Rolandas Palekas

ROLANDAS PALEKAS: Kokybiška architektūra mieste turi kurti naujas galimybes

2018-04-24
PILOTAS.LT

Jau šį savaitgalį festivalis „Open House Vilnius“ pakvies aplankyti net 62 skirtingiausius Vilniaus pastatus, kurie paprastai plačiąjai visuomenei nėra prieinami. Ir nors pastaraisiais metais galima pastebėti augančio visuomenės dėmesio architektūrai tendenciją, ko gero visuotinio architektūrinio susikalbėjimo metas Lietuvoje dar neužfiksuotas.

Architektūros festivalio “Open House Vilnius” bendradarbės Urtės Karaliūtės interviu su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu architektu Rolandu Paleku apie pokyčius Vilniaus architektūros scenoje ir permanentinę problemą – kodėl ne visus šiuolaikinius kūrinius miestas ir jo žmonės noriai įsileidžia.
Kaip gimsta įvairialypis, gyvas miesto organizmas?
Rolandas Palekas: Man atrodo, esminis elementas miesto formavimosi procese yra laikas. Miestas yra prisiminimai. Jei Elektrėnuose užaugęs žmogus ten patyrė pirmąją meilę ir buvo pirmajame pasimatyme, nors ir prie negražaus, pilko pastato, ta vieta jau įstrigo jo atmintyje ir jis ją prisijaukino. Tam, kad naujai suformuotas miestas taptų tikru, daugiasluoksniu organizmu, turi užaugti pirmoji jo gyventojų karta.
Bandymų suplanuoti ir pastatyti miestus vienu potėpiu yra buvę nemažai, bet šie procesai iš principo yra pasmerkti nesėkmei, nes jie išauga ne iš aplinkos, o yra nuleidžiami iš viršaus.
Lietuvoje taip pat turime tokių pavyzdžių – minėti Elektrėnai, Visaginas buvo įgyvendinti per labai trumpą laiką. Žinoma, žmonės ten gali gyventi, bet jie nesijaučia gerai iki kol nepraeina kažkiek laiko ir nesusiformuoja gyventojams artimi sluoksniai.
Be laiko faktoriaus neįmanoma sukurti natūraliai „laimingo“ miesto. Miestai, kuriuose jauti paslaptį, gylį, sluoksnius, kinta pamažu. Beje, Vilniuje tikrai galima tai pajusti.
Miestas – kaip sengirė, kur vietoje supuvusių ir nuvirtusių medžių, užauga nauja karta. Tokiose vietose flora ir fauna klesti.
Pažvelgus pro langą Vilniuje, galima pamatyti įvairovę. Tai būdinga gyvybingam miestui, nes gyvybė gimsta iš skirtumų. Mieste turi gyventi visi: žvirbliai, balandžiai, šunys, katės, žmonės, seneliai, vaikai, chuliganai, grafitiorai, drageriai…
Ką praranda dirbtinai sukurtas miestas ir jo gyventojai?
Jie netenka žmogui labai artimos natūralios betvarkės. Miestas tuo ir žavus, kad gebėdamas laužyti taisykles, įgyja daug atspalvių, įvairovės. Architektas, kurdamas miestą, žaidžia savo sugalvotą žaidimą ir tikisi, kad sukurs gėrį, bet tai tėra jo vieno matymas.
Dirbtinai suformuotiems miestams trūksta įvairesnio mąstymo iki tol, kol ten neapsigyvena žmonės ir nesulaužo pirmųjų taisyklių.
Jei nori būti pastebėtu, žengti žingsnį pirmyn, progresuoti, turi sulaužyti kokią nors taisyklę. O sulaužyta taisyklė yra „laiminga“ taisyklė, nes ją pakeis nauja – geresnė.
Kokie Europos miestai jums atrodo „laimingi“, daugiasluoksniai?
Pagalvojęs, suprantu, kad visi jie yra uostai: Genuja, Neapolis, Kopenhaga, Barselona, Amsterdamas… Matyt, buvimas šalia jūros įveda dar kitą dimensiją. Galbūt nuo seno atvykstantys jūreiviai atneša į miestą tos trūkstamos betvarkės ir gyvybės arba gyventojų mentalitetas kažką užkoduoja.
Kokie yra kertiniai miesto elementai?
Jie nesikeičia per amžius. Svarbiausi miestui yra erdviniai elementai. Tai – gatvė, aikštė, kiemas, upė ar kitas vandens telkinys. Taip pat gyvenamasis namas, mokykla, sveikatos priežiūros taškas, bažnyčia, prekybos ir viešo maitinimo vieta, kapinės…
Tik svarbu atskirti gatvės sampratą nuo kelio – keliai skirti susisiekimui, o gatvė yra viešoji erdvė žmonėms. Gatvėje pėsčiasis turi jaustis saugiai, net jei šalia važiuoja automobiliai, bet jiems jokiu būdu neduodama pirmenybė.
Viskas yra seniai išrasta, tačiau problemos atsiranda tuomet, kai miesto formuotojai nesupranta ir neartikuliuoja šių paprastų erdvinių elementų.
Be to, reikia nepamiršti, kad iš esmės, miestas ir jo funkcijos turėtų tarnauti žmogui, o žmogus, suvokdamas savo pasirinkimą būti miestiečiu, taip pat kažką duoda miestui. Tai tam tikri mainai.
Kokias klaidas Vilniaus miesto formavime pastebite?
Vilnius daug kentėjo, buvo apgriautas ir degintas, tačiau jis vis dar geba vystytis savaime, o tai yra labai gerai. Vilniui reiktų vengti griežtų taisyklių, nes jis visais laikais nebuvo įspraustas į rėmus, tarsi savaiminis, tampriai susietas su gamta.
Bėda ir ta, kad mūsų sostinėje gatvė vis dar matoma, kaip automobilių kelias ir pirmenybė atiduodama jiems, o ne žmonėms. Geriausias pavyzdys – naujojo miesto centro ašis – Konstitucijos prospektas. Tikriausiai buvo galima jį formuoti kitaip, nes dabar jis skirtas tik automobiliams privažiuoti. Manau, tai – didelė netektis, nes žmonės neturi tikslo ten leisti laiko, vaikščioti. Gal tai dar ištaisoma?
Kitas Vilniui būdingas ligotas požiūris – nauja statyba istorinėje aplinkoje. Dažna sprendžiančiųjų ir dalies visuomenės nuomonė deklaruoja, kad naujas pastato projektas senamiestyje ar šalia istorinių objektų turi atitikti neva buvusią stilistiką. Tarsi kitaip jis nederės. Pavyzdžiui, kaip Valdovų rūmai, kurie yra sukurti ne pagal turimus šaltinius, o pagal tam tikro laikmečio madą.
Mano supratimu, tai yra apsimetinėjimas, noras būti kažkuo, kuo nesi. Jei pastatas projektuojamas ir statomas šiandien, ne XIX a., privaloma naudoti šiandienines statybos technologijas ir galimybes. Šiais laikais, dėl technologinės pažangos, architektas gali užtikrinti žmogui daugiau šviesos ir geresnį vaizdą pro langą. Kodėl tuomet tuo nepasinaudoti ir nestatyti to didesnio lango?
Kaip padėti šiuolaikinei architektūrai susikalbėti su miestu?
Visais laikais atsirasdavo naujas revoliucinis stilius, keisdavęs prieš tai buvusį, kaip gotika, barokas, klasicizmas. Vilnius tuo ir žavus, kad turi visų šių laikmečių pavyzdžių. Tačiau kodėl šiuolaikiniai architektūriniai principai yra eliminuojami? Jie nėra nei geresni, nei blogesni – tiesiog atitinka laikmetį. Pastato harmoniją su aplinka kuria ne stiliaus elementai, o mastelio, proporcijų ir tinkamai parinktų medžiagų santykis.
Čia vėl tiktų pavyzdys iš gamtos. Vasarą girdime begalę foninių garsų: vandens teliuškavimą, vėjo ūžimą, lapų šiurenimą. Visa tai sukuria malonų vientisą toną, tačiau jei staiga kažkas sprogsta, tai išgąsdina ir priverčia krūptelėti. Būtent tokių sprogimų miesto formavime reikėtų vengti, o visi kiti papildantys garsai gali būti patys įvairiausi, jei tik jie pataiko į bendrą tonaciją.
Šiuolaikinė architektūra nebeturi aiškių stiliaus rėmų, dogmų – kokios yra jos vertybės?
Jei šiuolaikinis objektas gali būti panaudotas skirtingoms funkcijoms, yra lengvai išardomas arba turi galimybę kisti, šiandien tai – pastato privalumai. Keičiasi požiūris į architektūros ilgaamžiškumą – visais laikais buvo savaime suprantama, kad statoma ilgam, todėl kuo patvaresnė medžiaga, tuo buvo laikoma geresne. Šiandien patvari medžiaga ne visada yra vertinga, nes ją sunku pakeisti, išardyti. Kita šiuolaikinės architektūros vertybė yra ta, kad ji vis labiau atsigręžia į žmonių realius kasdienius poreikius – vis labiau tampa ne puošianti, bet įveiksminanti.
Kas sieja šio laikmečio architektūros objektus tarpusavyje?
Kai 1960–ais, 1970–ais Vilniuje vienas po kito kilo to meto modernizmo kūriniai – V.E.Čekanausko, V.Brėdikio, A. ir V. Nasvyčių, E.N.Bučiūtės, J.Šeiboko projektuoti objektai – jie atrodė gana skirtingi. Tačiau pažiūrėjus per laiko atstumą, jie tarsi suartėjo – kritikams aptarus tą laikmetį ir sugrupavus jo rezultatus, šie pastatai tapo vieno periodo pavyzdžiais. Panašioje padėtyje esame šiandien – dabartiniai pastatai dar nepraėjo laiko distancijos, kad būtų sugrupuoti į tam tikrą reiškinį ir tokiu būdu suartėtų vienas su kitu.
Kokia yra kokybiškos architektūros nauda miestui ir jo gyventojui?
Kiekvienas naujas projektas mieste keičia miestą – performuoja jo erdves, judėjimo takus, vaizdus. Kokybiška architektūra mieste turi kurti naujas galimybes – jam duoti, bet ne atimti.
Kitu atveju patenkinamas tik kliento poreikis, tačiau pradžioje klientas dar nesupranta, kad blogas projektas iš jo taip pat kai ką atima. Ilgoje perspektyvoje krinta sukurtos aplinkos vertė, o jei ten gyvenantys žmonės jaučiasi nelaimingi, geru žodžiu tokio investuotojo taip pat nemini. Tačiau, jei gyventojai, praeiviai ir kaimynai yra patenkinti naujo projekto darna su aplinka, tokio projekto ir investuotojo vertė tik kils.

Pagrindinė architekto atsakomybė yra sugebėti vienu metu žiūrėti dviem akim – viena į užsakovo, kita į miestiečio poreikį. Jei tai nėra kliento miegamasis, architektas visuomet turi socialinę atsakomybę prieš kitus žmones, ne tik prieš tą, kuris moka pinigus.
Kodėl architektūros edukacija svarbi žmogui?
Mūsų gyvenimo kokybė susideda iš kelių svarbių dalykų: dvasinių ir ekonominių aspektų bei fizinės aplinkos. Visa, kas mūsų aplinkoje sukurta žmogaus rankomis, gali būti vadinama architektūra. Todėl įsigilinimas į aplinką, jos suvokimas bei kritika tiesiogiai prisideda prie mūsų pačių gyvenimo kokybės. Be to, daug ką aplink save kuriame patys, todėl bent kiek išmanydami šią sritį, kursime patogesnę, estetiškesnę ir malonesnę aplinką sau. Tai padės pamatyti, suprasti ir vertinti erdvę.
Prieš pirkdamas didelį, gražų fotelį, žmogus kartais nesusimąsto, ar šis tilps jo gyvenamojoje erdvėje. Tačiau kartais tuščia erdvė, jos neišniekinimas daiktu yra didesnės vertybės nei pats daiktas. Suvokus tokius pamatinius principus, bus lengviau kurti darnesnę aplinką.
Savaime gražių arba negražių daiktų, kaip minėtas fotelis, nėra. Yra tik gražūs arba negražūs santykiai su aplinka: erdve, kitais objektais. Kaip ir žmonių tarpusavio santykiuose – gerai jaučiamės tuomet, kai jie darnūs.
Dėkoju už pokalbį.
Titulinė nuotrauka : ©pilotas.lt
Atviros architektūros festivalis „Open House Vilnius“. kviečia tyrinėti įvairialypę sostinės architektūrą jau balandžio 28–29 dienomis. Renginys nemokamas ir atviras visiems. Festivalį organizuoja VšĮ „Architektūros fondas“. Renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia Vilniaus miesto savivaldybė ir komerciniai partneriai.

Komentarai

  1. Turėjau omenyje,kad tokia informacija neprofesionalams gal ir įdomi.

  2. idomus straipsnis, nors Palekas pats sau kelis kartus priestarauja. ypac, kalbedamas apie modernia architektura istorineje aplinkoje ir lygindamas ja su gamtos garsais. veliau ivyksta minties posukis apie sprogimo kontrasta. kuris is esmes paneigia pries tai issakytas mintis.

  3. Kokia prasmė publikuoti tokius straipsnius architektūros portale?

Komentuoti: El Atšaukti atsakymą

Susije straipsniai

Panevėžio stoties statyba

BETONINĖ PANEVĖŽIO SKRAISTĖ: Įpusėjo autobusų stoties statybos darbai

2023 rugsėjo 26Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžyje įpusėjo itin laukiamos autobusų stoties statybos darbai. Projektuodamas stoties pastatą architekto Rolando Paleko kolektyvas stengėsi išgauti skvere išskleistos betoninės skraistės architektūrinį įspūdį. Savo išorinį pavidalą

Panevėžio autobusų stotis

VIENAS LAUKIAMIAUSIŲ PANEVĖŽYJE: Ryškėja naujos autobusų stoties kontūrai

2023 liepos 24Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžyje ryškėja vieno laukiamiausių Panevėžio projektų – miesto autobusų stoties – kontūrai. Šio mėnesio pabaigoje bus baigtas stoties vidinių betoninių sienų įrengimas, ruošiamasi betonuoti laukiamojo

SEB bankas

PATOGUMAS BŪTI: 9-tą kartą vyks atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“

2023 kovo 10Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje jau 9-tą kartą iš eilės vyks atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“, kurio ekskursijose apsilankyti kviečiama gegužės 13–14 dienomis. Šiemet duris atvers 60 išskirtinių

Open-House-Athens

OPEN HOUSE EUROPE: Architektūros fondas imasi ambicingo projekto

2023 kovo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Kovo pradžia pažymės naujo tarptautinio bendradarbiavimo projekto „Open House Europe“ pradžią. Nauja iniciatyva skatins pažinti kokybišką Europos architektūrą. Siekdamos stiprinti „Open House“ idėją ir tobulinti

Diskusija su architektais

LEIDYKLA „LAPAS“ PRISTATO: 2 architektūrinės diskusijos Vilniaus knygų mugėje

2023 vasario 22Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje rytoj prasidedanti Vilniaus knygų mugė neapsieis be architektūrinių temų. Šiemet pirmą kartą vykusiuose Knygos apdovanojimuose pripažinta Metų leidėju leidykla „Lapas“, 22-ojoje joje pakvies diskutuoti

M.K.Čiurlionio koncertų centras (arch. „Paleko archstudija“, „Baltic Engineers“).

PAKRANTĖS ATGIMIMO SIMBOLIS: Pristatys M.K.Čiurlionio koncertų centro projektą

2022 lapkričio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Praėjo jau 5 metai kai M.K.Čiurlionio koncertų centro tarptautinį konkursą Kaune laimėjo vilniečių projektuotojų kolektyvas, vadovaujamas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato architekto Rolando Paleko.

Danės skveras

KLAIPĖDOS ARCHITEKTŪRINIS KALENDORIUS: Sudėlioti baigiamieji renginių ciklo akordai

2022 lapkričio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) šiemet rengia architektūros renginių ciklą „Klaipėdos architektūra“. Renginių ciklo programoje – apie 20 skirtingų architektūrinių įvykių, kurių dalis

Architektas Rolandas Palekas. Foto: PILOTAS.LT archyvas

ARCHITEKTAS ROLANDAS PALEKAS: „Miestas susideda iš dviejų tipų erdvių“

2022 rugsėjo 121 KomentarasPILOTAS.LT

Paleko architektų studija (PAS), įkurta 2000 metais, šiandien vadinama vienu kūrybiškai stipriausių architektų kolektyvų Lietuvoje. Leidykla „LAPAS“ pristato naujieną – knygą „PAS. Paleko architektų studija

Open House Vilnius 2022

PRASIDEDA „OPEN HOUSE VILNIUS“ Pagrindinė tema – iššūkius sprendžianti architektūra

2022 gegužės 26Be komentarųPILOTAS.LT

Jau šį savaitgalį vyks didžiausia Architektūros fondo organizuojama Vilniaus architektūros šventė – aštuntasis atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“. Šių metų renginio tema – iššūkius

Open House Vilnius

OPEN HOUSE VILNIUS PLAKATO KONKURSAS: Liko vos kelios dienos

2022 vasario 23Be komentarųPILOTAS.LT

Liko vos kelios dienos sudalyvauti „Open House Vilnius“ atviro plakato konkurse. Komisijos atrinktas plakatas taps „Open House Vilnius 2022“ vizualiu šūkiu, papuoš miestą prieš renginį,

Kauno grūdai

„KARŠČIAUSIA“ KAUNO VIETA: „Kauno grūdai“ pardavė Nemuno pakrantės sklypą

2021 gruodžio 211 KomentarasPILOTAS.LT

Bendrovės „Linas Agro Group“ šiuo metu valdomi „Kauno grūdai“ ką tik pardavė 3,34 ha žemės sklypą Kauno kairiajame Nemuno krante, Žemojoje Fredoje. Ši Nemuno pakrantės

Vilkaviškio autobusų stotis

MIES VAN DER ROHE PREMIJA 2022: Baltijos šalių lyderės pozicijos neužleidom

2021 rugsėjo 102 KomentaraiPILOTAS.LT

Metams dėl koronaviruso pandemijos atidėto Europos sąjungos šiuolaikinės architektūros apdovanojimo – Mies van der Rohe premijos 2022 – rinkimai įgauna pagreitį. Per pastaruosius metus Lietuvos nominantų

LMTA studijų miestelis

MENO IR MOKSLO BRANDUOLYS: Pradedamas statyti LMTA studijų miestelis

2021 liepos 13Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje prasideda Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studijų miestelio statyba. Iškils 8 meno ir mokslo veiklai skirtų pastatų kompleksas, suprojektuotas „Paleko Archstudijos“ kolektyvo. STUDIJŲ

Open House Vilnius

OPEN HOUSE VILNIUS 2021: Paskelbtas atviras plakato konkursas

2020 gruodžio 231 KomentarasPILOTAS.LT

Skelbiamas 3-ias atviras „Open House Vilnius“ plakato konkursas. Konkurso būdu atrinktas plakatas taps vizualiu renginio šūkiu, kuris papuoš miestą prieš renginį, jo versijos bus publikuojamos

Žemosios Fredos kvartalas

ŽEMOSIOS FREDOS SUGRĮŽIMAS: Pristatomas naujojo rajono 1-ojo etapo projektas

2020 spalio 94 KomentaraiPILOTAS.LT

Apie merdinčios Žemosios Fredos urbanistinę plėtrą Kaune kalbama jau bent du dešimtmečius. Tačiau privatus kapitalas čia drąsiau čia ėmė jaustis tik kairiajame Nemuno krante  sumanius  statyti M.K.Čiurlionio

Panevėžio autobusų stotis

NAUJI PANEVĖŽIO VARTAI: Autobusų stoties ir jos prieigų projektas žadina optimizmą

Daugiau 3 dešimtmečius panevėžiečiai kantriai svajoja apie galimybę sutvarkyti autobusų stotį bei jos apleistas prieigas. Ilgai puoselėti norai pagaliau turėti modernų statinį, pagaliau įgavo optimistinį

Open House Vilnius 2020

12 ARCHITEKTŪRINIŲ MARŠRUTŲ: Atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“

2020 liepos 7Be komentarųPILOTAS.LT

Liepos 11 ir 12 dienomis Vilniuje rengiamas atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“. Šiemet su Vilniaus architektūra jis supažindins kiek kitaip – bus vaikštinėjama miesto

Mokslo sala

ŽALIOJI PUSĖ RUOŠIASI STATYBOMS: Vyksta „Mokslo salos“ rangos konkursas

2020 birželio 42 KomentaraiPILOTAS.LT

Su vilniečio architekto Rolando Paleko kolektyvu dėl M.K.Čiurlionio koncertų centro projekto sutartį neseniai pasirašęs Kaunas  paskelbė tarptautinį mokslo ir inovacijų sklaidos centro „Mokslo sala“ rangos konkursą. Nemuno

M.K.Čiurlionio koncertų centras (arch. „Paleko archstudija“, „Baltic Engineers“)

KAUNAS NUTRAUKĖ TYLĄ: Pasirašyta M.K.Čiurlionio koncertų centro projektavimo sutartis

2020 gegužės 2611 KomentarųPILOTAS.LT

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Paleko vadovaujamas architektų kolektyvas M.K.Čiurlionio koncertų centro Kaune tarptautinį konkursą laimėjo dar 2017-aisiais. Po šio skambaus įvykio bene

open house vilnius 2020

OPEN HOUSE VILNIUS 2020 ĮVYKS: Atviros architektūros savaitgalis perkeliamas į liepą

2020 kovo 31Be komentarųPILOTAS.LT

Dėl karantino masiškai atšaukiant renginius, architektūros savaitgalis „Open House Vilnius 2020“ neketina pradingti. Tradiciškai pavasarį vykstantis populiarusis Vilniaus architektūros renginys turėjo vykti balandį, tačiau nukeliamas

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai

ATVIROS ARCHITEKTŪROS SAVAITGALIS: Paskelbtas atveriamų Vilniaus objektų sąrašas

2020 vasario 11Be komentarųPILOTAS.LT

Atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“ šiemet vyks balandžio 25 ir 26 dienomis. Neseniai paskelbtas šia proga visuomenei atveriamų architektūros objektų sąrašas. Atviros architektūros savaitgalio „Open House

„Arquivio architects“

TAUTOS NAMŲ KONKURSAS: Pagaliau atskleistos Nacionalinės koncertų salės idėjos

2019 rugsėjo 1921 KomentarasPILOTAS.LT

Jau kurį laiką buvo žinoma, kad Nacionalinės koncertų salės architektūrinių idėjų konkursą laimėjo jauna Ispanijos architektų kompanija „Arquivio architects“. „T-Parke“, Vilniuje ką tik iškilmingai atidaryta šio

Tautos namai

TAUTOS NAMAI: Atidaroma 248 konkursinių architektūros idėjų ekspozicija

2019 rugsėjo 5Be komentarųPILOTAS.LT

PILOTAS.LT jau skelbė, kad Nacionalinės koncertų salės architektūrinių idėjų konkurso sąrašo viršuje komisija įrašė Ispanijos architektų kompanijos „Arquivio architects“ projektą. Nuo rugsėjo 20 dienos „T-Parke“

Tautos namų konkursas

TAUTOS NAMŲ KONKURSAS: Priekyje – ispanų „Arquivio architects“

2019 rugpjūčio 124 KomentaraiPILOTAS.LT

Aiškėja preliminarūs laimėtojai Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ architektūrinių idėjų tarptautiniame konkurse. Tarptautinė ekspertų komisija, kuriai vadovavo architektas Ole Gustavsen, sudarė darbų įvertinimo sąrašą, kurio

Open House Vilnius

JUBILIEJINIS „OPEN HOUSE‘AS“: Savaitgalį atsiveria 70 ypatingų Vilniaus pastatų durys

2019 balandžio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Jau rytoj sostinėje prasidės ilgai laukta architektūros ir meno gerbėjų šventė. Šeštadienį-sekmadienį jubiliejinį kartą čia vyks atvirosios architektūros festivalis „Open House Vilnius“, kuris savo lankytojams