Pamažu gerėja sostinės apvažiavimo reikalai. Ką tik baigus įgyvendinti Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio 1-ąjį etapą, jau galima pravažiuoti Oslo gatve. O po trejų metų, realizavus visą projektą, naujas aplinkkelis sujungs intensyvias Vilniaus–Klaipėdos ir Vilniaus–Panevėžio magistrales.
Projektas „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio 1-asis etapas (nuo Oslo g. iki L.Asanavičiūtės g.)“ pradėtas įgyvendinti prieš 2 metus. Kaip praneša sostinės savivaldybė, Vilniaus vakarinio aplinkkelis – bene didžiausias šiuo metu baigiamas susisiekimo infrastruktūros projektas sostinėje. Jo statybai naudojamos naujausios Lietuvoje taikomos kelių statybos technologijos, priimami nestandartiniai inžineriniai sprendimai. 1- aplinkkelio etape pastatyta dviejų lygių 74 m ilgio estakada ties Oslo gatve, trijų lygių estakada ties Oslo gatve (ilgis – 197 m), 150 m ilgio tunelis ties Gudeliais, 510 m ilgio vakarinė gatvė nuo Oslo iki L. Asanavičiūtės gatvės, įrengta šviesoforais reguliuojama Erfurto ir Lazdynėlių gatvių sankryža, 860 m ilgio ruože atlikta Oslo gatvės rekonstrukcija, pastatytos keturios transporto jungtys estakadoms aptarnauti (gen. rangovas – AB „Panevėžio keliai“). Į 3 etapus suskaidytą visą Vilniaus vakarinio aplinkkelio projektą numatyta baigti 2014-aisisis. Vilniaus vakarinio aplinkkelio trasa tuomet sujungs tarptautinį IXB transporto koridorių (Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda) su Vilniaus-Panevėžio automagistrale. Drauge su Vilniaus pietiniu aplinkkeliu šis aplinkkelis yra neatsiejama tarptautinio IXB transporto koridoriaus dalis.
