė taptų estų architektų proveržio už valstybės sienų locmanu“,- teigia V.Tomiste.
Estijos architektūros centras yra pasiryžęs Talino architektūros bienalę įtvirtinti regione, kaip pagrindinį ir reguliarų architektūros festivalį, kuris atliktų ir Baltijos „architektūros virtuvės“ vaidmenį. Kad estai nejuokauja, galima spręsti iš to, jog TAB‘ą aktyviai remia Estijos kultūros fondas, Kultūros ministerija, Talino savivaldybė ir aibė statybos rinkos dalyvių bei kultūrinių institucijų.
Na, o ketinantiems likti drumstoje Baltijos architektūrinėje provincijoje, rekomenduojame bent jau stebėti lauką, kuriame verda įvykiai – TAB.
Išankstinė registracija Talino architektūros bienalės programa
Valstietis
( 2011-09-02 )
Musu valstietiska kultura pagimde pavyda ir pragmatiska poziuri i architektura. Kol nebus miesietiskos kulturos, kapstysime savo darzuose pavydziai zvelgdami i kaimyna… Lietuvos Archsajungos veikla – valstietisko mastymo pavyzdys: savo kiemo kumeciu „prastuminejimai“ i dvaro laza, toliau savo lauku nenorejimas (ir baime) matyti.
Vilmantas Rutkauskas
( 2011-09-01 )
Tos ženklintos drąsios fu turistinės gairės – kažkaip primena ateivių lėkščių ar karinių laivų laivybą tėviškių sausumoje.
Tai tik mano šiaip nuomonė.
Nežinau, gal, kai Gamta pradės žiauriai kerštauti, galbūt tikrai teks mesti įprastinius namus – kažkaip netinkamus Gamtos „išdaigoms“
Algis
( 2011-09-01 )
Viskas teisingai – Estijoje architektūra yra meno rūšis, o Lietuvoje tai tiesiog verslas.
O.U._ marija
( 2011-08-31 )
labai labai ir dar karta labai teisus “ reno“
nzn
( 2011-08-31 )
Aiskiai matosi, kad estu architektu sajunga ir architekturos centras dirba del estiskos architekturos eksporto ir siaip populiarinimo valstybeje ir pasaulyje. Tam ir kulturos ministerija padeda ir kitos valdzios institucijos. O musu sajungyte dirba, kad pasidalintu didziausius uzsakymus tarp saves. O centras tai is vis juoka kelia. Vaiku darzelis kazkoks http://arch-centras.weebly.com/strukt363ra.html
reno
( 2011-08-31 )
Toks įspūdis,kad Estijoje architektūriniai projektai parenkami konkurso būdu,o Lietuvoje architektūra parenkama už mažiausią kainą (kaip skelbia straipsnis žemiau).Todėl tokie ir rezultatai-su angarais-aerouostais,namais,statomais ant gatvių ir spjaunančiais į kontekstą ar neproporcingomis stiklo dėžėmis ant carinių namelių bei vamzdžio ar dėžės formos dangoraižiais esami įdomūs tik sau.
danute
( 2011-08-31 )
Ar musu architektu korpusui negeda? Pristate stiklainiu, nera ka parodyti? O juk kazkada jumis didziavomes…