Kasmet Europos valstybių valdžios įstaigos išleidžia apie 16 proc. ES bendrojo vidaus produkto pirkdamos prekes (baldus, biuro įrangą, transporto priemones), paslaugas (valymo, viešojo maitinimo, pastatų priežiūros) ar darbus. Jais galima net suformuoti šalių gamybos ir vartojimo tendencijas, pavyzdžiui, sukurti arba išplėsti mažiau aplinkai kenkiančių produktų bei paslaugų rinkas ir taip paskatinti bendroves kurti aplinkosaugines technologijas. Remdamasi Europos Sąjungos valstybių patirtimi, neseniai žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus patvirtino ir Lietuva.
PARENGĖ PAGAL ES BENDRUOSIUS KRITERIJUS
Pagal aplinkosauginius kriterijus vykdomiems žaliesiems pirkimams Europos Sąjunga dėmesį skiria jau dešimtmetį. Tarptautiniu mastu jie pirmą kartą buvo paminėti 2002 metais per Johanesburge vykusį pasaulio valstybių vadovų susitikimą. Po 2 metų buvo priimtos dvi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos – dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo ir dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo. Jos nurodo galimybes įtraukti aplinkosaugos reikmes į technines specifikacijas, atrankos ir sutarčių sudarymo kriterijus bei sutarties vykdymo sąlygas. Didėjant žaliųjų pirkimų skaičiui ES šalyse, siekiant, kad nebūtų iškreipta bendroji rinka ir nemažėtų ES konkurencija, buvo sukurti bendrieji žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai. Jais remiantis tokių pirkimų kriterijai parengti ir Lietuvoje.
BŪTINI BENT MINIMALIŪS APLINKOS APSAUGOS REIKALAVIMAI
Žaliasis pirkimas – toks viešasis pirkimas, kai perkančioji organizacija įrašo bent minimalius Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus į viešojo pirkimo dokumentus, pasirinkdama prekes, paslaugas ir darbus ne tik pagal jų kainą ir kokybę, bet ir daromą mažesnį poveikį aplinkai vienoje, keliose ar visose produkto būvio fazėse, taip skatindama kurti kuo daugiau aplinkai palankių produktų.
Tokio pirkimo tikslas yra įsigyti produktą, kuris, palyginti su kitu tą pačią funkciją atliekančiu produktu, pasižymi tuo, kad jam pagaminti, paslaugai teikti ar darbams atlikti sunaudojama mažiau gamtos išteklių ir elektros energijos, kad naudojami atsinaujinantys, ekologiški energijos ištekliai, kad jis turi mažiau ar visai neturi pavojingų, toksinių ir aplinkos apsaugos požiūriu kenksmingų medžiagų, kad yra tvirtas, ilgaamžis, funkcionalus, neteršia aplinkos ir nepavojingas sveikatai, kad tinkamas naudoti daug kartų, kad virtęs atlieka yra tinkamas perdirbti ar antriniam naudojimui.
NE MAŽIAU KAIP KETVIRTADALIUI PIRKIMŲ
Kaip praneša Aplinkos ministerija, nacionalinė darnaus vystymosi strategija numato pasiekti, kad didėjantis vartojimas neprastintų aplinkos būklės – pirmenybę teikti palankioms aplinkai paslaugoms ir gaminiams, kuriems gaminti ir vartoti sunaudojama kuo mažiau energijos ir kitų gamtos išteklių.
Seimui praėjusį gruodį patikslinus Viešųjų pirkimų įstatymą, šių metų pradžioje įsigaliojo nuostata, kad perkančioji organizacija, pirkdama prekes, paslaugas ar darbus, pirkimo dokumentuose turi nustatyti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir (ar) kriterijus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka.
Kaip numato Viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros 2009 – 2013 metų strategija, siektinas žaliųjų viešųjų pirkimų rezultatas 2013 metais – 25 proc. visų viešųjų pirkimų. Siekdama skatinti tokius pirkimus, Vyriausybė pernai nustatė, kad valdžios institucijos ir įstaigos, atliekančios prekių, paslaugų ar darbų viešuosius pirkimus, kuriems yra nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, šiemet turi juos taikyti ne mažiau kaip ketvirtadalyje tokių pirkimų.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.
