Beprecedentinis atvejis Lietuvos architektūros istorijoje supurtė Kauną. Į viešumą iškilo paini ir dviprasmiška teisinė ataka prieš vieną žymiausių miesto architektų Algimantą Kančą. Bankrutuojanti projektų vystymo įmonė „Fugetė“ pateikė architektui 3,8 milijonų litų ieškinį ir Kauno apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo visą A.Kančo įmonės ir šeimos narių turtą bei sąskaitas.
A.Kančas sakė portalui PILOTAS.LT, kad nesijaučia kaltas ir mano, kad bendrovės „Fugetė“ didysis akcininkas Gintaras Kviliūnas tiesiog bando su juo susidoroti, gelbėdamas nepavykusį „Respublikos“ viešbučio Karaliaus Mindaugo krantinėje investicinį projektą. Architektas teigė, kad G.Kviliūno elgesys pastaruoju metu tapo keistas ir jis ėmęs suprasti, kad vystytojas nebeketina plėtoti viešbučio „Respublika“ rekonstrukcijos bei gretimo kvartalo, nugriautos kepyklos vietoje, projekto. Architekto A.Kančo teigimu, tai, kad už nesėkmingą investicinį projektą kaltinamas jis vienas, greičiausiai yra susiję su jo pelninga architektūrine praktika pastaraisiais metais ir atatinkamu turtu.
A.Kančas apgailestavo, kad Kauno apygardos teismas pritaikė neadekvačias priemones ir jo architektūrinio biuro veikla pakibo ant plauko, nes dirbti tapo beveik neįmanoma. Jis teigė tikįs, kad teismo procesas galiausiai bus jam palankus, tačiau užtrukti gali ilgai ir neprognozuojamai klampinti architekto biuro darbą.
G.Kviliūnas yra žinomas keliuose investiciniuose projektuose Kauno centre, tačiau labiausiai išgarsėjęs mieste, kaip itin patyręs bankrotų administratorius. A.Kančas taip pat žymus ne tik savo architektūrine kūryba, bet ir išskirtiniu projektų derinimo talentu – Kauno „Akropolis“, verslo ir gyvenamasis kompleksas „Merkurijus“ Laisvės alėjoje, gyvenamasis kvartalas Vilijampolėje priešais Nemuno ir Neries santaką – nėra vienareikšmiškai vertinami Kaune. Gali būti, kad A.Kančo įprotis projektuojant „žaisti ant pražangos ribos“, šįkart įvėlė architektą į nepavydėtiną situaciją.
Nebaigto statyti viešbučio „Respublika“ ir kvartalo nugriautos kepyklos vietoje projektas (A.Kančo studija, G.Natkevičiaus studija) ir esama situacija
diversifikacija
( 2011-06-07 )
Galėjai, Gintarai, pasirašyti tikruoju vardu. Apie surinktus parašus man pats sakei ką tik atsidariusiame Kauno akropolyje. Negi pamiršai? Jei aš tau ne autoritetas, gal įsiklausysi į Audriaus Karalio tavo darbo įvertinimą, cituoju: „SVEIKI GEDIMINAI. Buvau uzsukes i kacergine paziureti G.Balcycio opuso. Jis man is Nemuno buvo palikes visai nebloga ispudi. Deja, kontekste akivaizdu – padaryta siurksti klaida. Nutrauktas ne tik pakrantes pesciuju ir dviraciu rysys, bet ir nevalyvai isibrukta i parka, nutraukta liepu alejos asis, atimtas parko rysys su Nemunu. Apmaudu. Reiktu nepalikti klaidos tyloje, nes tuoj pasipils kitos. Lauksiu zinios. Audrys“.
Kaip suprantu, Gintarai, tu, kaip buvęs Kauno architektų gruppenfiureris jokių su architektūra ir architektais susijusių problemų nematai, išskyrus tai, kaip prigriebti ir demaskuoti kokį pigaus populiarumo besivaikantį „viešo intereso gyneją“?
Dar apie Kančą. Citata:
„Trečiadienį 11 val. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme įvyks apeliacinis posėdis verslininko Sauliaus Semėno ir Klaipėdos savivaldybės administracijos byloje, kurioje trečiąja šalimi dalyvauja Kultūros paveldo departamentas.
Šis verslininkas Valstybės turto fondo aukcione nusipirko vieną iš Klaipėdos senamiestyje, Žvejų gatvėje esančių istorinių sandėlių. Pagal visas paveldosaugos taisykles pastatą restauravęs S.Semėnas atidarė jame restoraną. Aukciono sąlygos suteikė jam teisę 99 metams išsinuomoti aplink statinį esantį žemės sklypą. Tačiau netikėtai paaiškėjo, kad uostamiesčio savivaldybė jį jau buvo išnuomojusi kitai bendrovei.
Verslininkas kreipėsi į teismą dėl teritorijų planavimo pažeidimų bei, jo įsitikinimu, neteisėtai Danės krantinėje šalia jo įsigyto pastato išdygusių komercinių pastatų. Vienas iš jų savo juoda spalva ir dideliu tūriu itin nedera istorinių sandėlių aplinkoje. Be to, verslininkas teigė, kad statant šiuos namus ėmė skilinėti jo restorano sienos ir teko investuoti į pastato remontą.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas pripažino, jog Klaipėdos savivaldybės administracija savo veiksmais pažeidė Teritorijų planavimo įstatymą, sutankino statybas, neleistinai padidino pastatų aukštingumą. Teismas panaikino senamiesčio kvartalo tarp Danės upės, Tiltų, Žvejų ir Pilies gatvių detalųjį planą ir visų su juo susijusių naujų statybų dokumentus. Taipogi teismas nurodė atlyginti verslininkui padarytą materialinę žalą. Viešąjį interesą gynusi prokurorė L.Paulikienė pažymėjo, kad Klaipėdos visuomenė nebuvo supažindinta su senamiestyje suplanuotomis statybomis.
Klaipėdos savivaldybė apskundė tokį sprendimą, ir dabar jau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turės padėti galutinį tašką šioje byloje.“
Čia minimas „juoda spalva ir dideliu tūriu itin nederantis istorinių sandėlių aplinkoje“ pastatas- Kančo rankų darbas. Schema ta pati: Grubūs teritorijų planavimo pažeidimai+Kančas=?
begedis
( 2011-06-07 )
Gediminai, kada gi as tau ka nors komentavau apie parasus? Lankstyk lazda kaip nori, bet neperlenk. Matau, kad is „vieso intereso gynejo“ ir del savo isivaizduojamo populiarumo po truputi tampi tiesiog eiliniu melagiu. Beje, tavo pamastymai apie „beisbolo lazdu entuziastus“, atrodo, atskleidzia tamstos tamsiaja puse 🙂
diversifikacija
( 2011-05-30 )
Štai ką portale pilotas.lt apie tokius gudruolius porina architektas, profesorius ir visuomenės veikėjas Vytautas Jurgis Dičius: „Yra ir vadinamasis „architektūrinis elitas“, sugebantis dėl užsakovo ypatingų norų apeiti įstatymus, reglamentus, projektavimo sąlygas, bendruosius planus, „pramušti“ projektą ar sudaryti galimybę užsakovui pradėti nelegalią statybą. Tokioje aplinkoje ir vyksta „subalansuota“ urbanistinė plėtra“. Gal Kančas šiame V.Dičiaus pasakyme atpažins save? „“Kančo studija“ suprojektavo šešiais metrais per platų pastatą, tai yra tokį, kokio pastatyti pagal detaliojo plano duomenis neįmanoma.“
Štai Kančo kolega iš Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos G.B. tiesiai ant kelio K. miestelyje suprojektavo ir pastatė vieno nuvorišo namą. „Buvo visi parašai“- taip situaciją nė nemirktelėjęs pakomentavo begėdis. Kitame Nemuno krante N. kaime kitas Kančo likimo draugas (nuo detaliojo plano apsiriko ne 6, bet tik 4 metrais) sąžinę lombarde užstatęs G.K. taip pat ant kelio suprojektavo ir pastatė namą. Užblokuotų žemės sklypų savininkai siekdami teisybės kelinti metai varsto valdininkų ir teismų duris.
Kalbinti kauniečiai architektai R.T. ir T.K. atskleidė Kaune ir jo apylinkėse klestinčią savavališkų statybų įteisinimo schemą: projekto užsakovas ar statytojas susiranda minėtą „architektūros elito“ atstovą. Sutariama, kaip turės „suklysti“ projektuotojas, kam ir kiek bus mokama kyšių. Labai svarbus baigiamasis akordas- kadastro bylos paruošimas ir registracija Registrų centre. Pašnekovai pabrėžė, kad kadastro bylas klastojantys ir Registrų centro „savi žmonės“ visada dirba tandemu. (P.S. Abu konsultantai teisiami už kyšio davimą valstybės tarnautojams siekiant įteisinti savavališkas statybas).
„“Anksčiau parklupdydavo beisbolo lazdomis. Dabar tai daro vadinamosiomis teisinėmis priemonėmis“, – „Kauno dienai“ tvirtino žinomas architektas Algimantas Kančas.“
Paklaustas, kas visuomenei daro didesnę žalą- beisbolo lazdų entuziastai, ar sąžinę pelningai pardavę architektai, susimąstyčiau…