Giliavandenis uostas (17 metrų gylio) leistų Klaipėdai atsistoti į vieną gretą su keturiais Rytinės Baltų jūros kranto uostais, galinčiais priimti didžiausius laivus, plaukiojančius jūroje: Gdansku (Lenkija), Ventspiliu (Latvija), Talino Muuga (Estija) ir Sankt Peterburgo Ust – Luga (Rusija). Šiandieninis Klaipėdos uostas po rekonstrukcijos turi ribotą 14 metrų gylio farvaterį ir praktiškai išsemtas plėtros galimybes. Pagal 2004-aisiais Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) atliktą Uosto plėtros projekto studiją, nutarta statyti išorinį giliavandenį uostą – 350 metrų nuo kranto būtų suformuota dirbtinė 1.500 x 700 m sala greta Šiaurinio molo.
DIRBTINĖJE SALOJE 6 TERMINALAI
Ties didžiųjų laivų krantine, nutolusia maždaug kilometrą nuo kranto, natūralus jūros gylis yra daugiau nei 17 metrų ir tai leistų ženkliai atpiginti uosto statybos kaštus. Išorinis giliavandenis Klaipėdos uostas turėtų 6 terminalus: naftos, dujų, birių krovinių, generalinių krovinių ir 2 konteinerių terminalus. Naftos ir dujų terminalai būtų statomi pirmieji. Uosto salos rytinėje pusėje ketinama įrengti jachtų uostą.
Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, naujasis giliavandenis uostas leistų aptarnauti didžiausio tonažo tanklaivius, kokie tik gali įplaukti į Baltų jūrą ir sumažintų laivų judėjimo intensyvumą ankštame uosto kanale. Taip pat išorinis uostas užtikrintų didesnį laivybos saugumą ir leistų išplėsti konteinerių perkrovimo zoną, kas yra būtina dėl sparčiai augančios konteinerių krovos regione.
UOSTO INVESTUOTOJO IR OPERATORIAUS DAIROMASI KINIJOJE
Kadangi naują išorinį giliavandenį uostą Lietuva planuoja statyti vadovaudamasi viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principu – už privačias lėšas, tikimasi, kad uostą valdysiantis operatorius padės pritraukti ir naujų krovinių srautą. Būtent dėl to šią savaitę būsimo uosto koncepciją susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas Pekine pristatinėja Kinijos transporto ministerijos ir verslo atstovams. Šios šalies įmonės yra vertinamos kaip vienos iš potencialių investuotojų, kaip praneša Susisiekimo ministerija.
Kadangi Lietuva negali skirti pakankamai naujo uosto statybai reikalingų lėšų, Susisiekimo ministerija ieško koncesininko, kuris finansuotų uosto statybą ir taptų jo operatoriumi. Pasibaigus koncesijos sutarčiai uosto infrastruktūra būtų perduota valstybei. Kaip praneša Susisiekimo ministerija, naujojo uosto plėtros galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimas turėtų būti baigtas kitų metų pavasarį. Tuomet turėtų būti galutinai atsakyta ir į klausimą, kuri Lietuvos pajūrio vieta geriausiai tinka naujo giliavandenio uosto statybai (kol kas nėra atmestas ir Būtingės variantas).
GEDAS
( 2011-04-20 )
del uosto sprendiniu – manau reiktu nuzengt kiek imanoma toliau i jura, kad melnrage nepradetu kvepeti raugu. kol kas esu isitikines, kad uoste labai pasitarnautu kieta ranka. teoriskai erdves ivairiai krovai (gal isskyrus lengvai degius produktus) nera pakankamai intensyviai isnaudojamos. pvz komercinis parkingas laikomas efektyviu kai jo isnaudojimas yra ne mazesnis kaip 80proc ,o apyvartumas 24transporto priemones per para. manau butu geriausia per mokescius skatint krantiniu apyvartuma, o nuskandinus aukstos itampos linija ir isgilinus dugna tarp kiaules nugaros ir luzgaliu misko irengti vidini reida.