Osvaldas Daugelis

OSVALDAS DAUGELIS 1955-2020: Tylusis meno diplomatijos milžinas

2020-07-22
Audrys Karalius

Osvaldo Daugelio mirtis, sukrėtusi Kauną praeitą sekmadienį, nutraukė ilgą, net 41-erius metus trukusį dailės muziejininko skrydį virš čiurlioniškų piramidžių, dramatiškai kampiškų potėpių ir rafinuotai kosakovskiškų stiklo negatyvų.

Tris savaites O.Daugelį prikausčiusi prie išgyvenimo aparatūros ūmi liga nedavė pagrindo optimizmui. Esu tikras, kad jo telefone ir FB stalčiuose kankinančios nežinios savaitėmis strigo šimtai solidarumo žinučių iš viso pasaulio, kurios taip ir liko neperskaitytos. Atsisveikinti su Osvaldu nespėjo niekas…
Kas gi buvo tas Osvaldas Daugelis – visada ramus, santūrus, gudrus ir galantiškas, kantrus ir atkaklus Amžinasis Muziejininkas su atpažįstama aukštosios kultūros raukšlele kaktoje?
Bendravome nuo neatmenamų laikų, bet net neatsimenu, kada jis tapo vieno didžiausių muziejų Lietuvoje direktoriumi. Nes tas įvykis Osvaldo nė kiek nepakeitė – direktoriškumo Osvaldas neturėjo nė kvapo. Jokio aukšto slenksčio, atkišto smakro, kalbėjimo didžiosiomis raidėmis ar paskutinio žodžio teisės… Bendravo grakščiai ir minkštai su visais: įvairaus amžiaus dailininkais, valdžios žmonėmis ar klubo „Kultūra“ bohemiškiais.
Draugų turėjo daug, visokių ir visur. Puiki atmintis, enciklopedinės žinios ir gebėjimas sklandžiai horizontaliai bendrauti – kiekvienoje kompanijoje netrukdavo paversti O.Daugelį ašimi, aplink kurią po truputį imdavo suktis galaktikos.
O.Daugelis buvo tikras meno diplomatas.
Ir, žinoma, Lietuvos meno ambasadorius. Globalaus masto. Jo tarptautiniai ryšiai grindė pasitikėjimą ir virto įspūdingomis lietuviško meno ekspozicijomis aukščiausiose pasaulio salėse. Ko gero esminis O.Daugelio muziejininkystės nuopelnas – intuicija ir gebėjimas aukštos prabos meną atpažinti, kaupti ir dalintis juo. Skleisti Lietuvos vardu.
O.Daugelis veikė aristokratiškai, neskubėdamas – matydamas toli, plačiai ir giliai. Jis nevadybino, nepresingavo ir… gal netgi nedirbo, įprastine prasme. Jo skvarbus protas, puikus meno lauko išmanymas ir galantiškas atsainumas, leido jam daryti didelę, nevienadienę tarptautinę politiką, nekliūnant už smulkmenų.
Politika Lietuvoje taip pat buvo rezultatyvi. 1997-aisiais O.Daugelis išrūpino Nacionalinį statusą M.K.Čiurlionio dailės muziejui ir tas esmingai pakeitė muziejaus gyvenimą ir buitį.
Tačiau buities nemėgo. Dorai jos ir nesuprato, darė klaidų, pirmai progai pasitaikius, stengdavosi ja atsikratyti, įdarbinti kitus.
Mados nemėgo taip pat. Tiksliau, nekreipė į naujumo sūkurius dėmesio, tarsi duodamas laiko vienadieniams orams nusistovėti iki muziejininko dėmesio vertos kondicijos.

APIE ARISTOKRATIŠKĄ PRABĄ
Tradiciškai O.Daugelis laikomas čiurlionininku ir tai neabejotina tiesa. Tačiau jis turėjo galingą aistrą senąjam Lietuvos menui  ir puikiai jį išmanė. Tarkime, apie Vaitkuškio grafus Kosakovskius galėdavo kalbėti valandų valandas. Dievino juos. Gal ir pats turėjo su grafais kraujo ryšį? Atsakydavo į klausimą paslaptingai…
Kelių šimtmečių Vaitkuškio dvaro kultūriniu fenomenu O.Daugelis domėjosi išsamiai ir nuosekliai. Kosakovskius žinojo visus, detaliai. Įskaitant šiandieninius palikuonis – dailininką, fotografą Pavelą Šanaica-Kosakovskį  ir jo žmoną rašytoją, filosofę bei režisierę Anirą Vojan.  Intensyviai su jais bendravo ir nemažai nuveikė, kad grafų Kosakovskių palikuonys įsigytų tėvoniją greta Ukmergės.
Deja, lakios menininkų sielos susiviliojo kitais horizontais ir Vaitkuškio dvarą šį pavasarį pardavė.  O.Daugelį nuliūdino ši netektis, nes jis visai rimtai planavo žymaus intelektualo ir fotografo grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio dvarvietėje įkurti meno centrą.

Grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis (dešinėje) fotografuoti pradėjo 1893-aisiais, jau solidaus amžiaus, tačiau O.Daugelio teigimu, sukūrė ir atspaudė daugiau nei 50.000 nuotraukų. Foto: S.K.Kosakovskis, apie 1900 m. MKČ muziejaus rinkinys.

Grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis (dešinėje) fotografuoti pradėjo 1893-aisiais, jau solidaus amžiaus, tačiau O.Daugelio teigimu, sukūrė ir atspaudė daugiau nei 50.000 nuotraukų. Foto: S.K.Kosakovskis, apie 1900 m. MKČ muziejaus rinkinys.

Neogotikiniuose Vaitkuškio dvaro rūmuose grafas S.K.Kosakovskis įsirengė profesionalią fotolaboratoriją su fotolaboranto etatu 1893-aisiais. Foto: S.K.Kosakovskis, apie 1900 m. MKČ muziejaus rinkinys.

Neogotikiniuose Vaitkuškio dvaro rūmuose grafas S.K.Kosakovskis įsirengė profesionalią fotolaboratoriją su fotolaboranto etatu 1893-aisiais. Foto: S.K.Kosakovskis, apie 1900 m. MKČ muziejaus rinkinys.

Grafas mėgo fotografuoti Vaitkuškio apylinkes – Ukmergės tiltas per Šventosios upę. Foto: S.K.Kosakovskis, apie 1900 m. MKČ muziejaus rinkinys.

Grafas mėgo fotografuoti Vaitkuškio apylinkes – Ukmergės tiltas per Šventosios upę. Foto: S.K.Kosakovskis, apie 1900 m. MKČ muziejaus rinkinys.

Grafas mėgo fotografuoti Vaitkuškio apylinkes – Ukmergės turgus. Foto: S.K.Kosakovskis, apie 1900 m. MKČ muziejaus rinkinys.

Grafas mėgo fotografuoti Vaitkuškio apylinkes – Ukmergės turgus. Foto: S.K.Kosakovskis, apie 1900 m. MKČ muziejaus rinkinys.

Beje, O.Daugelis laikė grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio fotografiją   didele vertybe ir labai didžiavosi, kad M.K.Čiurlionio dailės muziejui pavyko įsigyti beveik visus (65 iš 67) autorinių grafo fotoalbumų.

APIE NACIONALINĮ MASTELĮ IR POŽIŪRĮ
Užuojautą dėl Osvaldo Daugelio mirties pareiškęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog O.Daugelis nuosekliai puoselėjęs ir stiprinęs Lietuvos kultūrinę bei istorinę tapatybę. „Šviesaus atminimo Osvaldo Daugelio gyvenimo misija reikėtų laikyti nenuilstamą ir nuoseklų siekį M.K.Čiurlionį bei jo kūrybą pristatyti pasauliui, o kartu kryptingai ir nuolat užsienyje skleisti žinią apie Lietuvą ir jos dailės bei kultūros lobius“,- rašo valstybės vadovas.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas taip pat nulenkė galvą prieš Osvaldą Daugelį: „Netekome ryškios asmenybės, erudito, tikro savo srities profesionalo, gyvenimą paskyrusio Lietuvos dailei, jos vertingiausio paveldo išsaugojimui ir sklaidai. Osvaldo Daugelio vardas neatsiejamas nuo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir šio kūrėjo darbų garsinimo pasaulyje. Už kultūrinių ryšių stiprinimą Osvaldas Daugelis įvertintas valstybiniais ir tarptautiniais apdovanojimais, kurie šiandien byloja, kad tai didelė netektis ne tik mūsų, bet ir kitų šalių kultūros bendruomenėms“.
Deja, 2019 pavasarį, kai O.Daugelis buvo apdovanotas Lenkijos Nuopelnų ordino Kavalieriaus kryžiumi ir Latvijos Pripažinimo Kryžiaus Komandoro ordinu – džiaugsmu nešvytėjo. Vienas tituluočiausių Lietuvos muziejinkų, atidavęs muziejui ištisus 40 metų, ką tik buvo “patrauktas” iš pareigų ir užleido M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus kabinetą “Vieningo Kauno” politikei Inai Pukelytei, išsilaikiusiai poste net 9 mėnesius.
Mano gyvenimo ratas užsidarė – sakė tuomet prislėgtas Osvaldas – vėl dirbu eilinio muziejininko pozicijoje. Toje pačioje, kaip ir 1979-aisiais, kai baigiau Dailės institutą.
Panašu, kad Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus ir Kultūros ministerija tarptautinio lygio meno diplomatą jau prieš metus palaidojo nebereikalingųjų sąraše…

APIE TARPTAUTINĘ MENO DIPLOMATIJĄ
Tapęs M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriumi, O.Daugelis suprato, kad didžiausią eksportinį svorį turi mūsų MKČ. Jis visą gyvenimą nenuilstamai populiarino M.K.Čiurlionio kūrybą, siekdamas jos solidaus pristatymo pasaulio muziejuose.
Jau Neprilausomybės pradžioje O.Daugelis išveža Čiurlionį į Japoniją. 1992-aisiais Tokijo Saison Meno muziejuje  įvyksta milžiniška (151 darbas) MKČ paroda Fantastika ir mistika. Muziejus ošia, spauda irgi. Japonai atranda M.K.Čiurlionį ir Lietuvą kartu.
Netrukus su MKČ kūryba susipažįsta visi kontinentai. O.Daugelis esmingai prisideda, kad M.K.Čiurlionio vardas Europos meno istorijoje būtų rašomas greta didžiųjų.
Lietuvių dailininko kūryba eksponuojama greta Mondriano, Klee, Kandinskio, Van Gogo, rusų simbolistų kūrinių. Didžiulės retrospektyvinės parodos surengtos Kelne (1998), Grenoblyje (2001), Varšuvoje (2001), Poznanėje (2001), Kopenhagoje (2007), Kijeve (2008), Vilniuje (2009), Taline (2010), Rygoje (2014), Krokuvoje (2015).
2000-aisiais Paryžiaus Orsė muziejuje atidaroma milžiniška M.K.Čiurlionio paroda (90 darbų!).
2010-aisiais karališkuose rūmuose Milane Palazzo Reale publikai pristatoma dar didesnė ekspozicija „Čiurlionis. Ezoterinė kelionė. 1875–1911“ (net 137 darbai!)  Muziejus patalpas suteikia nemokamai ir kartu su Milano valdžia finansiškai padeda įgyvendinti projektą, kuriame dalyvauja daugiau nei 10.000 Milano mokinių.
2013-aisiais Gente O.Daugelio rūpesčiu atsiveria didžiausia MKČ paroda užsienyje – 180 kūrinių!  Paroda „M.K.Čiurlionis. Svajojant apie Lietuvą“, garsiąjame Gento dailės muziejuje tampa tikru Lietuvos triumfu tarptautiniu mastu.  Gente eksponuojama ne tik MKČ tapyba, bet ir grafikos darbai, piešiniai, fotografijos, natos rankraščiai, atvirlaiškiai ir spaudiniai.
2018-ųjų pavasarį Paryžių sudrebina dar įspūdingesnis O.Daugelio ir kolegų iš Latvijos, Estijos bei Prancūzijos projektas. Garsiąjame Orsė muziejuje atidaroma monumentali Baltijos šalių paroda  Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas  Paroda pristato Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailę nuo XIX a. pabaigos iki 1918-ųjų, kurioje dominuoja Prancūzijoje gimusio simbolizmo tendencijos besiformuojančiame nacionaliniame mene. Pagrindines simbolizmo temas – mitologiją, folklorą, fantazijas, sapnų ir vizijų pasaulius – atstovauja mūsų M.K.Čiurlionis, Petras Kalpokas, Ferdinandas Ruščicas, Adomas Varnas, Antanas Žmuidzinavičius. Latvijos menininkų Janio Rozentālio, Vilhelmo Purvīčio ir Estijos dailininkų Kristjano Raudo, Konrado Vilhelmo Mägio ir kitų kūryba. Parodai atrinkti 133 kūriniai (46 iš Lietuvos). Prancūzijos Prezidento E.Makrono ir trijų Baltijos šalių prezidentų parodos atidarymas suteikė kultūriniam įvykiui reikšmingą tarptautinės politikos dimensiją.

APIE REIKALUS ARTIMUS
Nemažiau reikšmingos O.Daugelio kultūrinės politikos būta ir tėvynėje. Jos išsamiai apžvalgai dar ateis laikas. Tačiau šiandien verta prisiminti, kad O.Daugelis rūpinosi ne tik Lietuvos dailės sklaida užsienyje. Dideli darbai nuveikti ir Lietuvoje. Kad ir savo gimtąjame Panevėžyje, kuriam jis niekad neatsisakydavo padėti. Bene paskutinė rimta O.Daugelio veikla „kultūros fronte” – panevėžiečių konsultavimas ir tarpininkavimas dėl pasaulinio garso menininko Stasio Eidrigevičiaus menų centro SEMC statybos Panevėžyje.
Be to,  ypatingai norėtųsi išskirti dvi reikšmingas parodas, kurioms O.Daugelis skyrė daug širdies, pastangų ir prasmės.
2018-ųjų sausį Lietuvą sudrebino milžiniška, fantastiškos įtaigos Kampo – Rimvido Jankausko tapybos paroda Mykolo Žilinsko galerijoje. O.Daugelis buvo bendraamžis su tragiško likimo talentu ir seniai planavo gražinti Kampui skolą – parodą, atitinkančią jo mastelį. Pažinojusiems Kampą, paroda tapo džiaugsminga tapybos manifestacija. Kitiems – Kampas tapo milžinišku nacionalinės dailės atradimu. Parodos kuratorė Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė turėjo pagrindo didžiuotis, kai upės žmonių plaukė ištisas savaites į jos Kampą…
2019-ųjų gruodį atsivėrusi netikėtai įspūdinga panoraminė paroda Lietuvos dailė XIV–XIX a. tapo ilgo O.Daugelio kelio ir kančios vainiku. Osvaldui ši sritis buvo be galo artima. Lietuvybė retai kada prasimušdavo į jo paviršių, bet visuomet palaikė aukštą degimo temperatūrą viduje.
Jis skausmingai išgyveno, kad nėra kur eskponuoti tyliųjų lietuvybės artefaktų, kurių seniai pilni fondai, bet vis stinga ekspozicinių salių. Galų gale ilgus metus nuosekliai komplektuota ir konstruota 600 metų Lietuvos dailės panorama išplaukė į dienos šviesą, nors ir pasikeitus muziejaus vadovui…
Fantastiška ekspozicija (diz.S.Valius), pradedant unikaliu XIV amžiaus akmeniniu Žygaičių liūtu, Vytauto Didžiojo privilegija žemaičiams (Trakai, 1421.06.22), medine Veliuonos madona ir baigiant tobulais lietuvių aristokratų portretais bei mūsų nacionalinio didvyrio Tado Kosciuškos autoportretu (1792) – stingdė kraują. Publika buvo sukrėsta lig šiol nematyto meno ir kultūros lobyno gausa ir kokybe.
Nenuostabu, kad dauguma nacionalinio įvykio liudininkų spaudė ranką eiliniam muziejinkui, o ne Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorei…

OSVALDAS DAUGELIS: TRUMPA BIOGRAFIJA
Osvaldas Daugelis gimė 1955 spalio 6 d. Naujamiestyje, Panevėžio rajone. Mokėsi Kauno Juozo Naujalio vidurinės meno mokyklos grafikos skyriuje. 1979 m. baigė Vilniaus dailės institutą, įgijo dailės teorijos ir istorijos specialybę. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. pradėjo dirbti M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, tapybos skyriuje, vyresniuoju moksliniu bendradarbiu; 1988 m. kovo mėn. tapo šio skyriaus vedėju, nuo spalio – direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams. Nuo 1992 lapkričio 9 d. iki 2019 kovo 1 d. ėjo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pareigas.
Mirė O.Daugelis po ūmios ir netikėtos ligos, 2020 liepos 19 d. Kaune.
Osvaldas Daugelis buvo Karališkojo Norvegijos Nuopelnų ordino riteris, Karališkojo Belgijos Leopoldo II laipsnio ordino karininkas, Oraniečių-Nasau ordino riteris. Buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Lenkijos Respublikos Auksiniu Nuopelnų kryžiumi, Latvijos Pripažinimo Kryžiaus Komandoro ordinu, Lenkijos Nuopelnų ordino Kavalieriaus kryžiumi, Lietuvos Kultūros ministerijos Aukso Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu.

Su Osvaldu Daugeliu galima atsisveikinti M.K.Čiurlionio dailės muziejuje (V.Putvinskio g.55, Kaunas) liepos 24 d. 10:00 – 21:00 ir liepos 25 d. 10:00 – 13:00.
Šv. Mišios aukojamos liepos 24 d. 18 val. Kauno Arkikatedroje Bazilikoje (Vilniaus, g.1, Kaunas)
Velionio urna išlydima 13:00 iš M.K.Čiurlionio dailės muziejaus. Laidotuvės – Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Parengta pagal portalo Pilotas.LT ir M.K.Čiurlionio dailės muziejaus medžiagą
Titulinė nuotrauka: Osvaldas Daugelis, 2014, fotografas Algimantas Aleksandravičius.

Osvaldas Daugelis tapo M.K.Čiurlionio muziejaus direktoriumi 1992-aisiais, daugiau nei dešimtmetį dirbęs įvairiose pareigose. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldas Daugelis tapo M.K.Čiurlionio muziejaus direktoriumi 1992-aisiais, daugiau nei dešimtmetį dirbęs įvairiose pareigose. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldas Daugelis buvo nepamainomas meno diplomatas: su Latvijos prezidente V.Vyke-Freiberga, 2005 m. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldas Daugelis buvo nepamainomas meno diplomatas: su Latvijos prezidente V.Vyke-Freiberga, 2005 m. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Vilniaus Dailės instituto auklėtinis Osvaldas Daugelis pasižymėjo ir reiklumu, ir subtiliu skoniu. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Vilniaus Dailės instituto auklėtinis Osvaldas Daugelis pasižymėjo ir reiklumu, ir subtiliu skoniu. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldas Daugelis ir paroda “Tango su mirtimi”... Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldas Daugelis ir paroda “Tango su mirtimi”… Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Skulptorius Leonas Strioga – vienas labiausiai Osvaldo Daugelio vertinamų. 2015 birželis. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Skulptorius Leonas Strioga – vienas labiausiai Osvaldo Daugelio vertinamų. 2015 birželis. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldas Daugelis buvo populiarus įvairaus amžiaus menininkų ratuose. 2015 rugsėjis. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldas Daugelis buvo populiarus įvairaus amžiaus menininkų ratuose. 2015 rugsėjis. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldo Daugelio ir kolegės E.Komkaitės-Baltušninkienės pastangomis metinės Kauno menininkų Vasario 16-tosios parodos tapo vienos populiariausių Lietuvoje. 2016 vasario 16. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldo Daugelio ir kolegės E.Komkaitės-Baltušninkienės pastangomis metinės Kauno menininkų Vasario 16-tosios parodos tapo vienos populiariausių Lietuvoje. 2016 vasario 16. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldas Daugelis su MKČ kolektyvu surengė maštabišką Kampo – Rimvido Jankausko pomirtinę tapybos parodą, tapusią nacionaliniu kultūros reiškiniu. 2018 sausis. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldas Daugelis su MKČ kolektyvu surengė maštabišką Kampo – Rimvido Jankausko pomirtinę tapybos parodą, tapusią nacionaliniu kultūros reiškiniu. 2018 sausis. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldas Daugelis nuolatinį dėmesį skyrė aukštąjam menui. Edmundo Saladžiaus grafikos paroda, 2018 sausis. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldas Daugelis nuolatinį dėmesį skyrė aukštąjam menui. Edmundo Saladžiaus grafikos paroda, 2018 sausis. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Monumentali Baltijos šalių simbolistų paroda Paryžiaus Orsė muziejuje tapo Osvaldo Daugelio ir kolegų kuratorių iš Latvijos bei Estijos triumfu. 2018 gruodis. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Monumentali Baltijos šalių simbolistų paroda Paryžiaus Orsė muziejuje tapo Osvaldo Daugelio ir kolegų kuratorių iš Latvijos bei Estijos triumfu. 2018 gruodis. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Dėka ilgos ir nuoseklios Osvaldo Daugelio diplomatijos, M.K.Čiurlionis ir jo kūryba tapo žinoma visame pasaulyje. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Dėka ilgos ir nuoseklios Osvaldo Daugelio diplomatijos, M.K.Čiurlionis ir jo kūryba tapo žinoma visame pasaulyje. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Naujausia Osvaldo Daugelio lietuviško meno diplomatijos kryptis buvo – Kinija. 2019 sausis. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Naujausia Osvaldo Daugelio lietuviško meno diplomatijos kryptis buvo – Kinija. 2019 sausis. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Parodų užsienyje organizavime Osvaldas Daugelis buvo neprilygstamas. 2019 kovas. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Parodų užsienyje organizavime Osvaldas Daugelis buvo neprilygstamas. 2019 kovas. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldas Daugelis niekada nepamiršdavo savo gimtojo Panevėžio miesto ir aktyviai dalyvavo jo kultūros ir meno politikoje. 2019 m. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldas Daugelis niekada nepamiršdavo savo gimtojo Panevėžio miesto ir aktyviai dalyvavo jo kultūros ir meno politikoje. 2019 m. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

2019 gegužę Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis Osvaldui Daugeliui įteikė Pripažinimo Kryžiaus Komandoro ordiną. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

2019 gegužę Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis Osvaldui Daugeliui įteikė Pripažinimo Kryžiaus Komandoro ordiną. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

2019 gegužę Osvaldas Daugelis apdovanotas Lenkijos Respublikos Kavalieriaus kryžiumi. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

2019 gegužę Osvaldas Daugelis apdovanotas Lenkijos Respublikos Kavalieriaus kryžiumi. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Rengdamas parodas Lietuvoje arba ruošdamas jas eksportui, Osvaldas Daugelis dirbdavo neskaičiuodamas laiko. Su kolegomis MKČ muziejaus kuluaruose. 2019 m. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Rengdamas parodas Lietuvoje arba ruošdamas jas eksportui, Osvaldas Daugelis dirbdavo neskaičiuodamas laiko. Su kolegomis MKČ muziejaus kuluaruose. 2019 m. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Vienas paskutinių Osvaldo Daugelio “kūdikių” – fantastiška paroda "Lietuvos dailė XIV–XIX a." MKČ muziejuje atidaryta 2019 gruodį, kai O.Daugelis jau buvo tyliai nustumtas į muziejaus pogrindį. Foto: ©Pilotas.LT

Vienas paskutinių Osvaldo Daugelio “kūdikių” – fantastiška paroda „Lietuvos dailė XIV–XIX a.“ MKČ muziejuje atidaryta 2019 gruodį, kai O.Daugelis jau buvo tyliai nustumtas į muziejaus pogrindį. Foto: ©Pilotas.LT

Osvaldas Daugelis atidavė Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui – 41 metus. Foto: ©Pilotas.LT

Osvaldas Daugelis atidavė Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui – 41 metus. Foto: ©Pilotas.LT

Komentarai

  1. Ilsėkis ramybėje, didis Muziejaus Vadove, gėda Valstybės kultūros vadybininkms už žmogaus išėdima

  2. Labai jau šališkas straipsnis. Iš autoriaus kalbos, susidaro jausmas, kad reikėjo šį asmenį direktoriumi palikti iki gyvos galvos. Tik priminsiu, Vakarų pasaulyje muziejų direktoriai keičiasi kas 3-4 metus, o Lietuvoje kas 30-40 metų, nes jeigu juos pakeisi anksčiau jie bus labai prislėgti.

    • Kaip galima spręsti iš teksto, autorius yra labai „kietas“ meno žinovas. Turi labai daug apdovanojimų, kompetencijų dailės (greičiausiai visų meno rūšių), muzikos ir t.t. srityse. Matosi, kad turi „solidžios“ patirties ir Vakarų pasaulio muziejų dirvonuose. Tikras egzpertas… Tik yra skirtumas, ką su tą direktoriaus kėdę veiki. Jeigu sėdi šiltai, stumi laiką ir lauki pensijos, tai yra viena. O jeigu turi darbą kaip aistrą, mokaisi, giliniesi į savo sritį, populiarini Čiurlioni visam pasaulyje, rengi parodas, užmezgi svarbius ryšius aukščiausiuose meno sluoksniuose, yra visai kas kitą. Ir tai nepadarysi nei per 4, 5 ar 10 metų! Tai yra patirtis, kuri ateina su laiku. Vienu žodžiu, kaip sakoma, egzpertas praleido progą patylėti… Ne veltui liaudies išminti byloja, jei neturi ką pasakyti, patylėk!
      Dar būtų visai neblogai išgirsti, kokius didžiulius darbus per 9 mėn. nuveikė naujoji direktorė Ina Pukelytė? Turbūt padarytų darbų sąrašas nustelbtų visų Lietuvos dailės muziejų vadovų nuopelnus kartu sudėjus. Gal kokią ir monografija apie tai būtų galima parašyti, gal net ir knygą. Galėtumėt su ją pasikonsultuoti, jinai tai tikrai moką rašyti knygas…

    • Luvro muziejaus direktorius J.L. Martinezas direktoriauja jau aštunti metai,prieš jį buvęs direktorius H.Loirette direktoriavo 12 metų. Ilgiausiai Londono Nacionalinei galerijai vadovavo P.Hendy-22 metus. Taip kad užsienio praktika yra įvairi.

    • Ponia ANONIME,
      atsakysiu jums, nepaisant to, kad slepiate savo tapatybę, kas, žinoma, tik dar labiau pabrėžia jūsų menkumą.
      Ne, aš nemanau, kad Osvaldas Daugelis buvo vienintelis ir nepakeičiamas.
      Ne, aš nemanau, kad valstybinių įmonių (įskaitant muziejus) vadovų rotacija yra nereikalinga ir jie yra nepakeičiami ir nekeistini.
      Tačiau aš manau, kad vadovauti Dailės muziejui turi būti kviečiami savo srities specialistai, o ne tiesiog vadybininkai. Ir pastarųjų naudai neturi būti adaptuojamos Konkurso taisyklės, išbraukiant meninio išsilavinimo reikalavimą ir išbraukiant muziejinės patirties reikalavimą.
      Taip pat aš nemanau, kad yra kultūringa, racionalu ir naudinga Muziejaus, o ir valstybės atžvilgiu, ilgametį Muziejaus direktorių nurotuoti į rūsį, nepakviečiant į naują komandą bent jau konsulultantu. Nekalbant, kad tai tiesiog žema, priminsiu, kad taip nutraukiami ilgamečiai tarptautinio bendradarbiavimo asmeniniai kontaktai ir ryšiai (esmingai svarbūs), Muziejaus fondų kaupimo ryšiai (esmingai svarbūs), Muziejaus turinio tarptautinės sklaidos ryšiai (esmingai svarbūs).
      Taip pat aš nemanau, kad yra padoru, žmogiška ir inteligentui tinkama – kariauti su konkurentu iš pasalų ir net po mirties. Nerandant savyje elementaraus padorumo parodyti pagarbą, dėkingumą už nuveiktą darbą ir palydėti mirusįjį O.Daugelį į Paskutinę kelionę.
      Tai žema, ponia Anonime.
      tiek šiuo klausimu,
      Audrys Karalius

    • Priminsiu, Čiurlionio muziejuje ne vienas Čiurlionis eksponuojamas. Muziejus per jo vadovavimo metus tapo laužo krūva. Nebuvo atvežta iš užsienio jokių parodų. Jis pats man sakė: „kada nors.“ Tad kada nors tęsėsi 30 metų. Muziejaus ekspozicijų sargės grubiai elgdavosi su lankytojais, juos tiesiog išvaryodavo (direktorius į tai atsakė lakoniškai – „nieko negaliu padaryt“) ir pan. Taip, kad nedarykit iš žmogelio šventojo, nes jam dar labai toli….

    • anonime, uzjauciu jus jusu pavyde ir letineje menkysteje

    • Radot kam pavydėt…

  3. absurdo viršūnė!
    Kauno meras „neranda“ Osvaldui Daugeliui palaidojimo vietos Petrašiūnų Panteone https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000115844/kauno-menininkai-pasipiktine-muziejininko-osvaldo-daugelio-nuspresta-nelaidoti-panteone

  4. „Kvietkauskas džiaugiasi šalies vadovų palaikymu: R. Karbauskiui labai rūpi kultūra
    Dainora Karklytė, ELTA 2019 m. spalio 19 d. 10:59“
    https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kvietkauskas-dziaugiasi-salies-vadovu-palaikymu-r-karbauskiui-labai-rupi-kultura.d?id=82570027

  5. Lenkiame galvas uz Daugelio parama ir konsultacijas panevezieciams sunkiame Stasio Eidrigeviciaus meno centro SEMC kurimo kelyje. Gaila, kad straipsnyje si jo iniciatyva liko nepamineta.

  6. Ačiū už išsamų O. Daugelio biografijos ir nuveiktų įspūdingų darbų pristatymą. Užuojauta artimesiems ir visai kultūros bendruomenei.

Susije straipsniai

lecorb_jp_240300_e02_xxx

2-OJI M.K.ČIURLIONIO PARODA JAPONIJOJE: Eksponuos garsiajame Le Corbusier muziejuje

2024 kovo 21Be komentarųPILOTAS.LT

2026 metų kovą-gegužę Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės parodą. Paroda skirta kūrėjo 150-osioms gimimo metinėms, kurias minėsime 2025-aisiais. M.K.ČIURLIONIU

Alvaro Siza sparnas

ARCHITEKTŪRIŠKA MUZIEJAUS ŠAKA: Serralves kompleksą papildė Alvaro Siza sparnas

2024 vasario 27Be komentarųPILOTAS.LT

Porto mieste ką baigtas įgyvendinti Serralves muziejaus išplėtimas. Nauju geometrišku priestatu savo projektuotą muziejų čia papildė pats 90-metis (g. 1933)  portugalų poetinio modernizmo apologetas Alvaro Siza. Naująjį priestatą

rotus_kn_210200_e02_xxx

APIE ISTORIJĄ – ŠIUOLAIKIŠKAI: Kauno rotušėje baigiamas kurti miesto muziejus

2024 vasario 14Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno rotušė išgyvena vienus didžiausių pokyčių per visą savo istoriją. Pastato restauravimo ir pritaikymo muziejinei funkcijai darbai jau eina į pabaigą. Šiuo metu rengiama šiuolaikinė

Žmonių muziejaus manifestas

PRAMONINĖS ATMINTIES IŠSAUGOJIMAS: Diskusija parodoje „Žmonių muziejaus manifestas“

2024 sausio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus parodoje „Žmonių muziejaus manifestas“ rengia diskusiją apie pramonės atminties išsaugojimą. Diskusijoje industrinio paveldo tyrėjai, muziejininkystės ekspertai pasidalins savo patirtimi, įžvalgomis ne

Lietuvos pramonės muziejus

ŽMONIŲ MUZIEJAUS MANIFESTAS: Raginimas išsaugoti Lietuvos pramonės atmintį

2024 sausio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje atidaroma paroda „Žmonių muziejaus manifestas“. Šis kolektyvinis manifestas kviečia pradėti pokalbį apie Naują muziejų – saugantį

Audronės Petrašiūnaitės paroda

MENAS VIRŠ BĖGIŲ: Kazlų Rūdos viaduko galerijoje – žinomos tapytojos paroda

2024 sausio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Kazlų Rūdos viadukas virš traukinio bėgių 2022-ųjų vasarą tapo netikėta erdve menui. Neseniai jame atidaryta tapytojos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatės Audronės Petrašiūnaitės paroda.

Jankauskas Kampas

MAIŠTINGOJI KAUNO SIELA: Rimvido Jankausko-Kampo paroda galerijoje „Meno parkas“

2023 gruodžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno galerija „Meno parkas“ 2023-uosius metus užbaigs vieno iš kertinių XX amžiaus pabaigos Lietuvos menininkų ir meno maištininkų kūrybinio palikimo paminėjimui. Gruodžio 29 dieną joje

etnog_ru_231100_e02_xxx

KEIČIAMAS MUZIEJAUS PAVADINIMAS: Nuo šiol vadinsis Lietuvos etnografijos muziejumi

2023 lapkričio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos liaudies buities muziejaus pavadinimas keičiamas į Lietuvos etnografijos muziejaus. Ilgai gyvavęs pavadinimas bus pakeistas Kultūros ministro įsakymu. Muziejus prie Rumšiškių buvo įkurtas 1966 metais, o

Jono Šliūpo muziejus

MEDINIS RENESANSAS: Palangoje atnaujintas Jono Šliūpo muziejus

2023 lapkričio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Palangoje duris atvėrė atnaujintas Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys – Jono Šliūpo muziejus. Renovuojant šį istorinį medinės architektūros pastatą, restauruoti ir suremontuoti jo vertingieji elementai, išsaugotos

zmuidzinaviciaus-kuriniu-ir-rinkiniumuziejus_velniu-muziejus

KELIONĖ Į CHTONIŠKĄJĮ PASAULĮ: Kviečia atsinaujinęs Velnių muziejus

2023 rugsėjo 21Be komentarųPILOTAS.LT

Rugsėjo 26 dieną Kaune vėl duris atveria pasiilgtas A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus – Velnių muziejus. V.Putvinskio gatvėje įsikūręs pastatas atsinaujino tiek iš išorės, tiek

Turto bankas

AUKSINĖ GALIMYBĖ PAJŪRYJE: Parduodamas buvęs muziejus ant Kuršių marių kranto

2023 rugpjūčio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Turto bankas rugpjūčio pabaigoje organizuoja išskirtinio objekto pajūryje aukcioną –siūlo įsigyti pastatą ant Kuršių marių kranto, Smiltynėje. Statinį kaip nereikalingą valstybės funkcijoms vykdyti Turto bankui

Stambulo ŠMC

DEMOKRATIŠKOJI STAMBULO PUSĖ: Bosforo pašonėje – europietiškas meno muziejus

2023 liepos 11Be komentarųAlmantas Bružas

Kas savaitę į saulėtosios Turkijos pajūrį patraukia šimtai, gal net tūkstančiai lietuvių. Nutūpę viešbučių baseinus bei nuo pašalinių apsaugotus paplūdimius jie po savaitę ar dvi

Saukų galerija Zarasuose

MENINIS GAIVALAS ZARASUOSE: Aukštaitijoje užtaisytas tarptautinio kalibro kultūros pabūklas

2023 birželio 201 KomentarasAlmantas Bružas

Kai regioninė kultūros politika egzistuoja kone vien „ant popieriaus“, iniciatyvos imasi patys regionai ar net pavieniai entuziastai. Taip ką tik nutiko mėlynakiais ežerais pagarsėjusiuose Zarasuose,

Paukštelis ir Tarasovas

BAROKINIAI GOBELENAI: Parodą lydintis muzikinis įvykis Kaune

2023 kovo 22Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, Kaune susitiks barokinė muzika ir šiuolaikinė improvizacija. Pianistas bei dailininkas Viktoras Paukštelis ir džiazo meistras Vladimiras Tarasovas šįkart ieškos bendro vardiklio

Lietuvos nacionalinis muziejus

ATNAUJINS NAUJĄJĮ ARSENALĄ: Rekonstrukcijai planuoja skirti 16 mln. eurų

2023 vasario 27Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nacionalinis muziejus 2024–2026 metais planuoja atnaujinti vieną pagrindinių padalinių – Naująjį arsenalą. Muziejaus atstovo teigimu, dabartiniais skaičiavimais, viso projekto vertė galėtų siekti apie 16

Jonas Mekas 100

IŠ ARČIAU IR IŠ TOLIAU: Kaune atidaroma J.Meko 100-mečiui skirta paroda

2022 gruodžio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet minime Jono Meko 100-metį. Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje šia proga atidaroma paroda „Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau“, eksponuojanti skirtingų, bet

Amsterdamo mokyklos muziejus. Foto: K.Banio ir P.Gaidamavičiaus.

PRISTATYS AMSTERDAMO MOKYKLĄ: K.Banys ir P.Gaidamavičius Kaune atidaro antrą muziejų

2022 gruodžio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš kelerius metus „Art Deco“ muziejų  įkūrę Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius Kauno centre atidaro dar vieną. Architekto Jokūbo Pero suprojektuotame įspūdingame tapukariniame Vytauto prospekto

Kirdiejų rūmai

RŪMUS PAVERS MUZIEJUMI: Skelbiamas tarptautinis architektūrinis pritaikymo konkursas

2022 rugsėjo 27Be komentarųPILOTAS.LT

Pačioje sostinės širdyje prie Bernardinų sodo esančius Kirdiejų rūmus ruošiamasi sutvarkyti ir pritaikyti Vilniaus miesto muziejui. Savivaldybės sprendimu ateityje čia atsikraustys Vilniaus miesto muziejus, dabar įsikūręs laikinosiose

Juozas Zikaras

ŽURNALAS „BALTAS KAMBARYS“: Zikaro modernizmas O.Daugelio bibliotekoje

2022 rugsėjo 21Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia į 7-tojo kūrybinės klasės žurnalo „Baltas kambarys“ numerio rubrikos „Čiurlionio portfelis“ pristatymą Osvaldo Daugelio bibliotekoje. O portfelyje šį

M.K.Čiurlionis

147-ASIS M.K.ČIURLIONIO GIMTADIENIS: Kaune parengta plati renginių programa

2022 rugsėjo 16Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus kviečia drauge švęsti garsaus Lietuvos menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienį. Šventės dalyvių laukia visą dieną truksianti nemokama programa. Rugsėjo 24 dieną

Sėdinčios moters aktas, L.Strolis, 1930–1933

MOTERS VAIZDAVIMAS TARPUKARIU: Kauno meno mokyklos grafikos tradicija

2022 rugsėjo 12Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma paroda „Moters atvaizdas Kauno meno mokyklos grafikoje“. Parodoje eksponuojama daugiau nei šimtas mokyklos mokytojų ir mokinių tarpukario laikotarpio kūrybos pavyzdžių,

Marcus Fairs

NETIKĖTA MIRTIS LONDONE: Tarptautinio portalo „Dezeen“ leidėjas Marcus Fairs išėjo

2022 liepos 41 KomentarasPILOTAS.LT

Architektūrinis pasaulis sukrėstas dėl staigios ir netikėtos vieno populiariausių pasaulyje architektūros, interjero ir dizaino e-žurnalų DEZEEN leidėjo ir vyriausiojo redaktoriaus Marcus Fairs mirties Londone. 54 metų

„No-Fly Zone“

„NO-FLY ZONE“ KAUNE: Po atviru dangumi kuriama 1 km ilgio meno galerija

2022 gegužės 26Be komentarųPILOTAS.LT

Birželio 1-ąją Vytauto Didžiojo universitetas pradeda įgyvendinti vienos ilgiausių Baltijos šalyse meno galerijų „No-Fly Zone“ po atviru dangumi idėją, kurios tikslas – komunikuoti laisvę ir

Archipo Kuindžio meno muziejus Mariupolyje

KULTŪROS GENOCIDAS: Rusai Mariupolyje subombardavo A.Kuindžio meno muziejų

2022 kovo 24Be komentarųPILOTAS.LT

Rusija Mariupolyje nuo žemės paviršiaus nušlavė dar vieną reikšmingą kultūros objektą – Archipo Kuindžio meno muziejų, įsikūrusį Šiaurės moderno stilistikos pastate. Barbariškai sunaikintas pastatas bei

Pav.: konkursinis projektas devizu „RRUMAI“ (arch. UAB „Processoffice“; V.Biekša, D.Kriščiūnaitė, C.Lamilhau, E.Matulaitytė, M.Brimas, V.Rimkutė, A.Dovydavičiūtė), 1-oji vieta, 12.000 Eur premija. Fotomontaže panaudota Mindaugo Navako kūrinio „Įstrižas cilindras“ vizualizacija.

RADVILŲ RŪMŲ KONKURSAS: Išrikiuota galutinė architektūrinių projektų eilė

2021 gruodžio 152 KomentaraiPILOTAS.LT

PILOTAS.LT jau skelbė, jog Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų tarptautiniame atvirame architektūrinio projekto pirmauja projektas „RRUMAI“, kurio autorius „Processoffice“ kolektyvas iš Lietuvos.