Kauno architektūrinė urbanistinė taryba (KAUET) spalio 20 dieną pirmą kartą susirinko po vasaros atostogų. Pirmas tarybos „rudeninės sesijos“ klausimas – Kauno didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiojo plano pakeitimo siūlymai. Pastaruosius ekspertams pristatė architektas Nerijus Stanionis (UAB „Miesto planas“).
RUOŠĖ DIRVĄ PREKYBCENTRIŲ INVAZIJAI
Pasak N.Stanionio, Kaune iš viso yra 270.000 m² prekybinio ploto. Kitaip tariant, dešimčiai Kauno gyventojų tenka 8 m² prekybinio ploto. Architekto teigimu, didžiausia prekybinių erdvių plėtra mieste vyko prieš 3 – 5 metus, o nūnai ją kausto ekonominė stagnacija. Dabar Kaune veikia 181 prekyba užsiimanti įmonė, kurios plotas viršija 1.000 m². 21 įmonės plotas yra nuo 5.000 iki 20.000 m², dar 18 – per 20.000 m².
Taip pat paaiškėjo, kad į šiuos skaičius neįtraukti numatyti komerciniai kompleksai – statomas prekybos centro „Merkurijaus“ vietoje, planuojamas restorano „Metropolis“ kvartale (abu – Laisvės al.), projektuojamas batų fabriko „Lituanica“ kvartale (Senamiestyje, Jonavos g.). Rengėjai bandė nutylėti, kad pastačius šiuos prekybinius-komercinius centrus, savo prekybiniu plotu Kaunas pasivytų Europos Sąjungos vidurkį. Bent jau pagal didžiųjų prekybos centrų plotą. Nepaisant nemenkų esamų prekybinių plotų bei miesto centre numatytosios prekybinės plėtros, bemaž visi pateikti Kauno didžiųjų prekybos centrų specialiojo plano projekto siūlymai akcentavo didžiųjų prekybcentrių plėtrą. Pasak projekto rengėjų, kai kuriose miesto vietose jį būtų bemaž nevaržoma. Ypač – šiaurrytinėje miesto dalyje bei palei miesto apvažiavimo magistrales (žr. projektą).
SAUSA STATISTIKA EKSPERTŲ NEUŽLIŪLIAVO
Dauguma Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų (S.Juškys, J.Kančienė, G.Prikockis, A.P.Steponavičius ir kt.) „Miesto plano“ pateiktoje medžiagoje įžvelgė vos vieną rimčiau atliktą projektinę dalį – miesto prekybos centrų esamos padėties analizę. Projekto autoriai tarybai taip pat pažėrė nemažai skaičių, statistinių duomenų. Tačiau ši sausa statistika ekspertų neužliūliavo. Kai kurie Kauno architektūrinės urbanistinės tarybos ekspertai (N.Blaževičienė, G.Janulytė-Bernotienė, S.Juškys, V.Merkevičius ir kt.) net suabejojo ar toks specialusis planas reikalingas Kaunui, jei jis neatspindi miesto vystymosi tendencijų ir neaišku ar bus naudingas miestui. Architektas V.Merkevičius pabrėžė, kad rengiamas planas net neatitinka Kauno plėtros krypčių ir pasiūlė prekybcentrių plėtrą sieti su perspektyviniu gatvių išvystymu. Architektas G.Prikockis stebėjosi, kodėl šis planas siūlo miesto pramoninės teritorijos konversiją į prekybinę. Urbanisto A.P.Steponavičiaus teigimu, rengiant planą, būtina remtis realiais žmonių srautais bei gyventojų skaičiais.
NEVARŽOMOS AKROPOLIZACIJOS APRAIŠKA
Ekspertai sukritikavo ir „Miesto plano“ siūlymą didžiuosius prekybos centrus „barstyti“ ratu apie Kauną – palei miesto apvažiavimo magistrales. Jų manymu, taip elgtis – didelė klaida. Architektūros istorikei J.Kančienei šis sprendinys priminė kolonėlių išdėstymo schemą. Daugumos ekspertų (G.Janulytės-Bernotienės, A.Karaliaus, R.Palio, G.Prikockio) teigimu, įgyvendinta tokia strategija „ištrauktų“ žmones iš miesto centro bei į Kauno centrą nepritrauktų pravažiuojančių pro šalį ar apsipirkti į miestą atvažiuojančių iš užmiesčio. Architektui R.Paliui planas priminė sovietmečio urbanistinę praktiką – dėti ten, kur telpa.
Architektūros teoretikas J.Minkevičius siūlomame plane įžvelgė slypinčius ne Kauno, jo gyventojų, bet tik labai siauros visuomenės dalies – didžiųjų prekybos centrų savininkų – interesus. Pasak eksperto, didieji prekybos centrai yra didžiųjų pasaulio šalių reikalas, nebūdingas Lietuvos prekybos kultūrai. „Gali būti nebent vienas kitas“, – mano šiuolaikinės užsienio architektūros žinovas. Nepasiduoti globalizacijos bangai paragino ir architektas G.Šinkūnas. Architektas A.Karalius visgi buvo dar atviresnis. Pasak eksperto, „Kauno plano“ pateiktas planas– akivaizdus „akropolizacijos“ projekto pavyzdys. Jis projekto autoriams pasiūlė atsižvelgti į mažuosius prekybininkus, į jų interesus. Bent jau juos pastebėti. „Tokio projekto be rimtų tyrimų tiesiog negalima daryti“, – pažymėjo specialistas, pasiūlęs dešimtmečiui tiesiog „užšaldyti“ didžiųjų prekybos centrų plėtrą mieste.
PROJEKTĄ TEKS KOREGUOTI
Kauno architektūrinės urbanistinės tarybos ekspertai taip pat konstatavo pernelyg formalų autorių požiūrį į darbą bei tiesiog ignoruojamą miesto specifiką (N.Blaževičienė, R.Palys, A.P.Steponavičius ir kt.); stoką sprendinių detalumo (V.Merkevičius, G.Šinkūnas) bei projekto aiškumo, užbaigtumo (V.Merkevičius, J.Minkevičius, G.Šinkūnas, S.Juškys); miglotą pačią plano rengimo metodiką (R.Raslavičius). Architektas A.Kančas stebėjosi, kad plane prekybos pasažas būtų prilygintas didžiajam prekybos centrui. Architektas D.Šarakauskas pasiūlė kai kur (pavyzdžiui, Savanorių pr.) nustatyti ne maksimalų, bet minimalų prekybcentrių dydį. Jis taip pat palaikė sumanymą, atsižvelgiant į teritorijų specifiką ir poreikius, kai kur įvesti prekybinio ploto kvotas.
Kauno architektūrinė urbanistinė ekspertų taryba nepritarė siūlomai beatodariškai didžiųjų prekybcentrių plėtrai. Kauno didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo plano rengėjams nurodyta kitą kartą KAUET'ui jį pristatyti prieš tai pakoregavus pagal ekspertų išsakytas pastabas.
gerb. Korytei
( 2010-11-17 )
Jusu nuomone is tiesu idomi, bet jusu teiginiai tarsi skrieja pro sali.
Visu pirma, architekturine taryba nera projektavimo istaigai ir jai nepritinka „projektuoti“ ir teikti konkrecius projektinius pasiulymus. Jos pareiga – vertinti pateikta projekta. Jo pliusus ir minusus.
Sis Prekybcentriu isdestymo projektas bande sugrusti i Kauna imanomai daug prekybcentriu. Tiek, kiek galima rasti vietos mieste ir jo prieigose. Tai akivaizdziai klaidinga laikysena, griaunanti smulkias ir vidutines prekybos sistema, o tuo paciu konkurencija ir ivairove.
Pasiulymu pateikta visgi buvo. Pirmas: isaldyti 10 metu dideliu prekybcentriu pletra ir atlikti nuodugnu tyrima mieste. Antras: nustatyti prekybinio ploto kvotas (jau pasiektas ES lygis) ir jas teritoriskai skirstyti – smulkiems%, vidutiniams%, stambiems%.
Pvz: Zaliakalnyje stambiems butu 0%, o kur nors prie Ukmerges plento 80%. Taip butu isaugotas smulkiaprekybinis, begaloivairovinis Kaunas.
Deja, sie mano pasiulymai nebuvo itraukti i nutarima…
Audrys Karalius, Kauno architektu tarybos narys
I.Koryte Stanioniene
( 2010-11-11 )
Idomu ar be kritikos archtaryba pasiule nors viena demesio verta pasiulyma? Is straipsnio konstatuoju kad ne: eilinis projekto pristatymas archtaryboje: viskas blogai, ne vieno racionalaus pasiulymo… (gal tik is straipsnio taip atrodo?)
Labai idomu ir tai, ar „Miesto planui“ sis pristatymas buvo naudingas ar tik laiko gaisimas?
Ypatingai staripsnyje patiko issireiskimas „rengejai bande nutyleti“ Super: amzinos intrigos
P.S. Nerijus Stanionis- man ne vyras (pavarde tik ta pati).
inga
( 2010-11-03 )
„Kai kurie […] suabejojo ar toks specialusis planas reikalingas Kaunui, jei jis neatspindi miesto vystymosi tendencijų ir neaišku ar bus naudingas miestui.“
Man įdomu, kas sprendžia koks specialusis planas reikalingas miestui? Negi patys architektai? Juk turėtų būti kažkokia teorinė visuomenės poreikių analizė, kurią sudaro mikrorajono/kvartalo gyventojų, atskirų amžiaus grupių pageidavimai, savivaldybės tikslai vystyti komercinę, socialinę/saviveiklininkų, sportinę veikla ir t.t.
Man kažkaip susidaro įspūdis, kad čia sprendžia tik architektai. O kur socialiniu mokslu atstovai? Ar jie jau padare savo darbą? Pvz., pensininkui visai neaktualu belstis iki prekybos centro, – jam reikia duonos ir kačių maisto nusipirkti prie pat namų, o smulkią komercinę veiklą vystyti dabar nenaudinga. Pensininkui ir vaikui svarbus visuomeninis susisiekimas iki tų pačių prekybos centrų, bet tai – tik porą kartų per mėnesį. Kas turi automobilį, jam ne taip ir svarbu ar 7 km iki prekybos centro jam važiuoti i šiaurę, ar, tuos pačius km, į vakarus.
Atsiprašau, jei aš ne į temą, bet man tokios dvejonės apie miesto vystymo tendencijų atspindėjimą tiesiog sukėlė dvejones ar apskritai tokios tendencijos yra kur nors aprašytos.
Nusivylęs
( 2010-10-26 )
Labas subjektyvus straipsnis. Eilinį sykį architektai sukritikavo ir nieko doro nepasiūlė. O miestas toliau byra ir virsta bomžynu, nieko nevyksta, nes vaikomasi kažkokių mistinių, atseit visuomenės, interesų. Totalus stabdymas. Dar būtinai įvertinkit ar kokiu nors kampu, ne duok die, kas nors nepridengia prisikėlimo bažnyčios 🙂
ABSURDAS
( 2010-10-22 )
kiek galima is to Kauno tyciotis. ar au architektai galutinai parsidave maximu valdzion?