Architektūros muziejus

ARCHITEKTŪROS MUZIEJUS: Baubas, kuriuo gąsdinami Komforto Zonos ministrai

2020-08-03
Audrys Karalius

Istoriniai Kauno ir Klaipėdos pašto rūmai vis dar „kybo ore“ – nei parduoti, nei paleisti. Jų likimas netapo aiškesnis ir po Premjero sudarytos darbo grupės Centrinių paštų pastatų pritaikymo ir išsaugojimo visuomenės poreikiams klausimams spręsti posėdžio.

Nėra ko stebėtis – grupė didelė, marga ir nesuinteresuota.

KULTŪROS MINISTERIJA PURTOSI ARCHITEKTŪROS

Jau vien ko verta gastrolinė Kultūros ministerijos repriza – „ministerija neplanuoja plėsti savo muziejų tinklo“, suprask – Architektūros muziejus nepriimtinas iš esmės. Nors būtent Architektūros muziejus – yra finalinė Kauno visuomenininkų idėja centrinio miesto pašto pastatui įveiklinti, atlaikiusi viešas diskusijas mieste, medijose ir AB „Lietuvos paštas“ organizuotose ryšių su visuomene procedūruose.

Tai kam gi nepriimtinas Architektūros muziejus – Lietuvai? Ar kultmino klerkams?

Panašu, kad Kultūros ministeriją stipriai alergizuoja vien pats Lietuvos Architektūros muziejaus vardo minėjimas, nes dar nesugalvota, kaip pasiteisinti dėl Architektūros muziejaus uždarymo 2006 kovo 20.

Kaip žinia, tuometinį kultūros ministrą V.Prudnikovą prispaudė forsmažorinis reikalas – iškraustyti bemaž 40 metų veikusį Architektūros muziejų iš šv.Mykolo bažnyčios Vilniuje, nes šią nutarta grąžinti Bažnyčiai.

Ir, nenuostabu, architektūros meną ir paveldą podukros vietoje laikiusi ministerija – taip ir „nesurado“ Architektūros muziejui kitų patalpų. Visoje Lietuvoje…?!

Todėl dabar, kai valstybėje „netyčia“ atsirado niekam nereikalingas pastatas puikiai tinkamas Architektūros muziejui – ikoniniai architekto Felikso Vizbaro Pašto rūmai – Kultūros ministerija žūtbūtinai stengiasi, kad Architektūros muziejus neduokdie neatgimtų ir negrįžtų į architektūriškai perprususią Lietuvos visuomenę.

Iš kur tokia stabili nemeilė architektūrai Kultūros ministerijoje?

Galų gale, iš kur tokia kolektyviška amnezija ministerijoje, kuri vos prieš penkerius metus viešai prisipažino, jog „Kultūros ministerija iki šiol neturėjo jokios architektūros ir dizaino politikos“ ir garsiai paskelbė Architektūros ir dizaino plėtros gaires, įsipareigodama nuosekliai dirbti architektūros ir dizaino kryptimis ir šios ilgalaikės strategijos laikytis.

Be to, šių metų pradžioje Kultūros ministerijoje įsteigta Architektūros meno taryba, kurios uždavinys – prisidėti prie ilgalaikės tęstinės architektūros politikos formavimo – tarsi ženklino ministerijos judėjimą esminėmis Gairių kryptimis.

Todėl visiškai nebeaišku, kodėl Kultūros ministerija staiga išduoda savo pačios deklaruotas Architektūros ir dizaino plėtros gairių politines nuostatas, tiesiogiai susijusias su Architektūros muziejaus būtinybe:

1_ architektūros ir dizaino neformalios edukacijos stiprinimas, visuomenės ir specialistų raštingumo architektūros ir dizaino srityse didinimas;

5_ architektūros matomumo visuomenėje ir suvokimo apie architektūros įtaką darniai urbanistinei plėtrai: visuomenės gyvenimo kokybei, aplinkosaugai ir ekonomikai didinimas.

Be to, pats metas Kultūros ministerijai priminti, kas jos pačios strateginėje politikoje buvo pažadėta – ”atlikti galimybių studijas analizuojančias architektūros ir dizaino muziejaus (ar muziejų) steigimo poreikį ir galimybes”.

MUZIEJUS, KURIO LIETUVIAMS NEREIKIA, SUOMIAMS BUS VĖLIAVA

Tai kur gi tos studijos, ponas ministre?. Kažkodėl per penkerius metus neteko nieko girdėti apie ministerijos atliktas Architektūros muziejaus ar centro galimybių studijas.

Užtat nuolat girdimi uolūs ministerijos atsikalbinėjimai dėl Kauno visuomenininkų atliktos Lietuvos Architektūros muziejaus galimybių studijos adaptavimo “niekam nereikalingame” F.Vizbaro Pašto rūmų pastate.

Simptomatiška, tačiau nei Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, nei jo pavaldiniai per ištisus metus, kuomet viešoje erdvėje įvairiais pavidalais sklando Architektūros muziejaus koncepcinis projektas Kauno pašto rūmuose – nerado nei laiko, nei noro su pasiūlymu susipažinti.

Nuosekliai laikomasi hermetiškai užtrenktų durų politikos ir ritualinių Kultūros ministerijos atsikalbinėjimų – Architektūros muziejaus nereikia, nereikia, nereikia…

Tuo tarpu kaimynystėje turime ir visai kitokių pavyzdžių, iš kurių galėtume bent kartą pasimokyti. Nedidelė Suomija, jau ir šiaip garsi pasaulyje savo architektūra bei dizainu, ir toliau augina architektūrinius raumenis globaliu mastu. Suomijos vyriausybė pareiškė, kad vienas esminių post-kovidinio renesanso projektų šalyje bus – naujas Suomijos Architektūros ir dizaino muziejus! Kaip žinia, Suomija seniai turi ir Architektūros, ir Dizaino muziejus, tačiau dabar pasiryžta esminiam proveržiui, kuris užtikrintų Helsinkiui vieną iš pasaulinės architektūros ir dizaino sostinių titulą. Netrukus suomiai skelbs pasaulinį konkursą savo Architektūros ir dizaino muziejui suprojektuoti esminėje sostinės krantinėje, į kurią prieš kelerius metus buvo nusitaikęs Gugenheimo muziejus. Proveržio objekto statybai Suomijos vyriausybė jau paskyrė 60 mln. eurų.

O dabar galime grįžti prie gimtosios rutinos reikalų ir prie amžinai suskilusios kultūrinės geldos, kurioje niekaip neatsiranda vietos podukrai architektūrai…

PASIŪLYMAI SAU, DISKUSIJOS SAU

Net liepos pradžioje įvykusiame Darbo grupės centrinių paštų pastatų pritaikymo ir išsaugojimo visuomenės poreikiams klausimams spręsti posėdyje niekas taip nesipriešino vienintelei darbotvarkėje idėjai dėl Kauno centrinio pašto rūmų įveiklinimo – Architektūros centro ir teminio klasterio įkūrimas – kaip Kultūros ministerijos atstovas R.Senapėdis.

Oficialioje posėdžio darbotvarkėje buvo vienintelis klausimas: „Dėl viešųjų diskusijų dėl Kauno ir Klaipėdos miestų centrinių paštų pastatų įveiklinimo (jų pritaikymo kultūrinėms, socialinėms, pilietinėms, administracinėms ar kitoms panašioms reikmėms) rezultatų svarstymo“. Tačiau Darbo grupės nariai nesivargino gerbti visuomenės suformuluotų ir oficialiai išdiskutuotų pasiūlymų. Dažnas mėgavosi savo išmintimi ir onlainyviai strategavo didelių ir reikšmingų pastatų ateitį.

Valdžia išlaisvina. Ne tiek išlaisvina, kiek atriša nuo bet kokios pareigos gerbti tuos apačioje, paisyti jų pasiūlymų ir laikytis pažadų.

Kažkodėl Kauno ir Klaipėdos savivaldybių atstovai pradėjo kalbėti, kad reikėtų gauti savivaldybių išvadas dėl to, kokių funkcijų vykdymą savivaldybės galėtų perkelti į paštų pastatus iš kitų pastatų, kurie yra mažiau svarbūs ir galėtų būti parduoti.

Kultūros ministerijos atstovas, be nuolatinio atsikalbinėjimo dėl Architektūros centro Kauno Pašto rūmuose, tvirtino, kad jokioms ministerijos įstaigoms patalpų netrūksta.

Atsirišusi fantazija nuvedė panagrinėti netgi Krašto apsaugos ministerijos poreikius.

Kultūros paveldo departamentas porino, kad yra suinteresuotas, kad paštų pastatai būtų prižiūrimi ir įveiklinami, o kokiomis funkcijomis, nesvarbu…

Susisiekimo ministras J.Narkevič pabrėžė, kad turi būti nuspręsta, kurios paštų pastatų įveiklinimo idėjos bus įgyvendinamos, kas perims paštų pastatus, sudaromas atitinkamas planas ir numatomas ilgalaikis finansavimas.

Ministro patarėjas D.Stravinskas, bene vienintelis Darbo grupėje pasižymėjęs racionaliu mąstymu, pasiūlė, kad valstybės įmonė Turto bankas įvertintų galimybes perduoti AB „Lietuvos paštas“ lygiavertį valstybės nekilnojamąjį turtą mainais už paštų pastatus. Be to, išnagrinėtų būdus, kaip Kauno ir Klaipėdos pašto pastatai galėtų būti perleisti naujam savininkui.

DARBO GRUPĖS VEIKLOS PERSPEKTYVA MIGLOTA

Galiausiai sutarta, kad Darbo grupė ir toliau nagrinės Kaune ir Klaipėdoje vykusiose viešosiose diskusijose pristatytas idėjas dėl paštų pastatų įveiklinimo.

Kauno miesto centrinio pašto pastate – įkuriant „Lietuvos architektūros centrą“ (iniciatyvinė grupė „Paštininkai“);

Klaipėdos miesto centrinio pašto pastate – įkuriant „Klaipėdos miesto galeriją-muziejų“, „Profesoriaus A. Kliševičiaus vardo kaligrafijos ir rašto meno mokykla“, „Jaunųjų menininkų rezidentūrą“ (pasiūlė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius) bei „Piligrimų centrą“ (pasiūlė Telšių vyskupijos kurija).

Kada numatomas sekantis Darbo grupės posėdis, informacijos gauti nepavyko.

Ar bus į Darbo grupės posėdį kviečiami diskutuojamų idėjų autoriai, kad galėtų elementariai paaiškinti ir apginti savo objektų įveiklinimo siūlymus, informacijos gauti taip pat nepavyko.

Darbo grupės posėdžiui pirmininkavo Susisiekimo ministro patarėjas, darbo grupės vadovo pavaduotojas Darius Stravinskas. Sekretoriavo Susisiekimo ministerijos Valstybės turto ir įmonių valdymo skyriaus patarėja Jovita Razgutė.

Posėdyje dalyvavo Darbo grupės nariai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Kultūros paveldo apsaugos poskyrio vedėjas Darius Daunoras (nuotoliniu būdu), Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys Augis Gučas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Apskaitos, paveldotvarkos planavimo skyriaus vedėja Rita Kuncevičienė, akcinės bendrovės Lietuvos pašto Bendrųjų reikalų departamento vadovas Egidijus Patalavičius, valstybės įmonės Turto banko Turto strategijos ir plėtros departamento Strategijos ir analizės skyriaus vadovė Živilė Ričkienė (nuotoliniu būdu), Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas (nuotoliniu būdu), Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vyriausiasis specialistas Romanas Senapėdis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis (nuotoliniu būdu), Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Be to, posėdyje dalyvavo susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, akcinės bendrovės Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė, Lietuvos Respublikos Seimo narė Audronė Jankuvienė (nuotoliniu būdu), Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Kupčinskas, Ministro Pirmininko patarėja Leokadija Počikovska (nuotoliniu būdu).

Titulinė nuotrauka: C Pilotas.LT

Oficialios Kultūros ministerijos Architektūros ir dizaino plėtros gairės, kurios „užsimiršo“

Oficialios Kultūros ministerijos Architektūros ir dizaino plėtros gairės, kurios „užsimiršo“

Kauno Pašto rūmai (architektas F.Vizbaras), kuriuose siūloma įkurti Lietuvos Architektūros muziejų. Foto: Pilotas.LT archyvas

Kauno Pašto rūmai (architektas F.Vizbaras), kuriuose siūloma įkurti Lietuvos Architektūros muziejų. Foto: Pilotas.LT archyvas

Klaipėdos Pašto rūmai, kuriuose siūloma vystyti visuomeninę-kultūrinę veiklą. Foto: Pilotas.LT archyvas

Klaipėdos Pašto rūmai, kuriuose siūloma vystyti visuomeninę-kultūrinę veiklą. Foto: Pilotas.LT archyvas

Komentarai

  1. Valstybė,kuri nugriovė vieną iškiliausių lietuviško postmodernizmo architektūros kūrinių- Policijos pastatą Giraitės g.,vargu,ar kurs architektūros muziejų.

  2. Lietuva yra vienintelė valstybė Europoje, neturinti Architektūros muziejaus. Gal nors taip nori pasižymėti? Romano Senapėdžio pozicija labai aiški: kai vyko kova dėl Archmuziejaus išlikimo 2006 m., jis ir tada buvo Kultūros ministerijos atstovas. Viename iš posėdžių pareiškė ,,nėra tokio muziejaus“, nors 38 metus sėkmingai siųsdavo ataskaitų blankus ir skaičiuodavo atliktus darbus. Dabar būtų labai keblu: atsikūręs muziejus panorėtų susigrąžinti išdraskytą 56 000 eksponatų kolekciją; ministerijai tektų šį klausimą spręsti. ramiau, kai nieko nevyksta

    • Apgailėtinas veikėjas. Įdomu būtų sužinoti, kodėl Kultūros ministerija savo atstovu į darbo grupę pasirinko Romaną Senapėdį, kuris yra Architektūros muziejaus priešas iš esmės? Ar čia ministerijos klaida, ar sąmoningas veikimas?

  3. Man regis, „ir arkliui aišku“, kad Kauno tarpukario architektūra nusipelno vietos, kurioje būtų solidžiai pristatyta. Keista, kad Kauno valdžia neturi tokių ambicijų. Įsibrukti į Unesco sąrašą tai stengėsi… Taip pat ir visai Lietuvos architektūros istorijai tokios vietos reikia. Net tarybų Lietuvoje toks muziejus buvo, o dabar nebeišgalime… Galbūt Kultūros ministerija šiuo metu iš tiesų neturi pinigų dar vienam muziejui, bet reikia ieškoti tarpinstitucinio sprendimo.

    • Elementaru, Kultūros ministerija turės pinigų Archmuziejui, kai pigų skirs vyriausybė. Bet ar nors vienas kultūros ministras per 14 metų pajudino bent pirštą, inicijuodamas Archmuziejų politiniam lygmenyje?

  4. „Lietuvos kultūros taryba. Sprendimas…2019 m. gegužės 17 d….
    …..1.5. Kūrybinės dirbtuvės „Kauno centrinio pašto išlikimas“ .Finansavimo suma, Eur 11000,00…..“
    https://www.ltkt.lt/files/architektura0516.pdf

  5. Atkreipčiau kolegų dėmesį į vieną iš straipsnio nuorodų.
    Suomiai paėmė dar aštresnį kursą ir realiai bus nebepavejami mums
    https://www.dezeen.com/2020/06/04/helsinki-architecture-and-design-museum-coronavirus/?fbclid=IwAR01kxQqSCq8q0dz36eJfP5tvwFGspdDguPgUPO0XOkvpfdFjOJGaVTHVWs

  6. obidno za derzhavu, kaip sako

Susije straipsniai

NAi

ISTORINIS VYRIAUSYBĖS NUTARIMAS: Įsteigtas Nacionalinis Architektūros Institutas

2023 gruodžio 22Be komentarųAudrys Karalius

Vyriausybės posėdyje 2023-iųjų gruodžio 20-tąją priimtas nutarimas: steigti Nacionalinį architektūros institutą buvusio Kauno centrinio pašto rūmuose Laisvės alėjoje. Šiuo premjerės Ingridos Šimonytės sakiniu užbaigtas permainingas penkerių

Kauno bienalė

ARTUMO GEOGRAFIJA: Kauno centriniame pašte triukšmingai atidaryta 14-oji Kauno bienalė

2023 rugpjūčio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Savaitgalį atidaryta 14-osios Kauno bienalės įžanginė paroda „Artumo geografija“ (Long-distance Friendships), kurią kuruoja Alicia Knock (Prancūzija) ir Inga Lāce (Latvija). Didžiausio šalies kultūros ir meno

Kauno paštas

KAUNO BIENALĖS ATIDARYMAS: Prasideda didžiausias šiuolaikinio meno festivalis Lietuvoje

2023 rugpjūčio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Paskutinį vasaros savaitgalį įvairiose Kauno vietose vyks parodų atidarymai, menininkų performansai, koncertas, susitikimai su įvairių šalių menininkais ir kiti renginiai, tyrinėjantys jungtis tarp Afrikos ir

Rūta Leitanaitė

IŠSIRINKO VALDŽIĄ: Surengtas naujosios Lietuvos architektūros meno tarybos posėdis

2023 birželio 131 KomentarasPILOTAS.LT

Neseniai surengtas pirmasis naujos kadencijos Lietuvos architektūros meno tarybos posėdis. Jame tarybos pirmininke išrinkta Lietuvos architektų sąjungos atstovė Rūta Leitanaitė. Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų

Kauno centrinis paštas

PRIĖMĖ REIKŠMINGĄ SPRENDIMĄ: Visuomenės reikmėms paims Kauno ir Klaipėdos paštus

2022 gruodžio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė ką tik priėmė sprendimą paimti visuomenės poreikiams kultūros paminklus – Kauno centrinio pašto rūmus ir Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksą. Pirmajame

Mantas Michaliunjo

SUSTIPRINO MINISTERIJOS KOMANDĄ: Viceministru pradeda dirbti architektas M.Michaliunjo

2022 rugsėjo 301 KomentarasPILOTAS.LT

Šiandien Aplinkos ministro komandoje pradeda dirbti naujas viceministras – architektas Mantas Michaliunjo. Jis kuruos architektūros, statybos, renovacijos ir būsto klausimus. Kaip praneša Kultūros ministerija, nuo

ACE

SOLIDARIZAVOSI SU UKRAINA: Europos architektai įtvirtino paramos ukrainiečiams politiką

2022 liepos 20Be komentarųPILOTAS.LT

Europos architektų taryba (ACE) solidarizuojasi su Ukraina. Didelis iššūkis ir darbas architektų bendruomenei bei architektūrinėms organizacijoms teks po karo, kai reikės atstatyti sugriautus Lietuvos miestus

Klaipėdos centrinis paštas

KLAIPĖDOS PAŠTO ĮVEIKLINIMAS: Pasirašys ketinimų protokolą su Kultūros ministerija

2022 balandžio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos miesto savivaldybė ir Kultūros ministerija pasirašys ketinimų protokolą dėl Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo. Tam vakar pritarė uostamiesčio savivaldybės taryba bei įgaliojo miesto merą

Klaipėdos pašte planuojama įrengti gyvybingą ir visuomenei prieinamą traukos centrą. Foto: PILOTAS.LT archyvas

PASKELBĖ PAMINKLU: Klaipėdos paštą atveria visuomenei ir finansavimui

2022 vasario 23Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui Klaipėdos pašto statinių kompleksą paskelbti kultūros paminklu. Šis sprendimas užtikrina, jog istorinis pastatų kompleksas liks atviras visuomenei, taip pat

Diskusija

ARCHITEKTŪROS POLITIKOS VIZIJA: Inicijuojama vieša diskusija

2021 lapkričio 241 KomentarasPILOTAS.LT

Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos sąjungos šalių, neturinčių savo architektūros politikos. Lietuvos architektų sąjunga, kaip nepriklausoma architektų asociacija, inicijuoja viešą diskusiją apie galimą Lietuvos

Architektūros muziejui pritaikytas Kauno centrinis paštas (arch. F.Vizbaras) galėtų tapto Europos sąjungos naujosios iniciatyvos apologetu. Foto : ©PILOTAS.LT

PALAIMINO NACIONALINĮ STATUSĄ: Kauno centrinio pašto rūmus globos valstybė

2021 lapkričio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė ką tik pritarė, kad Kauno centrinio pašto rūmai būtų įrašyti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Tai reiškia,

Klaipėdos pašte planuojama įrengti gyvybingą ir visuomenei prieinamą traukos centrą. Foto: PILOTAS.LT archyvas

KLAIPĖDOS PAŠTO ĮVEIKLINIMAS: Tiktų F.W.Argelanderio mokslo ir meno centrui

2021 rugsėjo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos centrinio pašto rūmų komplekse tikslingiausia yra įkurti daugiafunkcę kultūros erdvę – Klaipėdoje gimusio pasaulinio garso mokslininko astronomo F.W.Argelanderio vardo mokslo ir meno centrą su

Architektūros muziejus

ARCHITEKTŪROS CENTRAS – PAŠTO RŪMUOSE: Kultūros ministerijos galimybių studijos rengėjai pakartojo 2019 metų idėją

2021 rugpjūčio 205 KomentaraiPILOTAS.LT

Kultūros ministerijos rengiama Kauno Pašto rūmų įveiklinimo galimybių studija pakartojo 2019-taisiais Kauno visuomeninio judėjimo „Paštininkai“ sugeneruotą idėją – ikoniškuose architekto Felikso Vizbaro rūmuose teisingiausia įkurdinti

Pamokos apie architektūrą

ARCHITEKTŪRA VAIKAMS: Moksleivių žiniai – 4 filmuotos pamokos

2021 rugpjūčio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ ir Lietuvos architektų sąjunga (LAS) ką tik pristatė 4 filmuotas pamokas apie architektūrą: „Mano kambarys“, „Mano namai“, „Mano mokykla“ ir

Klaipėdos centrinis paštas

KLAIPĖDOS PAŠTO ĮVEIKLINIMAS: Organizuojama vieša diskusija

2021 liepos 13Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros ministerija ir Klaipėdos centrinio pašto pastato įveiklinimo galimybių studiją rengianti įstaiga „Idėjos miestui“ organizuoja viešą diskusiją dėl tolesnio šio svarbaus pastato likimo. Renginį papildys

Menkas visuomenės architektūrinis raštingumas tapo fatališka kliūtimi susikalbėjimui apie architektūros esmę

REDAKTORIAUS STULPELIS: Vaikystės dimensija architektūroje

2021 gegužės 212 KomentaraiAudrys Karalius

Vieno architektūrinio konkurso vertinimo komisijos audringoje zoomferencijoje kolega Tomas S.Butkus iškėlė mintį, jog į architektūrinių konkursų vertinimą reikėtų įtraukti vaikus. Dėl tyro, naivaus, absoliučia tiesa

Kūrybiniai mainai

EUROPOS ARCHITEKTŪROS ATEITIS: Naujo sezono programos pristatymas

2021 vasario 26Be komentarųPILOTAS.LT

Architektūros fondas pakvietė į kūrybinių mainų renginį, kuriame bus pristatomas naujas Europos architektūros programos sezonas. Tai vienas pagrindinių tinklaveikos ir architektūros idėjų pristatymo renginių Europoje.

MVRDV "WERK12"

OLANDIŠKAS ĮŽŪLUMAS MIUNCHENE: MVRDV laimėjo Vokietijos architektūros premiją

2021 vasario 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vokietijos architektūros muziejus (DAM) neseniai paskelbė, jog 2021 metų Vokietijos architektūros premijos laureatu pripažintas žinomas olandų architektūros kolektyvas MVRDV kartu su firma „N-V-O Nuyken von Oefele

bauha_es_210100_e02_xxx_bra

EUROPOS VILTIES PROJEKTAS: Naująjį europinį bauhauzą Lietuva sutinka perdėm šaltai

2021 sausio 206 KomentaraiAlmantas Bružas

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen  dar 2020-ųjų rudenį atskleidė Naujojo europinio bauhauzo sumanymą. Pastarasis kultūros projektas, pagrindu paėmęs modernios architektūros kūrybos metodą, sumanytas siekiant

Architektūros muziejus

ARCHITEKTŪROS MUZIEJUS: Baubas, kuriuo gąsdinami Komforto Zonos ministrai

2020 rugpjūčio 38 KomentaraiAudrys Karalius

Istoriniai Kauno ir Klaipėdos pašto rūmai vis dar „kybo ore“ – nei parduoti, nei paleisti. Jų likimas netapo aiškesnis ir po Premjero sudarytos darbo grupės

Klaipėdos pašto fotogrametrinis realybės modelis

KLAIPĖDOS PAŠTAS BYRA AKYSE: Tikrąją būklę atskeidžia fotogrametrinis realybės modelis

2020 kovo 33 KomentaraiPILOTAS.LT

Klaipėdos architektas Romas Gailius dar prieš 15-20 metų Klaipėdos miesto savivaldybę pradėjo įtikinėti, kad labai reikėtų pradėti daryti miesto skaitmeninį modelį. Uostamiesčio valdžios tuomet architektui

Future Architecture

FUTURE ARCHITECTURE 2020: Tarp geriausių idėjų ir lietuvės Godos Verikaitės

2020 vasario 106 KomentaraiPILOTAS.LT

Platforma „Future Architecture“ neseniai paskelbė finalinį atrinktųjų idėjų ir jų kūrėjų sąrašą, tarp kurių pateko ir lietuvė Goda Verikaitė.  Atrinkti kūrėjai jau vasario 12 ir 13 dienomis

Linas Tuleikis

ARCHITEKTŲ RŪMŲ ATEITIS (4): Kokie rūmai reikalingi mums ir Lietuvai?

2020 sausio 311 KomentarasLinas Tuleikis

Šis tekstas yra Ketvirtasis poleminėje grandinėje apie aktualią Lietuvos Architektų rūmų problematiką. LAR rūmų nario Lino Tuleikio Pirmasis straipsnis,  Antrasis straipsnis ir Trečiasis straipsnis padės skaitytojui lengviau suprasti

Lukas Rekevičius

ARCHITEKTŲ RŪMŲ NARYSTĖ: Kodėl Seimo nariai sumanė išardyti Rūmus?

2020 sausio 3015 KomentarųLukas Rekevičius

Keli Seimo nariai  (Juozas Imbrasas, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Valerijus Simulik, Kęstutis Bacvinka, Audrys Šimas, Jonas Jarutis, Aurelijus Veryga, Andrius Mazuronis) oficialiai užregistravo pasiūlymą, siekdami

Architektūros politika

LIETUVOS ARCHITEKTŪROS POLITIKAI: Patvirtinta Architektūros meno tarybos sudėtis

2020 sausio 227 KomentaraiPILOTAS.LT

LR Kultūros ministerija pirmą kartą istorijoje suformavo Architektūros meno tarybą. Iš architektūros specialistų sudarytos tarybos uždavinys – prisidėti prie ilgalaikės tęstinės architektūros kaip profesionaliojo meno ir kūrybinių