TIK PRIEŠAS TAVO PRIEŠAMS //ARBA BEKOMPROMISINĖ PROKURORŲ ARCHITEKTŪRA

 

Lietuvos architektūra, anot architektūros kritikų ir specialistų, vis ieško aiškesnės krypties ir identiteto. Procesas lėtas – galbūt dėl kūrybinei laisvei nepalankiosvisagalio užsakovo, besidominčio tik pelnu, pozicijos, galbūt dėl menkos galimybės pasireikšti, o galbūt dėl neretai pasitaikančio kūrėjų neprincipingumo ir kompromisinės laikysenos.

Tačiau pasitaiko ir kitokių – kūrybinio potencialo, drąsos – pavyzdžių, pretenduojančių tapti ikonomis, žyminčiomis naujos Lietuvos architektūros kelius. Vienas tokių – ką tik Vilniuje, tarp Šeimyniškių ir Rinktinės gatvių, iškilęs Lietuvos generalinės, Vilniaus apygardos, rajono apylinkės ir miesto apylinkės prokuratūrų pastatas.

KETVIRTOJI DIMENSIJA

Prieš keletą metų visiškai bergždžiame 3 projektų architektūriniame konkurse geriausiu pripažintas drąsus, originalus architekto Kęstučio Lupeikio projektas nenugąsdino konservatyvia įstaiga laikomo užsakovo. Ne mažiau džiugu, kad konkursui pateikta architektūrinė koncepcija materializuota beveik be pakeitimų.

Pasirinkęs architektūrinės išraiškos, įvaizdžio formavimo prioritetus, nykiame pilkų sovietinių daugiabučių fone architektas K.Lupeikis dunkstelėjo „antikūną“ – solidų juodą kubą. Intrigą sustiprino tai, kad masyvus tūris pakabintas virš skaidraus cokolinio aukšto, todėl atrodo dar labiau izoliuotas nuo aplinkos.

Griežta, lakoniška 10 aukštų pastato forma, anot K.Lupeikio, simbolizuoja tvarką, pastovumą ir semantiškai labiausiai tinka teisėtvarkos įvaizdžiui kurti. Įtaigos pridėjo pasirinkta spalva ir tekstūra – kubas apdailintas juodu poliruotu granitu. Natūralus akmuo prokuratūrai suteikė rimties ir solidumo, o juoda spalva, simboliškai priskiriama ir teisėjams – patikimumo ir santūrumo.

Monumentalų architektūros charakterį atsveria nedidelių pasvirusių langų bei granito plokščių ritmas. Daktaro disertacijoje nagrinėjęs minimalizmo architektūroje transformacijas, K.Lupeikis „Statybų pilotui“ teigė, jog dinamišku ornamentu padengtas statiškas prokuratūrų kubas virsta „hiperforma“ – esą elementari forma įgaunanti naujų savybių, neprarasdama prigimtinių, jai suteikiama „ketvirtoji dimensija“.

Atitinkamas prokuratūrų būstinės įvaizdis išreikštas įėjimo sprendiniu. Cokolinį aukštą architektas beveik visu pastato perimetru iki pusės pridengė atraminėmis sienutėmis, o įėjimą suprojektavo paprastą, santūriai įtrauktą. Taip, anot autoriaus, teisėsaugai nusidėjęs lankytojas priverčiamas nusilenkti, nusileisti iš kasdienio gyvenimo į rūsčią aplinką savotišku nerimą žadinančiu tuneliu. Kad klientas čia nėra „visada teisus“, atspindi ir sprendimas pagrindinę įėjimo trasą dubliuoti su pagrindiniu įvažiavimu į požeminį parkingą.

ŽVILGSNIS Į PASVIRUSĮ GYVENIMĄ

K.Lupeikis teigia neturintis kūrybinio metodo, taikomo visiems projektams. „Šiuo atveju – prokuratūros pastatas, taigi mintyse kilo rūstaus kubo vaizdinys“, – „Statybų pilotui“ sakė architektas. Pradėjus rengti projektą, vizijai ieškota tinkamų funkcinio planavimo principų, konstrukcinių sprendinių. K.Lupeikis bandęs sukurti kuo paprastesnę ir racionalesnę struktūrą, šiaip jau į funkciją jis žiūrįs rezervuotai. „Kiekvienai architektūrinei idėjai funkciją galima pritaikyti. Žinoma, kartais pastaroji nukenčia, tačiau menas juk nėra funkcionalus. Architektūra ir yra menas, o ne tik utilitarinė vartojimo ir būsimojo pelno schema“, – prioritetus aiškino architektas.

Kompaktiškai pastato formai pritaikyta paprasta struktūra: aplink šerdį – atrijų – patalpos išdėstytos perimetru. Kabinetus, suprojektuotus išoriniame sluoksnyje, nuo atrijaus skiria koridorius ir techninių patalpų eilė. Inžinerinės ir mokymo salės segmentus, „sukrautus“ ant stogo, architektas pridengė parapetu – pastatas paaukštėjo vienu aukštu, tačiau išlaikė vientisą siluetą.

Pradiniu projekto variantu siūlyta stačiakampė planinė struktūra tapo plastiškesnė: koridoriaus, skiriančio biurų ir techninių patalpų blokus, sienas architektas suprojektavo lenktas. Anot jo, toks sprendimas padėjo racionaliau panaudoti gilių kabinetų erdves, o lengvai besisukantiems koridoriams – suteikti dinamikos.

Estetikos pirmenybė prieš ergonomiką pastarosios nenaudai labiausiai išryškėja prokurorų darbo celėse. Nors projektuojant planinė schema buvo kurta lanksti, tokia, kad galėtum patalpas prireikus jungti ar skaidyti,  dabar kišenės dydžio kabinetus skiria stacionarios pertvaros. Mažoje erdvėje dominuojanti „nefengšujiška“ pasvirusi lango plokštuma darbo aplinkoje kuria daugiau įtampos, nei tonizuoja.

Efektas kiek sušvelnėja didesnėse patalpose – erdviuose generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų kabinetuose, viršutiniame aukšte įrengtoje kavinėje, turinčioje išėjimą į stogo  terasą.

SALIŲ KAPSULĖS ORE

Architektūros, kaip spektaklio, o ne buities, žaidimą autorius pratęsė pagrindinėje prokuratūrų erdvėje. Pliko, grubaus betono atrijus išplėtė vestibiulio erdvę iki pat įstiklinto stogo, pro kurį į pastatą srūva dienos šviesa. Dėl gaisrinio saugumo reikalavimų visą atrijų teko įstiklinti. K.Lupeikis apgailestavo, jog balkonų holai praradę tiesioginį ryšį su vidiniu kiemu, kita vertus, centrinė erdvė tapo vientisa.

Stiklinis „šulinys“ yra scena svarbiausiems interjero elementams – netaisyklingų, organiškų formų konferencijų ir posėdžių salių kapsulėms, iškištoms tuštumoje. 150 vietų konferencijų salė kybo pirmame aukšte, o mažesnė, kolegijų salė – devintame. 

Pilku gipskartoniu apdailintos „ląstelės“ yra pagrindiniai saikingo interjero akcentai, skleidžiantys stiprių emocinį krūvį. Sceninio dramatiškumo kompozicijai pridės šviestuvai, koncentruotais spinduliais apšviesiantys tam tikrus salių-skulptūrų taškus. Iš lenktų dvigubų paviršių sukonstruotos kapsulės yra aklinos – anot K.Lupeikio, stiklo panaudojimas silpnintų kontrastą tarp asketiškos, griežtos pastato ir plastiškos salių architektūrinės raiškos.

Kaip „Statybų pilotui“ teigė K.Lupeikis, pagal originalius pasiūlymus likusiame interjere turėjo būti išlaikyti tie patys saikingo medžiagų ir spalvų naudojimo principai, kaip ir eksterjere ar atrijuje. Tačiau užsakovų iniciatyva pasikeitus interjero dizaineriui, minimalistiškumas susilpnėjo kai koridoriuose, kabinetuose, konferencijų salėse, be K.Lupeikio siūlyto pilko betono ir gipskartonio, panaudotos vizualiai aktyvios medžiagos, be to, atsainiai realizuotos detalės.

INDIVIDUALUMAS SVARBIAU UŽ KONTEKSTUALUMĄ

Naujasis prokuratūrų pastatas neabejotinai tapo anemiško sostinės konteksto dominante. Tačiau kažin ar jam galima priskirti flagmano, duodančio toną tolimesniam aplinkos urbanistiniam vystymuisi, vaidmenį. Impozantiškas tūris su gretimais chruščiovinių daugiabučių kvartalais kontrastuoja stambiu masteliu, kietu įsodinimu į sklypą, nebūdingu medžiagiškumu – nepaiso aplinkos, yra „pats sau“, lyg meno kūrinys. Vis dėlto visiškai išeksploatuoti skulptūros įvaizdį sutrukdė urbanistiniai sprendiniai: apmaudu, jog priešais pastatą neliko vietos viešajai erdvei, kuri ne tik galėjo stipriau „išeksponuoti“ patį objektą, tapti visuomeniniu traukos tašku. Vietoje reprezentacinės aikštės už pastato likusią erdvę architektas skyrė parkingui. Minimalistinė kompozicija „užteršta“ ir šalia pastato „pribarstytais“ utilitariais ventiliacijos agregatų segmentais.

Kad pastatas „nejautrus“ kontekstui, „nepalaiko“ dialogo su aplinka – tai esąs sąmoningas K.Lupeikio pasirinkimas. „Beveidžiame kontekste nebuvo į ką lygiuotis. Be to, man atrodo abejotina šiuolaikinėje Lietuvos architektūroje propaguojama tendencija „neišsišokti“. Architektas turi galvoti, kaip sukurti gerą namą, o ne kaip jį paslėpti aplinkoje. Prokuratūrų projektu ir reikėjo sukurti pastebimą pastatą“.

Aiškiai pademonstruotas bekompromisis požiūris į architektūrą, jos santykį su aplinka sulaukė dviprasmiškų vertinimų architektų bendruomenėje ir visuomenėje. Bet kad tai vienas konceptualiausių ir ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos architektūros pavyzdžių, specialistai yra pripažinę jau kelis kartus: 2007 metais šis projektas pelnė „Metų objekto“ titulą, o šiemet buvo nominuotas Aplinkos ministerijos apdovanojimui bei tarptautinei L.Mies van der Rohe’s Europos architektūros premijai.

ADMINISTRACINIS PROKURATŪRŲ PASTATAS

Rinktinės g. 5A, Vilnius

Užsakovas: LR generalinė prokuratūra.Projektuotojas: UAB „Vilniaus archprojektas“, K.Lupeikio architektūrinio projektavimo įmonė. Architektas: Kęstutis Lupeikis. Konstruktoriai: Vytautas Pabrėža, Jūratė Vašeikienė Gen. rangovas: UAB „Vėtrūna“. Parametrai: bendrasis plotas – 17.440 m², aukštingumas – 9 aukštai, 35 metrai; sąmata – apie 87 mln. litų. Datos: konkursas – 2004 metai; projektavimas – 2004–2006 metai; statyba – 2007–2008 metai. Konstrukcijos: gelžbetonis, plieno karkasas, monolitinės gelžbetonio perdangos (UAB „Vėtrūna“). Apšiltinimas: akmens vata. Fasadai: poliruotas juodas granitas (Kinija, UAB „Loro“). Fasado apšvietimas: UAB „Gaudrė“ (LED’ai langų nišose). Stogas: sutapdintas; gelžbetonio, ruloninė danga. Stoglangiai: aliuminio konstrukcijų (UAB „ASF“). Vitrinos, durys: aliuminio konstrukcijų (UAB „Aliuminio linija“). Originalios eksterjero detalės: fasado piešinys (UAB „Loro“).Šildymas:centralizuotas, miesto. Vėdinimas: UAB „Vėsa“. Liftai: UAB „Elektros pavara“.

INTERJERAS

Interjero architektas:  Kęstutis Lupeikis (vestibiulis, atrijus, salės). Sienos: natūralus betonas, grūdintas berėmis stiklas, gipskartonis, stiklo vitrinos. Lubos: stiklas, stoglangis (UAB „ASF“, UAB „Glasma“). Grindys: granitas. Laiptai: gelžbetonis, keraminės plytelės. Šviestuvai: UAB „Gaudrė“. Atrijaus salių tūriai: dvigubo kreivumo paviršiai; metalinis karkasas, dažytas gipskartonis (konsultavo – UAB „Knauf“). Architektūrinės koncepcijos realizavimas: 95 proc.

Straipsnis

 

.rar

.doc

.pdf

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Vilniaus pievos

VILNIUJE ŽYDĖS VEŠLIOS PIEVOS: Keičiamos vejų priežiūros taisyklės

2022 gegužės 13Be komentarųPILOTAS.LT

Šį pavasarį Vilnius keičia vejų tvarkymo politiką ir pristato naujas jų priežiūros taisykles, pagal kurias mieste vyraus natūralios pievos ir savaime želiantys augalai. Atsisakant šienavimo

Kaunas-Vilnius

APIE DVIEJŲ MIESTŲ PRIKLAUSOMYBĘ: Didžiąją parodą atidarys „MOratonas“

2022 balandžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Kaunas ir Vilnius, Vilnius ir Kaunas. Didžiausi Lietuvos miestai. Gal konkuruojantys, o gal būtini vienas kitam? Kaip ir kodėl jie (ne)sugyvena? MO muziejus atidaro didžiąją parodą

Vilniaus portretai kine

VILNIAUS PORTRETAI: Kino istorikės Sonatos Žalneravičiūtės paskaita

2020 spalio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Kino istorikė Sonata Žalneravičiūtė Vilniaus rotušėje supažindins su sostinės portretais kine. Kino siužetuose galime matyti žymiausias Vilniaus  vietas. Spalio 26 dieną (pirmadienį) 18 val. Vilniaus rotušėje (

Virgilijus Usinavičius

MANO VILNIUS: V.Usinavičiaus miesto patyrimo ir įsisavinimo fotožemėlapis

2020 birželio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma prieš 5 metus prie nespalvotos fotografijos grįžusio Virgilijaus Usinavičiaus paroda „Mano Vilnius“. Tai savotiška autoriaus nuoroda, jog kiekvienas tame pačiame mieste

Vilnius: savas ir svetimas

NAUJASIS ŠILKO KELIAS: Kinijoje išleista istorinė knyga apie Vilnių

2020 gegužės 4Be komentarųPILOTAS.LT

Po dvejų metų intensyvaus darbo Kinijoje išleista rašytojo, istoriko Laimono Briedžio knyga „Vilnius: savas ir svetimas“. Tai pirmoji istorinė knyga apie Lietuvą kinų kalba. L.Briedžio

Neakivaizdinis Vilnius

NEAKIVAIZDINIO VILNIAUS STUDIJOS: Po metų veiklos pakvietė laikyti egzaminą

2020 balandžio 163 KomentaraiPILOTAS.LT

Lygiai prieš metus startavo sostinės savivaldybės projektas „Neakivaizdinis Vilnius“ – alternatyvaus Vilniaus pažinimo iniciatyva, kuri pirmą kartą pakvietė žmones iš visos Lietuvos sostinę pamatyti naujai.

Algimantas Kunčius

VILNIAUS FOTOREFLEKSIJOS: Dviejų sostinės gatvių kaita vaizdų tyrinėtojo akimis

2020 kovo 4Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungoje rengiamas Algimanto Kunčiaus knygos „Fotorefleksijos“ pristatymas. Tai vaizdaknygė, kuri Vilniaus  senbuvio, fotografo ir nenuilstančio vaizdų tyrinėtojo akimis  atskleidžia dviejų sostinės gatvių kaitą. Kovo 19

Vilniaus gatvės

VILNIAUS SAVIVALDYBĖ: Sostinės gatves projektuos 8 įmonės

2020 sausio 131 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybė sostinės gatvėms projektuoti konkurso būdu atsirinko 8 įmones, kurios šią paslaugą teiks kaip ir savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“. Sprendimą ieškoti šios paslaugos

Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes

PASIŽVALGYMAS PO VILNIAUS APYLINKES: M.Baužienės 3-osios knygos pristatymas

2020 sausio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje pristatoma architektūros istorikės Mortos Baužienės knyga „Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes“. Dalyvauja knygos autorė, leidyklos vadovas, paveldo žinovai. Sausio 8

Algimantas Aleksandravičius

PASAKŲ MIESTAS: Algimanto Aleksandravičiaus fotoparoda apie Vilnių

2019 spalio 31Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus rotušėje atidaroma Algimanto Aleksandravičiaus fotoparoda „Vilnius – mano pasakų miestas“. Parodoje fotografas atskleidžia yra daugiakultūrę, turtingą istorijų ir legendų, kurios virsta pasakomis, sostinės sielą.

Didžioji gatvė

VILNIAUS KULTŪROS REIŠKINYS: Paroda „Didžioji gatvė“ Vilniaus paveikslų galerijoje

2019 rugsėjo 242 KomentaraiPILOTAS.LT

Didžioji gatvė – viena seniausių ir reikšmingiausių Vilniaus miesto gatvių. Jos savitumą atskleidžia Vilniaus paveikslų galerijoje atidaroma paroda. VILNIAUS „LAISVO ORO“ TERPĖ Rugsėjo 26 dieną

Gintautas Trimakas

TAVO BAŽNYČIOS: G.Trimako pasivaikščiojimai po savąjį miestą

2019 gegužės 21Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus rotušėje rengiamas fotomenininko Gintauto Trimako pasivaikščiojimų po „savąjį“ miestą pirmas paviešinimas. Šį fotografijų ciklą autorius kuria jau 3 dešimtmečius… Birželio 4 dieną (antradienį) 18

Neakivaizdinis Vilnius

NEAKIVAIZDINIS VILNIUS: startuoja vietinio turizmo skatinimo platforma

2019 balandžio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Tiems, kam Vilnius atrodo jau seniai pažintas, senamiestis išvaikščiotas, o gražiausi pastatai aplankyti, sostinės savivaldybė pristato projektą „Neakivaizdinis Vilnius“. Tai vietinio turizmo skatinimo platforma, kurios

Vilniaus šviesų festivalis

VILNIAUS ŠVIESŲ FESTIVALIS: Instaliacijos įtrauks ir kvies keliauti

2019 sausio 211 KomentarasPILOTAS.LT

Per Vilniaus gimtadienį startuos pirmasis Vilniaus šviesų festivalis. Žadama, kad Rotušės aikštė, Vokiečių gatvė, Bernardinų sodas ir kitos Senamiesčio erdvės jo metu nušvis tiesiog neatpažįstamai.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

KULTŪROS RĖMIMAS VILNIUJE: Iniciatyvoms atseikės 272.000 eurų

2019 sausio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Liko vos kelios dienos menininkams ir organizacijoms siūlyti savo idėjas šių metų sostinės savivaldybės Kultūros rėmimo programų projektų konkursui. Kiekvienam laimėjusiam projektui šiemet bus paskirta

Saulius Žiūra

VILNIAUS HORIZONTAI: Paveiksliškas miestas Sauliaus Žiūros fotografijose

2019 sausio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo sausio 26 dienos Vilniaus rotušėje bus galima susipažinti su fotografo Sauliaus Žiūros paveikslišku ir savaimingu Vilniumi. Jo sostinės fotografijų paroda „Vilniaus horizontai“ čia veiks

Vilniaus pokeris

VILNIAUS POKERIS: Legendiniam R.Gavelio romanui skirtų iliustracijų paroda

2018 lapkričio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“ 9-ojo dešimtmečio pabaigoje suteikė dar laisvės vėjo gūsį. Jis į literatūrą taip pat sugrąžino miesto kultūrą. Praėjus bemaž 30 metų,

Moteris su verbomis

(NE)MATOMAS VILNIUS: Daugiau nei 100 tarpukario dailės ir architektūros eksponatų

2018 liepos 11Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailė ir architektūra, pasiekusios mus iš 1919–1939 metų, neretai lieka mokslo, kultūros ir plačiosios visuomenės interesų užribyje, todėl yra tarsi nematomos, nepažinios. Vilniaus tarpukario

Vilniaus kraštovaizdžio traktai

FORMUOJANT PEIZAŽĄ: Apie Vilniaus kraštovaizdžio tapatumo topografiją

2018 kovo 91 KomentarasPILOTAS.LT

Šiandien Nacionalinėje dailės galerijoje kraštovaizdžio architektė Giedrė Laukaitytė-Malžinskienė ir architektė Diana Poškienė skaitys paskaitą „Vilniaus kraštovaizdžio tapatumo topografija“. Renginys yra vasarą galerijoje sėkmingai įvykusios parodos

Vilnius

ATEITIES VILNIUS: Forumas apie sostinės ateitį ir sumaniųjų miestų patirtį

2018 kovo 8Comments offPILOTAS.LT

  Lietuvos Sąrašas rengia forumą, kuriame bus diskutuojama apie ateities Vilnių. Dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Požerskis, verslo konsultantas Vaidas Repečka, architektas Gintautas

Vilniaus katedros aikštė

VILNIUS 700: Sostinei reikia šventinio logotipo

2018 sausio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Sostinės savivaldybė pakvietė dizainerius, studentus, menininkus dalyvauti logotipo „Vilnius 700“ konkurse. Konkurso prizinis fondas – 6.000 eurų. Vilniaus vardo jubiliejus bus švenčiamas pirmą kartą istorijoje,

Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes

PO VILNIŲ IR JO APYLINKES: S.Žvirgždo fotoistorijų ciklas

2018 sausio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Visą žiemą iki pat pavasario Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas dovanoja kelionę laiku

Vilniaus riboženklis

LIETUVOS 100-MEČIUI:Vilnius pasitinka trispalviais riboženkliais

2018 sausio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo sausio 1-osios, atvykstančius pagrindiniais keliais, Vilnius pasitinka Trispalvės spalvomis šviečiančiais miesto riboženkliais. Taip sostinė pažymi bei švenčia atkurtos Lietuvos 100-metį. Vilniuje prie pagrindinių įvažiavimų

V. Mackevičius, Vilnius. Didžioji gatvė

VILNIAUS MAGIJA: Paroda apie Vilniaus ikonografijos raidą

2017 rugsėjo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Vilnių mėgo vaizduoti įvairių tautų dailininkai, ir vietiniai menininkai, ir svečiai, o jų kūrybai apibūdinti tinka graikiškas žodis „topophilia“, reiškiantis „vietos meilę“. Paroda „Vilnius. Topophilia“

Vilniaus investicinis žemėlapis

SOSTINĖS STATYBŲ ŽEMĖLAPIS: Projektų autoriams vietos neatsirado

2017 rugpjūčio 214 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilnius pastaruoju metu demonstruoja atgijusią statybų rinką. Sostinėje  tiek daug skirtingų įgyvendinamų bei pradedamų įgyvendinti savivaldybės projektų, jog sunku visus surasti ar pastebėti. Tai padaryti