Latvijos nacionalinio meno muziejaus rekonstrukcijos ir išplėtimo atviras tarptautinis architektūros idėjų konkursas – ko gero, reikšmingiausias šių metų architektūrinis įvykis Baltijos šalyse. PILOTAS.LT žiniomis, savo konkursines muziejaus vizijas jam pateikė 28 architektūriniai kolektyvai iš įvairių valstybių, o besidominčiųjų buvo net kelis kartus daugiau. Latvių nuostabai, šis prestižinį architektūros konkursą laimėjo jaunų Vilniaus architektų kolektyvas „Processoffice“ – Andrius Skiezgelas, Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius, Ježi Stankevič, Austė Kuliešiūtė ir Miglė Nainytė.
Nuo konkursinių rezultatų paskelbimo prabėgus mėnesiui, iš eilinės darbinės kelionės į Rygą sugrįžę konkurso laimėtojai įtemtoje savo dienotvarkėje surado laiko atsakyti ir į PILOTAS.LT klausimus.
Iš kairės: Marius Kanevičius, Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Andrius Skiezgelas
PILOTAS.LT: Sveikiname laimėjus vieną prestižiškiausių architektūros idėjų konkursų Baltijos šalyse! Esate dar jauni, tačiau tai ne ne pirmas jūsų kolektyvo trofėjus.
„PROCESSOFFICE“: Dėkojame už sveikinimus. Pirmą vietą tarptautiniame konkurse laimėjome pirmą kartą. „Punkto“ laikais esame laimėję Vaišvydavos gyvenamojo kvartalo konkursą. Tačiau po konkurso užsakovui pareikalavus visiškai pakeisti projektą, bandėme pasiekti geresnius ekonominius rezultatus nekeičiant „koncepto“. Deja, užsakovas nebuvo linkęs diskutuoti, todėl turėjome atsisakyti užsakymo. Norėtume pažymėti, kad pasigedome ryžtingesnės ir tuometinės Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus vadovų pozicijos.
Dabar esame laimėję Lietuvos stendo architektūros iliustracijų parodoje Bolonijoje konkursą, tačiau projektavimas yra sustabdytas dėl skundo susijusio su konkurso procedūromis.
Ar anksčiau esate dalyvavę architektūrinių idėjų konkursuose Lietuvoje bei užsienyje? Kaip juose sekėsi?
Pasiryžę dalyvauti architektūriniuose konkursuose, 2001 metais susibūrėme į „Punktą“. Esame laimėję keletą prizinių vietų išskirtinių objektų konkursuose Lietuvoje. Pastaruoju metu daugiau dėmesio skyrėme viešųjų objektų konkursams užsienyje (Olandijoje, Lenkijoje, Latvijoje). Neseniai nesėkmingai dalyvavome Lenkijoje – Antro pasaulinio karo muziejaus Gdanske architektūros idėjų konkurse ir Teatro architektūros idėjų konkurse Ščecine.
Papasakokite šiek tiek apie patį „Processoffice". Ar tai tradicinė firma, ar it idėjinis klubas – savotiškas bendraminčių būrelis, pavyzdžiui, susiburiantis vien specialiai konkursams laimėti?
Atėjus laikui buvo nuspręsta „Punktą“ palikti „nesuteptą“ juridinio asmens statusu. Įvyko ir šioks toks protų nutekėjimas… Projektavimo biurą „Processoffice“ įkūrėme prieš 2007 metais. Jo branduolį sudaro architektai Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas ir Marius Kanevičius. Stengiamės tęsti „Punkte“ pradėtą „kolaboracinio“ darbo tradiciją – per 3 metus esame bendradarbiavome su daugiau nei 30 architektų bei kitų sričių specialistų. Su architektu Tadu Balčiūnu esame parengę kelis projektus ir laimėję prizinių vietų konkursuose Vilniuje. Pastarųjų metų konkursus bei Latvijos nacionalinio muziejaus konkursinį projektą darėme kartu su „Punkto“ kolega Andriumi Skiezgelu.
Kaip sekėsi dirbti prie Latvijos nacionalinio meno muziejaus rekonstrukcijos konkurso projekto? Ar nebuvo noro Rygos centre trinktelėti garsiau – realizuoti „landmarkinę“ formą?
Latvijos nacionalinio meno muziejaus projektą pradėjome nuo plačios analizės. Mums svarbu buvo suprasti, kaip veikia muziejus, kokie jo būsenos aspektai yra unikalūs, koks yra muziejaus santykis su aplinka, kas jame vertingiausia, kuo šis muziejus išsiskiria iš kitų, kokia muziejaus kolekcija, kokia jo istorija, kas su muziejum yra negerai ir t.t. Stengiamės surasti kuo daugiau informacijos ir ją susisteminti.
Dabar muziejaus pastato pirmasis aukštas naudojamas pagalbinėms funkcijoms (aptarnavimui), archyvams. Jis yra prastos būklės ir visiškai neatitinka šiuolaikinio muziejaus reikalavimų, yra neprieinamas visuomenei. Muziejaus ekspozicija antrajame ir trečiajame aukštuose yra neblogai prižiūrima su nuo pastatymo 1905 metais išlikusiu originaliu dekoru, unikalia nuotaika. Palėpė – apleista ir nepasiekiama lankytojams. Muziejus neturi viešųjų funkcijų – nei kavinės, nei knygyno, nei konferencijų salės. Įvertinę visas šias aplinkybes, ir formavome pagrindines projekto gaires.
Kas, jūsų manymu, apskritai yra svarbiausia istorinėje aplinkoje projektuojant šiuolaikiškus statinius, jų dalis? Ar yra universalus receptas?
Pagrindinė projekto idėja buvo naująją muziejaus programą išspręsti taip, kad būtų galima lankytojams atverti visą esamą muziejaus pastatą. Pirmajame aukšte numatėme viešąsias funkcijas – kavinę, konferencijų sales, edukacines klases bei įkurdinant muziejaus administraciją. Antrajame ir trečiajame aukštuose nusprendėme palikti esamą ekspoziciją, o palėpėje – įrengti naujas ekspozicijų erdves. Pagalbinėms patalpoms, archyvui ir restauracinėms dirbtuvėms būtų skirtas naujas požeminis priestatas.
Dar ant stogo sumanėme įrengti apžvalgos terasą, o ties muziejaus pastatu iš parko pusės sukūrėme viešąją susitikimų erdvę į kurią atsivertų viešosios pirmojo aukšto funkcijos. Viešojoje susitikimų erdvėje pro variu dengto amfiteatro įrėmintą langą, aikštės plokštumoje būtų galima stebėti muziejaus restauracinių dirbtuvių gyvenimą.
Mūsų sėkmės receptas – kiekvieną situaciją laikyti unikalia ir pamatyti tik jai tinkamą sprendimą.
Kas rengiant konkursinį projektą buvo sunkiausia? Kaip sekėsi „susitvarkyti“ su specifine muziejaus funkcija?
Esame dalyvavę keliuose muziejų konkursuose. Kiekvienas konkursas – mąstymo procesas, kuris padeda tobulėti ir formuoja savitą patirtį. Šiai įtakos turi procese dalyvaujantys asmenys, požiūriai, kompetencijos. Šįkart mums pavyko nepulti projektuoti kol dar nežinojome ko labiausiai trūksta.
Kaip vertinate patį konkursą? Jo organizacinę, ekspertinę pusę?
Mūsų laimėjimas liudija, kad konkursas buvo skaidrus. Latviai konkursą surengė pagal tarptautinio konkurso principus. Paruošė išsamią konkursinę medžiagą anglų kalba. Pats konkursas buvo plačiai paviešintas, pakankamai skirta laiko paruošti konkursinius darbus, darbus vertino tarptautinė ekspertų komisija.
Kokia, jūsų nuomone, konkursų kultūra, lygis Lietuvoje? Ko trūksta?
Seniai įsitikinome, jog be tarptautinio bendradarbiavimo ir kompetencijos sunku priimti pažangius sprendimus. Kaimyninėse šalyse tai suprasta jau seniai ir kviestis reikalingus ekspertus jau tapo įprasta.
Kodėl Lietuvoje neieškoma kokybės konkursų keliu, o pasirenkami architektai remiantis švogeriniais ar pažinčių principais?
Tiek minėti konkursai Lenkijoje, tiek ir muziejaus konkursas Latvijoje – viešųjų pirkimų konkursai su kvalifikacijos ir kitais reikalavimais. Tačiau projektai juose renkami ne pagal kainos kriterijų. Latvijos nacionalinio muziejaus konkurso atveju, kainos vertė vertinant buvo vos 10 proc. Pavyzdžiui, Lenkijoje kaina net nėra konkurso objektas. Dėl jos tariamasi su laimėtoju po konkurso, o sąlygose nurodoma tik maksimali procentinė išraiška. Kaimyninėse šalyse visi viešieji objektai statomi pasitelkiant architektūrinius konkursus. Rygoje visiems pastatams miesto centrinėje dalyje konkursai yra tiesiog privalomi. Lietuvoje taip pat vyksta nemažai įvairios apimties viešųjų konkursų. Deja, mes jų laimėti negalime. Bandėm.
Kaip sekasi bendrauti su Rygos miestu bei muziejaus valdžia po konkurso?
Dabar ruošiamės deryboms, bendraujame su galimais partneriais. Jaučiame Rygos miesto bei muziejaus palaikymą. Vyksta konstruktyvus dialogas dėl konkursinio projekto trūkumų.
Daugelis šiame muziejaus rekonstrukcijos projekte pastebėjo anksčiau jūsų architektūroje menkiau išreikštus bruožus – subtilumą, jautrumą. Gal šis konkursinis darbas žymi „Processoffice‘o“ naujo kūrybinio etapo pradžią ir iš jūsų nebeverta tikėtis drąsių konsolių ir plakatiškų architektūrinių sprendimų?
Kiekvienas projektas reikalauja konkrečios architekto pozicijos. Nemėgstame formalios kalbos architektūroje, labiau koncentravomės į šiam projektui savitų problemų sprendimą.
Kokie jūsų kolektyvo artimiausi kūrybiniai planai?
Į ateitį žiūrime optimistiškai.
Ką apskritai norėtute suprojektuoti (ir realizuoti)?
Ką nors… gero.
To jums ir linkime. Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Almantas Bružas.
"Processoffice" projekto aiškinamasis raštas.
Loreta
( 2010-10-29 )
Nuoširdžiai sveikinu nugalėtojus ir manau, jog viešoje erdvėje labai reikėtu aptarti šią mintį: …“Kaimyninėse šalyse visi viešieji objektai statomi pasitelkiant architektūrinius konkursus. Rygoje visiems pastatams miesto centrinėje dalyje konkursai yra tiesiog privalomi.“
AKA
( 2010-10-29 )
gera pradzia – puse darbo. ner cia ko kuklintis. jeigu idejos nereikalingos lietuvoj, reikia jas eksportuoti. sekmes, berniukai!