Miškas

PROF. REMIGIJUS DAUBARAS: Plynieji kirtimai kenkia miškų ekosistemoms

2018-09-26
PILOTAS.LT

„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip Sovietų Sąjungoje, kai niekas nesirūpino gamtos apsauga. XXI amžiuje mišką turėtume saugoti – atsižvelgti į įvairius faktorius, taikyti išmaniąsias kirtimų technologijas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. Remigijus Daubaras, vadovaujantis tarptautiniam projektui, kuriame vertinama kirtimų įtaka miškams.

TYRINĖJA PLYNŲJŲ KIRTIMŲ ĮTAKĄ

PILOTAS.LT neseniai rašė, kas dėl miškų kirtimų didinimo smarkiai sunerimusi visuomenė inicijavo teisminį procesą. Kad drastiški žmonių veiksmai miškuose kenkia jų ekosistemoms sutinka ir mokslininkai.
VDU profesorius R.Daubaras jau 3 metus vadovauja projektui, kuriame kartu su Lietuvos bei Lenkijos mokslininkais tiriama pušynuose vykdomų plynųjų kirtimų įtaka visai ekosistemai – kai iškertami medžiai, suariama dirva, išvežama didelė dalis kirtimo atliekų. Pasak profesoriaus, tokios drastiškos permainos kenkia miškų ekosistemoms, naikina retas augalų rūšis, skurdina dirvožemį, išstumia gyvūniją ir gyvybiškai svarbius vabzdžius apdulkintojus. „Plynai iškirtus mišką, jame staiga pasikeičia drėgmė, apšvietimas ir kitos sąlygos, kurios iki tol leido augalui augti – visas mikroklimatas. Dauguma augalų šito neištveria ir žūsta. Suprantame, kad plynieji kirtimai yra neišvengiami, bent jau pramoniniuose miškuose, tačiau norėjome pasiūlyti galimybes, kaip kirsti minimaliai pakenkiant ekosistemoms ir jas išsaugant. Atlikome visą kompleksą tyrimų, skirtų įvertinti retų augalų išsaugojimo galimybes“, – paaiškina prof. R.Daubaras.
Miškai sudaro apie 31 proc. žemės paviršiaus ir yra prieglobstis didžiajai daugumai mūsų planetos augalų ir gyvūnų: šiose turtingose ekosistemose yra apie 80 proc. pasaulio sausumos bioįvairovės. Tačiau miškų flora ir fauna yra sparčiai naikinama – būtent dėl kirtimų, kurie yra vienas pagrindinių faktorių, prisidedančių prie klimato kaitos ir rūšių išnykimo. Prognozuojama, kad tęsiantis dabartiniams kirtimų tempams, visi atogrąžų miškai bus išnaikinti per artimiausius 100 metų.

BŪTINA KIRSTI EKOLOGIŠKIAU

Mokslininkai šiuo metu rengia rekomendacijas privačių miškų savininkams ir valstybinių miškų valdytojams – kaip vykdyti kirtimus ar naujo miško įveisimą atsižvelgiant į mokslinį požiūrį ir pasirinkti tokį kirtimo būdą, kuris tausotų augaliją ir kitus ekosistemos komponentus. Pasak prof. R.Daubaro, vietos, kur randama retų ar unikalių augalų, galėtų būti išskirtos kaip saugotini plotai, kuriuose nevykdoma jokia ūkinė veikla. Tokiems saugotiniems augalams šiandien priskiriama kalninė arnika, lietuviškoji naktižiedė, vėjalandė šilagėlė ir daug kitų.
Pramoniniuose miškuose einama paprastesniu keliu – tiesiog iškertama, suariama ir pasodinami nauji medžiai. Tačiau ekspertai siūlo kirsti ekologiškiau: pavyzdžiui, palikti neiškirstus sėklinius medžius ar jų grupeles, kurie barstytų sėklas ir būtų skirti medynų savaiminiam atžėlimui. Galima taikyti ir papildomas pagalbines priemones – sodinant skatinti įvairovę, pušynų tarpuose pasodinti laukines obelis, kriaušes ar kitus medžius arba retus augalus.
Kitas opus klausimas – kirtimų atliekos, kurios dažniausiai yra surenkamos. „Tikrai nereikėtų stengtis paimti visko, kas lieka po kirtimo – smulkios šakos perpūva, suteikia geresnę terpę naujiems augalams augti. Tai natūralios sąlygos, kuriomis miškas visuomet egzistavo – todėl ir išlikdavo net neturtingose dirvose, kadangi paimdavo perpuvusias organines medžiagas iš dirvožemio. Biosintezės metu medžiai sukuria naują produktą, biomasę, kuri nukritusi ant žemės pūva ir duoda gerą augimo terpę naujiems augalams. O jei viską išnešime – skurdinsime dirvožemį“, – tikina prof. R.Daubaras.

ŠIUOLAIKINIAI KIRTIMAI TURĖTŲ BŪTI IŠMANŪS

Biologo teigimu, šiandieninės strategijos dėl miškų kirtimo turėtų būti paremtos išmaniais sprendimais – kitaip tariant, išsamiai išnagrinėtais rodikliais, tokiais kaip augavietės specifika, dirvožemio turtingumas, mikroklimatas. Lemiamus vaidmenis ekosistemose gali vaidinti daugybė faktorių, pavyzdžiui, samanose gyvenantys vabzdžiai, kuriuos plynieji kirtimai stipriai paveikia, kadangi užvertus smėliu ta vieta jau nebebus jiems tinkama. Vabzdžių, arba entomofaunos, svarbą miškams projekte tyrinėja Varšuvos universiteto mokslininkai – jie specializuojasi vabzdžių apdulkintojų tyrimuose.
Europoje pramoniniai miškai yra kertami, kaip ir visame pasaulyje – tačiau požiūris į jų saugojimą, priežiūrą yra sąmoningesnis. „Mūsų žemynas šiuo atžvilgiu yra pažangiausias, nes turi senas miškininkystės tradicijas, ypač lyginant su Pietų Amerika, kur atogrąžų miškai yra kertami be saiko, be proto ir be atsakomybės. Bet reikia pradėti nuo savęs – miškas užima trečdalį Lietuvos teritorijos ir jis mums reikalingas, jo galėtų būti ir daugiau. Matome daug dirvonuojančių laukų, kur galėtų augti miškas“, – pasakoja VDU Botanikos sodo profesorius.
Šiandien dažnai pamirštami miškų privalumai – jie grynina orą, skatina augalų produkcijos kiekį, sukuria aplinką, kurioje gali įsikurti laukiniai augalai ir gyvūnai. Jos netekę augalai išnyksta, o gyvūnai yra išstumiami į jiems svetimą terpę – miestus, žmonių apgyvendintas teritorijas, kur nėra jiems tinkamų sąlygų. Į miestus dėl prarasto miško vis dažniau yra išstumiamos lapės, kiaunės.

NEGALIMA Į MIŠKUS ŽIŪRĖTI KAIP Į DARŽĄ

„Miškas yra daugiafunkcė terpė: ji skirta ir žmogui pailsėti, ir gyvūnui susirasti maisto, augalams augti, o tada vabzdžiams apdulkintojams yra ir kur susirasti nektaro – tai visa bioįvairovė. O jei iškirsime ir padarysime kaip monokultūras žemdirbystėje, kai visame lauke vien rugiai, tai nieko nebeliks. Neturime teisės žiūrėti į miškus kaip į kokį daržą, kuriame tik atėjai ir pasėjai, ką nori“, – sako prof. R. Daubaras.
Parengta pagal VDU informaciją.
Titulinė nuotrauka: VDU.

Vytauto Didžiojo universiteto prof. Remigijus Daubaras plynuosius kirtimus tyrinėja jau 3 metus. Foto: VDU

Vytauto Didžiojo universiteto prof. Remigijus Daubaras plynuosius kirtimus tyrinėja jau 3 metus. Foto: VDU

Komentarai

  1. Kertant miškus negalija į juos žiūrėti tik kaip į biznį, su šiuolaikine miškų technika galima medžius iškirsti tikrai greitai. Bet negalima būti trumparegiais ir visai negalvoti apie naujų medžių atsodinimą. Visgi naujas miškas auga panašiai kaip tęsiasi visas žmogaus gyvenimas.

Susije straipsniai

miska_lt_240300_e02_xxx

KAD GIRIA ŽALIUOTŲ: Nacionalinis miškasodis kviečia pažymėti Lietuvos dainų šventės 100-metį

2024 kovo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinis miškasodis kasmet suburia suaugusius, vaikus, bendruomenes, įmones ir organizacijas įprasminant žmogaus meilę gamtai. Šiemet miškasodis „Kad giria žaliuotų“ kviečia švęsti Lietuvos dainų šventės šimtmetį

azuol_vn_230000_e01_xxx

VANDALIZMO KAINA: Už nukirstą ąžuolą sumokės 150.000 eurų kompensaciją

2024 kovo 19Be komentarųPILOTAS.LT

Pernai pavasarį įmonė „Rinktinės NT“ sostinės centre ciniškai nukirto šimtametį ąžuolą. PILOTAS.LT tuomet rašė apie Vilniaus valdžios žadamą itin griežtą atkirtį. Neseniai paaiškėjo, jog kompensuojant

foto_jonas_zukauskas

TARP FINALININKŲ: „Neringos miško architektūra“ varžosi dėl europinio prizo

2024 kovo 18Be komentarųPILOTAS.LT

Projektas „Neringos miško architektūra“ atrinktas tarp 50-ies šių metų Naujojo europinio bauhauzo (NEB) prizo finalininkų. Projektas nominuotas kategorijos „Čempionai“ temoje „Ryšio su gamta atkūrimas“. „Neringos

Iš serijos „Beprotiškos mados Nevados dykumoje“, R.Požerskis.

BEPROTIŠKOS MADOS NEVADOJE: Romualdo Požerskio fotografijų paroda Kaune

2024 vasario 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universiteto Centriniuose rūmuose eksponuojama Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio paroda „Beprotiškos mados Nevados dykumoje“. Didelio formato fotografijų ekspozicija yra tęsinys parodų-pasakojimų apie daugiabriaunį

Grigiškės

ŽADAMA GRIAUTI GRIGIŠKIŲ UŽTVANKĄ: Jau pritarė Vilniaus miesto savivaldybės taryba

2024 sausio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybė siekia išpirkti Grigiškių užtvanką, dėl kurios nugriovimo kovoja vietos bendruomenė. Užtvankos ir hidrostatinių perėmimui, siekiant atkurti senąją upės vagą, neseniai pritarė ir

Prie autobusų stoties besiglaudžianti viešoji erdvė Vilkaviškyje tampa svarbia susitikimų ir renginių vieta. Foto: V.Girdausko

MEDŽIŲ ARCHITEKTŪRA: 19-oje Venecijos architektūros bienalėje Lietuvą atstovaus LAS projektas

2023 gruodžio 181 KomentarasPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros tarybos sprendimu 2025-aisiais, 19-oje Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovaus Lietuvos architektų sąjungos projektas „Medžių Architektūra: iš vietos šaknų virsta“. Jo komisare bus architektūrologė,

medzi_pl_231100_e01_xxx

MEDŽIŲ KRIMINALAS PALANGOJE: Kirtimų organizatoriams gresia 1,8 mln. eurų bauda

2023 lapkričio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Palangoje iškirstų daugiau nei 1.100 saugotinų medžių. Nepriklausomas ekspertas konstatavo, jog privačioje 19,3 ha teritorijoje augusių medžių vietoje

Stelmužės ąžuolas

METŲ MEDŽIO RINKIMAI: Šiemet pretenduoja 13 solidžių kandidatų

2023 rugsėjo 21Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuviai nuo seno garbino medžius, o nuo 2016-ųjų – renka Lietuvos metų medį. Šiemet į 2023-ųjų Metų medžio titulą pretenduoja 13 atrinktų vertingų lapuočių. Šiais

Nukirstas ąžuolas

VANDALIZMAS VILNIAUS CENTRE: Nukirtusiems šimtametį ąžuolą – bekompromisis atsakas

2023 gegužės 22Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš porą dienų Vilniaus centre barbariškai be leidimo nukirtus vietos dvasią kūrusį sveiką šimtametį ąžuolą, netruko sureaguoti ne vien pilietiškai nusiteikę eiliniai vilniečiai, bet ir

Nepaklusnumo ikonos

NEPAKLUSNUMO IKONOS: Prieš normas maištaujančių menininkų paroda Kaune

2023 balandžio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno Senamiestyje įsikūrusioje Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje „101“ atidaryta Rimanto Šlipavičiaus-Šlipo, Arūno Kulikausko ir Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio kūrinių paroda „Nepaklusnumo ikonos“. Menininkai pristato kūrinius, įvairias

Romualdas Požerskis

BEPROTIŠKOS SKULPTŪROS: R.Požerskio fotoparoda VDU centriniuose rūmuose

2023 balandžio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) centriniuose rūmuose eksponuojama žinomo fotografo Romualdo Požerskio paroda „Beprotiškos skulptūros Nevados dykumoje“. DIDŽIAUSIAS ALTERNATYVAUS MENO REIŠKINYS PASAULYJE Kasmetinis festivalis „Degantis žmogus“,

Miškasodis Neringoje

MIŠKASODIS NERINGOJE: Prie Juodkrantės sodins Šimtmečio giraitę

2023 kovo 23Be komentarųPILOTAS.LT

Neringa savo gyventojus ir kurorto svečius pakvietė tapti šiam kraštui svarbios šimtametės tradicijos dalimi – prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio formavimo prisidėti dalyvaujant unikalioje, šventinėje Šimtmečio

Mančiagirės miško kopa

ATVERS ŽEMYNINĘ KOPĄ: Dzūkijos nacionaliniame parke iškirto 12,8 ha miško

2023 sausio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Sausio viduryje palei Marcinkonių-Varėnos kelią buvo iškirstas 12,8 hektarų miško ruožas. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovai bei Vytauto Didžiojo universiteto

menu_kn_221100_e02_xxx

KŪRYBA KURIA KULTŪRĄ: Atidaryta VDU Menų fakulteto 100-mečiui skirta paroda

2022 lapkričio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos universiteto šimtmečio proga Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultete atidaryta ekspozicija „Menų fakultetas 100-metyje: kūryba kuria kultūrą“. Parodos ekspozicija pasakoja apie Menų fakultetą kaip

Sodininkų g. 2

BOTANIKOS KVARTALO KONKURSAS: Aleksote varžosi 3 užsakomosios idėjos

2022 lapkričio 214 KomentaraiPILOTAS.LT

Kauno Aleksoto rajono teritorijoje prie Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo planuojamas  naujas daugiabučių kvartalas. UAB „BT valda“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga surengtam užsakomajam architektūros

VDU Pedagogų rengimo centras. Foto: VDU.

REKONSTRAVO ATSAKINGAI: Kaune atveriamas VDU pedagogų rengimo centras

2022 lapkričio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Kaune duris iškilmingai atveria Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Pedagogų rengimo centras. Anot pastato rekonstrukcijos architektų Vytauto Juškaičio ir Tomo Dimavičiaus, atnaujinta fasado architektūrinė išraiška,

Litvakų kultūra

GERIAU SUPRASTI ISTORIJĄ: Pasaulinis Litvakų kultūros forumas Kaune

2022 rugsėjo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje vyks pirmasis Litvakų kultūros forumas. „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ inicijuotą renginį lydės marga renginių programa, pabirusi po įvairias miesto

Makys ež.

SAUGOS PLAČIAU, BET PAPRASČIAU: Didinamas minimalus pakrantės apsaugos juostų plotis

2022 rugsėjo 83 KomentaraiPILOTAS.LT

LR Aplinkos ministerija padidino minimalų paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų plotį ir supaprastino jų nustatymo procesą. Pereinama prie fiksuoto dydžio pakrantės apsaugos juostų nustatymo

„No-Fly Zone“

„NO-FLY ZONE“ KAUNE: Po atviru dangumi kuriama 1 km ilgio meno galerija

2022 gegužės 26Be komentarųPILOTAS.LT

Birželio 1-ąją Vytauto Didžiojo universitetas pradeda įgyvendinti vienos ilgiausių Baltijos šalyse meno galerijų „No-Fly Zone“ po atviru dangumi idėją, kurios tikslas – komunikuoti laisvę ir

Vilniaus pievos

VILNIUJE ŽYDĖS VEŠLIOS PIEVOS: Keičiamos vejų priežiūros taisyklės

2022 gegužės 13Be komentarųPILOTAS.LT

Šį pavasarį Vilnius keičia vejų tvarkymo politiką ir pristato naujas jų priežiūros taisykles, pagal kurias mieste vyraus natūralios pievos ir savaime želiantys augalai. Atsisakant šienavimo

kalantinės

50-OSIOS KALANTINĖS: Romo Kalantos aukos jubiliejinis paminėjimas Kaune

2022 gegužės 9Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kai Kaune, protestuodamas prieš sovietų valdžią, susidegino 19-metis Romas Kalanta. Gegužės 13–15 dienomis Kaune sukvies specialūs Kalantines minintys renginiai, prabilsiantys apie

Giedrius Bučas

DARNAUS PASAULIO SARGYBOJE: 2-uoju V.Adamkaus premijos laureatu tapo G.Bučas

2022 balandžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Tarptautinę motinos Žemės dieną, balandžio 22-ąją, paaiškėjo Prezidentinės Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginės premijos laureatas. Juo šiais metais komitetas išrinko Giedrių Bučą

Lietuvos universitetas

LIETUVOS UNIVERSITETUI – 100: Vasario 16-ąją sukvies virtualus renginys

2022 vasario 14Be komentarųPILOTAS.LT

Šių metų Vasario 16-oji trims Kauno universitetams – ypatinga diena. Tądien sukaks lygiai šimtas metų, kai 1922-aisiais Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas (LU), iš kurio

Sausio 13

SAUSIO 13-OSIOS LIUDININKAS PROF. R.DAUGELAVIČIUS: „Iššovus tankui, supranti, ką reiškia tyla“

2022 sausio 13Be komentarųPILOTAS.LT

„Pamenu, žmonės skanduodami „Lietuva“, „Laisvė“ ėjo link šalia Radijo ir televizijos komiteto pastato stovėjusio tanko. Tankui iššovus, nors ir ne į žmones, garsas buvo toks,

VDU sporto centras

NAUJAS VDU SPORTO CENTRAS: Dedikacija Prezidentui Valdui Adamkui

2021 lapkričio 163 KomentaraiPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universitetas atidaro, anot VDU, didžiausią įvairioms sporto šakoms skirtą unversitetinį sporto centrą Lietuvoje. Lapkričio 17-ąją, 14 valandą, Akademijos miestelyje (Studentų g. 9A, Kauno