parod tbil 1010 **DESANTAS TBILISYJE // PARODA HOUSES LT PRADĖJO TARPTAUTINĘ KELIONĘ

Lietuviškos architektūros paroda užsienyje – retas dalykas. Kol kas skaičiuojant tarptautinius mūsų "architektūrinius pasirodymus" pakanka vienos rankos pirštų. Tokį perdėtą architektūrinį kuklumą paaiškinti nėra lengva, juoba, kad ir patys architektai nevengia pasiskųsti visuomenės dėmesio stoka. Kažkokiu būdu pasaulis be mūsų architektūros kol kas verčiasi, o mes tuo tarpu pagal savo architektūrinės kūrybos ekspansiją nedaug tesiskiriame nuo Šiaurės Korėjos. Todėl ypač malonu, kad lietuviškos architektūros paroda visai netikėtai atsidarė Tbilisyje. Ta proga su parodos kuratoriumi architektu Gintaru Balčyčiu kalbasi Audrys Karalius (PILOTAS.LT).

PILOTAS.LT: Kaip čia atsitiko, kad ramus architektas staiga tapo tokios tarptautiškos parodos kuratoriumi?

Gintaras Balčytis: Ne visai suprantu, ką reiškia "ramus architektas", bet šiaip jau architektūrinė sklaida mane seniai domina. Dabar kiek nuobodoka, stinga įdomesnės veiklos, taigi, pasitaikė proga ir… yra paroda.

PILOTAS.LT: Kodėl sumanyta lietuvišką architektūrą parodyti būtent Gruzijoje? Kiek man žinoma – tai absoliuti mūsų architektūrinė premjera Kaukaze…

Gintaras Balčytis: Paskutinį kartą Kaukaze teko būti prieš 20 metų. Tbilisyje atlikau architektūros studijų praktiką. Dabar vykti pakvietė bičiulis videomenininkas. Galėjau keliauti kaip turistas, bet pagalvojau, kad nuvežti architektūros parodą būtų prasmingiau. Į parodos pristatymą Tbilisyje  kviečiau visus dalyvaujančius parodoje architektus. Keletas  taip ir padarė.

PILOTAS.LT: Kas sudaro ekspoziciją?

Gintaras Balčytis: Parodoje pristatoma privačių gyvenamųjų namų architektūra. Mano supratimu, tai arčiausiai žmogaus esanti architektūra, kuri atspindi pačią gyvenimo sampratą. Eksponuojama paskutinių 10-ties metų laikotarpiu daugiau nei 20-ties architektų ir architektų grupių sukurti projektai. Iš viso parodoje rodomi 37 realizuoti darbai. Beje, išleidome ir 80 puslapių parodos katalogą, kurio dalis tiražo lietuvių – gruzinų kalbomis, o likusioji, lietuvių – anglų kalbomis.

PILOTAS.LT: Kokie buvo parodos dalyvių atrankos kriterijai?

Gintaras Balčytis: Pakviečiau kolegas architektus parodoje pristatyti tuos namus, kurie man pačiam atrodė įdomūs. Per pusantro mėnesio teko surinkti objektus parodai, sumaketuoti ir atspausdinti katalogą bei paruošti parodos planšetus. Taigi, laiko sumanymui įgyvendinti turėjau labai mažai. Nemaža dalis puikių pastatų nepateko į parodą vien dėl techninių kliūčių – nebuvo tinkamų fotografijų, neradau autorių ir, kaip jau minėjau, stigo laiko.

PILOTAS.LT: Kaip vertinate parodą? Ar rezultatas jus, kaip kuratorių, tenkina? Ar pakankamai adekvačiai atspindėta Lietuvos architektūra?

Gintaras Balčytis: Ne man ją vertint… Nors rezultatu visgi esu patenkintas. Neturėjau pretenzijų atstovauti Lietuvą, tiesiog norėjau parodyti keliolika geros architektūros pavyzdžių iš mūsų šalies bei išgirsti kitų nuomonę apie ją.

PILOTAS.LT: Kokių sulaukėte komentarų Tbilisyje? Kaip gruzinai įvertino mūsų architektūrą?

Gintaras Balčytis: Išgirdau labai daug gerų atsiliepimų. Ne vienas, ypač vyresnės kartos architektas sakė, kad parodoje rodoma „tikra ir gryna“ architektūra. Tai džiugina, nes mūsų kultūros gana skirtingos. Teko sutikti ir architektų, dėstančių universitetuose – visi žadėjo atsivesti į parodą savo studentus. Girdėjau, kad specialiai parodos apžiūrėti vyko ir Tbilisio vyr. architektas. Dauguma gruzinų kolegų apgailestavo, kad architektūrinis bendravimas tarp mūsų šalių yra visiškai nutrūkęs. Džiaugsiuos, jei ši paroda padės nors kiek buvusius santykius atgaivinti.

PILOTAS.LT: Kur eksponuojama paroda? Kaip pavyko atidarymas? Kaip reagavo žiniasklaida?

Gintaras Balčytis: Paroda turėjo būti eksponuojama vienoje žymiausių galerijų Tbilisio centre. Deja, prieš pat išvažiuojant sužinojau, kad galerijos savininkai bankrutavo – karas ir krizė padarė didelę įtaką Gruzijai. Parodą pavyko perkelti į gana modernų Wood Service Exhibition centrą. Jis gana toli nuo miesto centro, bet, nežiūrint to, į atidarymą susirinko nemažai žmonių. Dauguma – architektai. Vyresnės kartos gruzinų architektai ypač nostalgiškai prisiminė draugystes su A. ir V.Nasvyčiais, a.a. G.Baravyku, a.a. V.E.Čekanausku.

Parodos atidaryme dalyvavo LR įgaliotasis ministras Laimonas Tallat-Kelpša ir visa Lietuvos ambasada Gruzijoje. Išsamų reportažą apie parodą parodė viena didžiausių Gruzijos komercinių televizijų "Imedi TV".

PILOTAS.LT: Kiek bus eksponuojama paroda Tbilisyje? Koks jos tolesnis maršrutas?

Gintaras Balčytis: Paroda minėtoje salėje eksponuota savaitę. Ją perėmė Lietuvos ambasada Gruzijoje eksponuos kitoje salėje Tbilisio centre Lietuvos kultūros savaitės renginių metu. Vėliau paroda keliaus per kitus Gruzijos miestus.

PILOTAS.LT: Kokie jaunojo architektūrinių parodų kuratoriaus planai? Ar nemanote, kad mes šiek tiek atsiliekame nuo kaimynų šiuo požiūriu (estai jau seniai rengia architektūrines parodas Vakarų Europoje)?

Gintaras Balčytis: Į Lietuvą paroda grįžta rudens pabaigoje. Kadangi turim parodos katalogų maždaug 5 parodoms, būtinai ją eksponuosim įvairiose šalyse. Taip pat ir minėtoje Estijoje. Būtų įdomu parodą eksponuoti ir Lietuvoje. Vėliau parodą norėčiau papildyti naujais darbais, galbūt išplėsti ir kitos paskirties pastatais.

Su mūsų ambasada Ukrainoje jau sutarėm, kad kitais metais ši arba papildyta paroda bus pristatyta Kijeve. Kalbamės ir su Maskva. Beje, netikėtai parodos katalogu susidomėjo keletas architektūros ir meno knygas leidžiančių leidyklų JAV. Taigi, galime sulaukti ir staigmenų…

PILOTAS.LT: Kokį įspūdį susidarėte apie Tbilisio architektūrą? Apie gruzinų architektus?

Gintaras Balčytis: Tbilisio centrinėje dalyje, neblogai išlikusi istorinė autentiška architektūra. Deja, labai apleista. Kita vertus yra ir labai šiuolaikinių statinių, pvz. stiklinis pėsčiųjų tiltas per Mthvari upę, vedantis iš senamiesčio į projektuojamą Guggenheim’o muziejų kitame krante. Gruzijos prezidentas mėgsta šiuolaikinę architektūrą, bet pagrindinius statinius projektuoja užsienio architektai ir kompanijos. Beje, mačiau ir tikrai neblogos šiuolaikinės gruzinų architektūros. Visgi, modernios architektūros Gruzijoje matyti teko nedaug…

PILOTAS.LT: Dėkoju už pokalbį ir sveikinu įstojus į negausų (bet labai reikalingą) lietuviškos architektūros kuratorių klubą.

PARODOS TBILISYJE LANKYTOJŲ ATSILIEPIMAI (parengė ir išvertė Vano Ksnelašvili)

Jekaterina Kankava, architektė: Aš buvau sužavėta architektūros paprastumo ir įdomių sprendimų, naudojant medžiagą ir detalę.

Gogi Sakvarelidzė, architektas: Į akis krenta didelis šalies ir jos ekonomikos progresas. Čia architektūra, atrodo, iš tikro gyvuoja – kiekvienas eksponuotas pastatas realizuotas su dideliu dėmesiu ir giliu profesiniu išmanymu.

Davit Canava, architektas: Idėja dalintis architektūrinėmis tendencijomis tarp mūsų šalių yra puiki ir gali būti naujo, didelio kelio pradžia. Man regis, lietuvių architektūra tapo labai europietiška, puikiai atspindinti laikmetį, kultūrą ir tautinį tapatumą.

Vano Ksnelašvili, jaunasis architektas: Kaip buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentas, šio įvykio laukiau su jauduliu. Paroda savitai atskleidžia lietuvišką aplinką, žmones ir laikmetį – tai, ką pažinau studijuodamas Lietuvoje. Puiku, kad paroda siekta suartinti dvi postsovietines šalis, Gruziją ir Lietuvą. Gruzijos architektų bendruomenėje jautėsi didelis susidomėjimas ir viltis. Kažko naujo, gaivaus. Taip ir įvyko. Paroda daugeliui paliko gerą įspūdį, buvo įtaigi, puikiai žiūrėjosi.

Parodos HOUSES.LT katalogas.