images_phocagallery_4506_ropol_libe_1605_4506_tit2_libeskind

DANIEL LIBESKINDO “FELIČITA“://ESTRADINĖ DEŠINIOJO KRANTO ASTANIZACIJA

Praėjusio penktadienio rytą visiems architektams Lietuvoje susuko vidurius. Įvyko tai, ko niekas nesitikėjo. Pastato Konstitucijos 18b konkursą laimėjo Daniel Libeskind studijos projektas. Visi klausė savęs: kaip galėjo nutikti taip, kad laimėjo apskritai net nevertintinas darbas?

Konkurso recenzentu dėl nepaaiškinamų priežasčių tapęs muzikantas A. Kaušpėdas spaudoje komentavo, kad jam „šis pastatas kaip svajonė“.

Jeigu šį komentarą galima būtų nurašyti dainininko nesusipratimui, tai Lietuvos architektų sąjungos pirmininko Mariaus Šaliamoro sapalionė  vertė ieškoti raminamųjų: „Man asmeniškai labai džiugu, kad Vilniuje atsiras kitos kategorijos architektūros objektas, neabejotinai išliksiantis ateinančioms kartoms, kaip naujo požiūrio, naujos epochos architektūroje ženklas. Šis projektas pakels kartelę visiems sostinės architektūrinės kalvos teritorijoje ateityje statomiems objektams“.

Maždaug tokiais komentarais ir argumentais turėjo tenkintis visuomenė. Platesnio paaiškinimo, kodėl šis pastatas geresnis, nei kiti nebuvo. Todėl tenka parašyti viešą ir nepriklausomą Daniel Libeskind studijos Konstitucijos 18b projekto recenziją, kuri, tikiuosi, padės argumentuotai suprasti šio projekto tikrąją vertę.

Recenzija yra padalinta į dvi pagrindines dalis – subjektyvią (architektas, pastato išraiška) ir objektyvią (funkcinė pastato analizė). Dėl laiko stokos neanalizuosiu kitų konkursui pateiktų projektų, tik argumentams pagrįsti palyginsiu tam tikrus skirtingų projektų elementus.

ARCHITEKTAS IR PASTATO IŠRAIŠKA

Daniel Libeskind yra pasaulinio garsumo antrarūšė/trečiarūšė žvaigždė. Maždaug “Scorpions”, “Modern Talking” ar Al Bano & Romina Power lygio architektas dažnai rengiantis turus po postsovietines šalis.

Viskas ką apie jį žinome, tai kad laimėjo 1988 metais surengtą Berlyno žydų muziejaus konkursą ir vėliau šį pastatą realizavo. Todėl tikėtina, kad kurdamas šį projektą jis galėjo klausytis tuo metu šviežiai išleistos Al Bano & Romina Power dainos „Felicita“ ar Scorpions „Rythm of Love“.

1988 metais Niujorko Modernaus meno muziejuje taip pat buvo surengta dekonstruktyvistų architektūros paroda, kurioje tarp daugelio žymių architektų buvo ir Daniel Libeskind. Po šios parodos, daugelio joje dalyvavusių architektų stilius smarkiai evoliucionavo (juk dabar net sunku pagalvoti, kad Zaha Hadid ir Rem Koolhaas kažkada kūrė ir mąstė labai panašiai), tik ne Daniel Libeskind, kuris dabar tapo savo paties parodija. Jo architektūrinis stilius, kaip ir minėtų grupių muzika, iki šių dienų nelabai progresavo. Daniel Libeskind iki šiol groja savo geriausių hitų popuri, o publika, kad ir menkesnė, vis tiek susirenka.

Tai nėra iš piršto laužta kritika. Architekto Wikipedia puslapyje net yra atskiras skyrelis kritikai, kuriame surinkti pasaulyje puikiai žinomų leidinių ir garsiausių architektūros kritikų tekstai. Los Angeles Times architektūros kritikas Christopher Hawthorne konstatuoja visišką architekto stagnaciją: „Anyone looking for signs that Daniel Libeskind’s work might deepen profoundly over time, or shift in some surprising direction, has mostly been doing so in vain“.

Garsus New York Times architektūros kritikas Nicolai Ouroussoff kalba net ne apie stagnaciją, o praktiškai kritimą veidu į purvą: „For those who admired Daniel Libeskind’s early work, his recent trajectory has been painful to watch. After soaring to stardom in 1999 with the evocative zigzagging form of his Jewish Museum in Berlin, he has suffered humiliation in his role as master planner at ground zero.“

Būtent urbanistinis planas arba su juo įvykęs visiškas nesusipratimas, per teroro aktą nugriautų Niujorko bokštų dvynių teritorijai, buvo tas momentas po kurio Libeskind žvaigždė krito. Vystytojai jo pasiūlytą idėją pasitvarkė kaip jiems geriau, o architektas gavęs nedidelę kompensaciją užsičiaupė.

Stebint naujausius architekto projektus, galima spėti, kad šį nekilnojamo turto vystymo būdą jis toliau sėkmingai praktikuoja. Dabar jau retai galima išvysti Daniel Libeskind pirmo ryškumo architektūros žvaigždžių kompanijoje, juk Madonna nesitrina kartu su Modern Talking.

PASTATO IŠRAIŠKA

Daniel Libeskind pasiūlyta Konstitucijos prospekto 18b pastato išraiška tęsia dešiniojo kranto dubajizaciją. Jeigu kažkam šis žodis gali sukelti teigiamų asociacijų, pakeiskime jį į astanizaciją. Dešiniajame Neries krante jau dabar yra nemažai chaoso, kurį aiškiai suvokė G.Natkevičius ir R.Palekas, pasiūlę visiškai neutralius foninius dangoraižius.

R.Paleko kolektyvas žengė dar toliau ir išvis užstojo įmantrų Europos dangoraižį. Tokie poelgiai atspindi vakarietiškas tendencijas ir mąstymą – Londono Sityje numatyti nauji dangoraižiai taip pat yra visiškai ramių, paprastų formų, bando kuo mažiau konkuruoti su išraiškingais istoriniais pastatais.

Daniel Libeskind, aiškiai pasigesdamas Žaliojo tilto skulptūrų (beje kaip ir Studio Fuksas), pasiūlė Vilniui grąžinti šiek tiek slaviškos išraiškos. Pastato tūris konkuruoja su netoliese esančia Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčia, tai akivaizdu palyginus su Rolando Paleko studijos darbu.

Iki pat žemės besitęsiantis šlykštaus violetinio tono stiklinis fasadas garantuoja, kad pastatas nuo pat pirmųjų centimetrų spinduliuos korporacinę biurų pastato energiją. Galite būti garantuoti, kad neatskirsite – pirmajame aukšte biurų patalpos ar restoranas. Taip pat abejonių kelia stipri, vientisa aukštybinė pastato dalis. Pirmuose šešiuose aukštuose bus įkurtas viešbutis, kurio reikalavimai langams gali skirtis nuo biurų dalies, todėl labai tikėtina, kad realybėje atsiras akivaizdus skirtumas tarp funkcijų ir stipraus vertikalumo nebeliks. Fasado išraiškos iš vakarinės Konstitucijos prospekto pusės net Palmira nesugebėtų paaiškinti. Ta fasado prielipa kompoziciškai ir funkciškai yra nepaaiškinama.

FUNKCINĖ ANALIZĖ

Pastatas yra pamautas ant Baltojo tilto ašies, vedančios į Europos aikštę. Stengiantis nepertraukti šios judėjimo krypties, pirmajame aukšte formuojamas atviras pasažas, kuris dalina pastatą į dvi dalis – žemutinę (6 aukštų) ir aukštybinę (18 aukštų). Ties šiuo pasažu maždaug ir baigiasi visos pastangos suformuoti darnią ir patrauklią aplinką visuomenei.

Aiškinamajame rašte minima, kad „žmonių su fizine negalia laisvas ir nevaržomas judėjimas užtikrinamas visoje teritorijoje“, tačiau nei plane, nei pastato vizualizacijose neįmanoma įžvelgti jokių pandusų neįgaliesiems. Vienintelė galimybė jiems keliauti per teritoriją išvengiant laiptų – kilti/leistis dviračių taku. Projektavimas žodžiais tęsiasi ir kalbant apie kitus aplinkos elementus: „pietvakarinėje sklypo dalyje numatomas atraktyvus pastato akcentas – žalioji zona su vaikų žaidimų aikštelėmis ir atviralauko infrastruktūra“. Plane net schematiškai nėra nupiešta jokia žaidimų zona, o vizualizacijose toje vietoje pavaizduoti betoniniai borteliai.

Automobilių pateikimas formuojamas iš Konstitucijos prospekto pusės. Prie viešbučio ir biurų fojė formuojama automobilių privažiavimo zona, kuri kerta formuojamą Baltojo tilto ir Europos aikštės ašį. Tai nėra idealus sprendimas, tačiau eismas šioje zonoje turėtų būti neintensyvus ir lėtas, todėl neturėtų sukelti didelių problemų pėstiesiems. Automobilių srauto organizacija kelią klausimų, ypač vienpusio ir dvipusio eismo susikirtimas posūkyje – tikrai ne idealus sprendimas. Nors aiškinamajame rašte kalbama apie 4 žvaigždučių viešbutį, pagal plane parodytą eismą, autobusų privažiavimas gali būti neįmanomas dėl staigių posūkių, ką kalbėti apie parkavimą, kurio išvis nėra. Neaišku kaip su dviračių parkavimu, greičiausiai jis yra rūsyje – niekur nėra parašyta kiek dviračiams skirta vietų.

PIRMASIS AUKŠTAS
Pirmajame aukšte pėsčiųjų pasažas skiria pastatą į dvi dalis – viešbučio fojė su restoranais ir biurų fojė su parduotuvėmis. Logiškas ir aiškus funkcinis padalinimas. Toliau – niekas neaišku.

Nei biurų, nei viešbučio dalyje nepažymėtas joks pagalbinis aptarnavimas, vadinasi, visi rakandai į viešbučio kambarius ir biurus keliaus per bendrus įėjimus ir fojė, o pagal žymėjimą plane galima suprasti, kad arba nėra jokių specialių didesnių gabaritų liftų aptarnavimui arba visi liftai yra tokie (kas būtų neracionalu). Taip pat liftų skaičius kelia klausimų, nes praktiškai visi kiti konkurse dalyvavę architektai, kurie pasiūlė analogiškas tūrines schemas – vienas žemas ir vienas aukštas pastatai (Arrow, Paleko ARCHstudija, G.Natkevičus ir partneriai), turėjo daugiau liftų, tik PLH Arkitekter pasiūlė tiek pat – po tris liftus viešbučiui ir ofisams, bet jų viešbučio planas yra nepalyginamai kompaktiškesnis nei Daniel Libeskind studijos.

Pirmojo aukšto plane išlenda dar daugiau ylų iš maišo. Aiškinamajame rašte kalbama apie panoraminę terasą: „Ši terasa atvira visuomenei, tačiau taip pat siūloma uždariems renginiams su pilno aptarnavimo galimybėmis“. Puiku, tačiau neįmanoma. Įprastai panašaus tipo pastatuose, panoraminė terasa priskiriama viešbučiams ir visas pateikimas organizuojamas per jų fojė (ar apskritai atskirą, dedikuotą įėjimą). Biurai turi griežtą lankytojų kontrolę, fiksuotą darbo laiką, kai tuo metu viešbučiai dirba visą parą ir yra atviresni visuomenei.

Šiame, Daniel Libeskind studijos projekte, viskas daroma atvirkščiai – į panoraminę tersasą galima patekti tik per biurų fojė ir tik naudojantis tais pačiais liftais kaip ir biurų darbuotojai. Kas reikštų, kad bet koks prašalaitis lengvai galėtų klaidžioti po šiame pastate įsikūrusiais biurų patalpas. Jeigu šioje terasoje sumanytų įsikurti kavinė, jos aptarnavimas komplikuotų biurų veiklą. Jeigu renginius stogo terasoje aptarnautų restoranas pirmajame aukšte – jis turėtų visas gėrybes iš virtuvės tempti per viešbučio fojė, atvirą pasažą ir biurų fojė. Apskritai, nelengva rasti planą, kuris turėtų mažiau logikos negu šis.

VIEŠBUTIS

Kambarių planas yra stebėtinai racionalus, turint omenyje įmantrią pastato formą. Tačiau pats aukšto planas, net ir matant didžiules architektų pastangas padaryti jį logišką yra painesnis už labirintą Kubriko „Švytėjime“.

Nežinia kiek laiko gali užtrukti bandymas rasti kambarį tolimajame kampe. Viešbučio aukšto plane taip pat galima išvysti pavyzdinį architektūrinį pirstelėjimą – prie vienos laiptinės pažymėtą vienintelę techninę šachtą. Būtų labai įdomu išvysti kaip per šį siaurą tarpą bus išvedžiotos visos reikalingos komunikacijos ir kaip techniniai darbuotojai galės ją pasiekti. Taip pat ši techninė šachta neegzistuoja pirmo aukšto plane, todėl kyla klausimas kam yra skirtos techninės patalpos rūsyje, jeigu jos neturi jokio ryšio su pastatu. Architektai galėjo šios šachtos išvis nerodyti, tuomet gal dar būtų galima kažkaip diskutuoti apie eskizinį projekto lygį, bet ji yra parodyta – vadinasi buvo bandoma apie kažką galvoti, neaišku tik ką.

Paprastai aukštesnės klasės viešbučių operatoriai pageidauja atskirų aptarnavimų liftų (kurių kaip aptarėme čia nėra), šalia kurių viešbučio aukštuose būtų patalpos patalynei ir kitiems rakandams. Šiame projekte yra keletas galimai tokių patalpų, tačiau labai neracionaliniai ir nelogiškai toli nuo liftų.

BIURAI

Biurų planai yra lengviausia projekto dalis. Visa esmė yra racionalus judėjimo (liftų, laiptinių) branduolys ir teisingi atstumai iki langų. Kadangi liftai jau buvo pakomentuoti, jokių techninių šachtų nėra numatyta (matyt biuruose nėra nei šildymo, nei vėdinimo, nei elektros), o atstumai nepažymėti – sunku kažką daugiau ir bekomentuoti.

IŠVADOS

Kai kas galėtų man reikšti pretenzijas dėl tokio priekabumo, tačiau jeigu LAS pirmininkas Marius Šaliamoras svaigsta, esą „šis projektas pakels kartelę“ – tuomet ieškokime tos kartelės.

Galima būtų sakyti, kad tai menkos pastabos, nes tai tik eskizinis, konkursinis projektas, tačiau kiti konkurso dalyviai pateikė žymiai detalesnius projektus su veikiančiais sprendimais.

Daug loginių klaidų D.Libeskindo projekte rodo visišką nesusivokimą ir nusispjovimą į kontekstą. Šis darbas apskritai yra žemo lygio. Visos mano pastabos buvo apie dalykus, kuriuos aukšto lygio architektai užsimerkę padarytų. Kai kurias problemas, kaip technines šachtas, viešbučio pagalbines patalpas, autobusų parkavimą nesunku išspręsti, tačiau nesusipratimas su stogo terasa, sufleruoja, kad vienintelis sprendimas bus jos panaikinimas, o fasado išraiška realizavus gali būti iš viso kita. Todėl daug elementarių klaidų, gali radikaliai koreguoti ar išvis sabotuoti projekto idėjas – net ne idėjas, o blogai nukopijuotas standartines klišes.

Jeigu jau kalbame apie pasaulinio lygio žvaigždę ir naujus pasaulinius standartus, tai galbūt ir vertinkime tuos darbus truputį akyliau, ponas Architektų sąjungos pirmininke?

Man regis, ir pats D.Libeskindas, ir jo pasiūlyta išraiška yra kažkoks “Avtoradio Diskoteka 80” koncertas dešiniajame Neries krante. Jokios nuovokos apie pasaulines tendencijas ir kontekstą. Matyt A.Kaušpėdui, M.Šaliamorui tokie koncertai primena jaunystę, gerus studentiškus laikus, ir todėl patinka. Koncerto organizatoriai garsiai džiaugiasi prikalbinę „tokią žvaigždę“ apsilankyti Gedimino kalno papėdėje.

O aš žiūriu dabar tą Al Bano 2011 metų koncertą Maskvoje ir matau Vilnių. “Žvaigždė”, apsirengęs kažkokią Kauno automobilių turgaus pardavėjo striukę, džinsus, pasirišęs šaliką, nekoordinuotai staiposi pagal fonogramą ir tik dainos pabaigoje bando užtraukti gyvai. Dėl nesuvokiamų priežasčių pradeda daryti atsispaudimus – gal nori parodyti, kad dar turi energijos. Aplink kažkokia sportinių šokių grupė. Ir – Feličita! Ką gi daugiau jis gali uždainuoti? Tai ir yra D.Libeskindas ir Vilniaus dešiniojo kranto “įvykis”…

Libeskind studijos aiškinamasis raštas

Libeskind studijos planšetai

Visi architektūrinio konkurso projektai

Pastaba: Andrius Ropolas yra jaunas architektas ir architektūros kritikas, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis Londone, tačiau įdėmiai ir aktyviai besidomintis architektūriniais įvykiais tėvynėje. Redakcija ne visoms autoriaus mintims pritaria paraidžiui, tačiau vertina jo pasirinktą poziciją.

Komentarai

  1. Pilnai sutinku su p. Edmundu Benečiu, nors mes ir nepažistami. Straipsnio autorius tiesiog šokiruoja savo grubiais išsidirbinėjimais, netikusiais ir blogo skonio palyginimais. Jei taip rašo išpruses meno specialistas, tai jį publikuojantiems turėtų būti gėda. Tai ne kritika – tai paskvilis.
    Galima nesutikti su komisijos nuomone (man pačiam laimėtojų eilė susidėliotu skirtingai – Arrov, PLH, Liebeskind), bet rodyti savo chamiškumą, paremtą labai abejotinais pavyzdžiais (žaliu kubikų šiukšlynu Architektų namų fone ir pan.) reiškia nusiristi iki atviro angažuotumo. Ir nėra čia jokios jaunatviškos drąsos. Tai tik daugelį metų puoselėto beveidiškumo ir Vilniaus architektūrinio įvaizdžio žeminimo rezultatas. Pakaks jau „Novotelių“, teršiančių mūsų aplinką.

  2. Gerbiami kolegos, zinoma, mes uzsipuolem Libeskinda,bet, jai paziuresim i visus likusius konkursinius darbus, tai, bent jau sitame konkurse nebuvo nei vieno darbo, kuris butu ko nors vertas, visi pritemti,paskubom ikisti,jokiu nauju ideju,atlikti ivairiu gupiu, bet prabegomis,stampavimo principu, is esmes – nei vienas darbas negaletu buti nominuotas i 1 vieta, kaip pavyzdinis ir isrinktas kaip geriausias, tiesiog, visi – prasti …! Tokiais atvejais, konkursas turetu buti skelbiamas is naujo…! O tai, kad komisuja vis tik isrinko viena, kuri siuo metu visi ir svarstome,o nesugebejo paziureti objektyviai ir nubraukti visus darbus, tai, matyt , butu jau kitas klausymas…!?

  3. Viskas gerai, reikia tokių straipsnių, gal net drąsesnių negu Andriaus Ropolo, o kad š…… išrinko tai tiesa, kažkas su komisija netvarkoje. O dėl Ropolo tai skaitykite jo tinklaraštį http://archata.lt/

  4. Mielas kolega, papildykite prašau savo „chamų sąrašą“ http://www.pilotas.lt/index.php/lt/pozicija/item/4510

  5. Jei jaunas architektas ir architektūros kritikas Andrius ROPOLAS, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis Londone, galvoja, kad tokia jo rašinėlio Statybų pilote apie Vilniuje įvykusį konkursą, jo rezultatus, A. Kaušpėdą, M. Šaliamorą, D. Libeskind, “Scorpions”, “Modern Talking”, Al Bano & Romina Power, Kauno automobilių turgaus pardavėją ir daugelį kitų, šiuo metu negyvenančių ir nedirbančių Londone, viešoje erdvėje turinys ir forma yra objektyvūs, kritiški ir „kieti“, po kurio Lietuvą turėtų nušviesti išminties,gėrio bei galutinio praregėjimo šviesa, turiu Jus nuvilti, pone ROPOLAI. Jūsų a la muzikinio – estradinio opuso tekstas apie „muzikantą A. Kaušpėdą“, „Lietuvos architektų sąjungos pirmininko Mariaus Šaliamoro sapalionę“, „antrarūšę/trečiarūšę pasaulinio garsumo žvaigždę Daniel Libeskind“ yra viešas ir elementarus chamizmas, todėl darau išvadą, kurią ir paviešinu: Jūs, pone ROPOLAI, esate CHAMAS.
    P.S. Noriu atsiprašyti tų, kurie, neprisistatydami virtualioje erdvėje, puls mane sudirbinėti. Nevarkit – nediskutuosiu. Net neskaitysiu.

  6. Sunku patikėti, kad čia dar esama tų „būkim mandagesni“, „būkim tylesni“ nebarkim kolegų ar panašaus briedo. Net tuomet, kai jiems akivaizdžiai tašo Libeskindškus kuoliukus ant galvos. Tokie labai patogūs. Ypač kai reikia ką nors prastumt.

  7. Sutinku dėl kaimietiško mentaliteto. Jį turintys žmonės dažnokai jaučiasi antrarūšiai, dėl to iš paskutiniųjų stengiasi demonstruoti savo nekaimietiškumą. Garsiai kalba, naudoja maksimum madingo žargono, ypač angliško, mėgsta rengtis ryškiai, blizgančiai, ryškūs kvepalai ir vakarinis makijažas, nepaisant dienos meto. Pagal tą patį principą renkasi ir architektūrą. Kad būtų didelė etiketė, brendinis vardas ir daug blizgančių navarotų. Libeskindas tarp tokių, kaip lapė tarp vištų.

  8. Susidaro įspūdis,kad kartais kaimietiško mąstymo standartai trukdo pripažinti,kad nugalėjo miesto kultūrą atstovaujantis darbas.

  9. užtenka to vyniojimo į vatą ir tylėjimo susidūrus su bet kokia problema. visais įmanomais klausimais archsąjungytė arba tyli arba tyli. gerai vat, kad jaunimas bent jau nebijo pasakyti, kad viską mes matom ir suprantam. ir nereikia pykti ant sakančių tiesą, nes meluojantys ir pataikaujantys to pykčio labiau nusipelno.

  10. Koks nemalonus straipsnis, jei autorius nebutu dalyvaves konkurse, gal maziau tos bjaurasties butu.
    Sutinku, sprendimas kiek pasenes ir labai eskiziskas.
    Man idomiausi ARROV ir KOKO darbai, o Lietuvos „zvaigzdems“ reiktu zymiai geriau jausti turiu proporcijas.

  11. Kol kas dar neskaičiau nei straipsnio, nei komentarų. Stengiuosi pasisakyti be nuomonės formuotojų. Pagal pavadinimą ir anonsą galima pagalvoti, kad nugalėjo „nevertas“, „nevertintinas“ ir dar anoks darbelis. Deja, nepritarsiu. Man patiko. Prizininkų trejetas galėjo, mano manymu, būti ir kitoks, bet toks šviežias aukštybinis, siluetinis darbas dešiniajame Neries krante – bus į temą.
    P.S. O, vat, lietuvaičių kubiukai, deja, ir nuvylė, ir, dovanokit, truputį kita lyga…

  12. visa libeskindo architektūra yra „pikta“, todėl reakcija į šitą kūrinį natūraliai pikta. Šiaip, tai matėsi, kad iš tokios komisijos, kur vien valdininkai ar valdininkai-architektai, gero rezultato laukti nereikėjo.

  13. Libeskindas vis tik nera jau toks prastas architektas, kaip cia bandoma ji pavaizduoti. Architekturine israiska kiekvieno architekto skirtinga ir zinoma gali ne visiems patikti. Bet islaikyti mandagu tona apibudinant kolegu darbus yra privalu, nes taip galima nusiristi i zemiausia kritikos lygmeni. Tuo labiau neetiska nepagarbiai kritikuoti kolegas praktikuojantiems architektams. Gal geriau irodykim darbais kas yra gerai architekturoje.

  14. O kiek frustracijos ir pykčio! Straipsnis visiškai neobjektyvus ir argumentacija neesminė, nieko nekalbama apie pačią idėją, o apie funkcinius ir detalių niuansus, kurie amatininkų tikrai bus sutvarkyti. Tiesa, dar prieš tai paaiškinama, kad Kaušpėdas ne architektas, o architektūrinė žvaigždė-trečiarūšė(suprask, jau iš esmės nieko gero negali pagimdyti).O tada ištraukiami argumentai, kad tai įrodyti. Kitų žeminimas ir nemokėjimas susitaikyti su pralaimėjimu-štai ir viskas, ką galima pasakyti.Liūdna, kolegos!

  15. Manau,tas straipsnelis-tik paaugliškų emocijų kratinys. Nors man labiau patiko ARROW ir KOKO koncepcijos,Libeskind ir Fuksas darbai yra meistriški.

  16. Objektivus ir teisingas ivertinimas, nesigilinant i detales,kurios, duotoju momentu ir nera svarbios…!
    Gerai, kad yra zmoniu, kurie sugeba ivertinti situacija pasaulinio,modernaus poziurio atzvilgiu, kitu atveju, beliktu tenkintis tik Felicita, kuria bandoma groti ir kituose objektuose…!
    Tik ar neperdidele to kaina , aukoti Vilniu uz kazkieno asmenines sampratas ir simpatijas,gerai buvo pasakyta, po Kazachu ambasados, Zverynas iki siol neatsigauna, o po atliktos Felicitos, gali ir visa Lietuva pradeti merdeti…!

  17. Dėkui už jūsų nuomonę.
    Jums, beje, yra skirta pastaba straipsnio pabaigoje. Manau, kad PILOTAS ir toliau laikysis nuostatos publikuoti straipsnius pagal argumentaciją ir motyvus, o ne pagal antpečius, amžių ar svorį visuomenėje. Beje, netrukus publikuosime ir daugiau architektų nuomonių „Lordų konkurso“ tema.
    su pagarba, Audrys Karalius, redaktorius

  18. Atrieda zombiai atidunda

  19. Astanizacija nelabai tinkamas terminas, nes Astana nuosekliai realizuojama pagal K.Kurokawos planą. Ten pagrindinis architektas N.Foster, kuris daro gerą architektūrą (pvz. piramidė). Urbanistinė koncepcija (be abejo ne europietiška) negali būti prilyginta Vilniaus chaosui ir dėl užmojo (ne tas mastas.pvz., Chan-Shatyr), ir dėl meninės kokybės. Astana viską pastatė per 15 metų, Vilnius savo naujojo centro urbanistinę idėją pribaigė vienu ypu.

  20. Oho kiek neapykantos ir pykcio.
    Tai tik dar karto parodo, kad architektai yra per daug emociskai nestabilus, kad organizuoti architekturinius konkursus.
    Pyktis, asmeniskumai, neapykanta. Manau LAS turetu ngrineti autoriu etikos komisijoje, juk etikos kodekse minima pagarba kolegoms.

  21. Mano nuomone,nugalėjo meistriškas darbas. O dėžučių ,stačių ir gulščių čia jau užtenka. Vilniui svetimas stačiakampiškumas ir plane ir siluete.

  22. Labai smagu skaityti, o pavadinimas – tiesiog topas. Ir teisingas. Tikrai kur kas taikliau pasakyta, negu kokio „laaaabai patyrusio“ :-). Laukiam naujų straipsnių. Sėkmės

  23. Gerb. Redaktoriau,prašau, nenusileiskime iki paaugliškų epitetų lygio,juk Pilotas.lt solidus profesinis tinklalapis-mano nuomone,reikėtų išklausyti patyrusių architektūros žinovų įžvalgų.

Susije straipsniai

Dangoraižis Lvivo 38 dešiniajame Neries krante, Vilniuje (arch. R.Bimba. G.Barzdžiukaitė, R.Gudauskas, G.Zelenkauskaitė, R.Valionis).

NAUJAS VILNIAUS DANGORAIŽIS: Dešiniojo kranto urbanistinėje kalvoje – 115 m milžinas

2023 rugsėjo 6Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dešiniojo Neries kranto urbanistinė kalva žada pasipildyti nauju architektūros akcentu. 29 aukštų dangoraižį joje projektuoja Remigijaus Bimbos architektų grupė, pernai laimėjusi tarptautinį architektūros idėjų

7 aukštų verslo centras Konstitucijos pr., Vilniuje (arch. „Rogers Stirk Harbour + Partners“, UAB „Unitectus“).

DANGORAIŽIŲ RAJONO NAUJOKAS: Pritarta 7 aukštų verslo centrui Konstitucijos prospekte

2023 gegužės 25Be komentarųPILOTAS.LT

Konstitucijos prospekte iškils žinomos britų projektavimo įmonės „Rogers Stirk Harbour + Partners“ suprojektuotas 7 aukštų verslo centras su požemine dalimi ir miestiečiams prieinama lauko terasa

horiz_vn_230310_e07_xxxx

INVESTICIJŲ HORIZONTAI ŠNIPIŠKĖSE: 200 mln. eurų 55.000 m² ploto aukštuminiam kvartalui

2023 kovo 10Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje, Lvivo gatvėje, bendrovės „Releven“ vystomas gyvenamosios ir biurų paskirties aukštuminis kvartalas nuo šiol bus žinomas „Horizontų“ pavadinimu. Modernų gyvenimo ir darbo būdą siūlysiančiam projektui

Stock-office tipo kompleksas „Stockholm“ Kaune (arch. „INace“ – PV M.Matuliukštis, PDV D.Kriaučiūnienė, arch. J.Augutis, E.Šamelienė).

„ŽALESNIS“ DAUGIAFUNKCIS KAUNE: Prie aplinkkelio – „Stock-office“ tipo projektas

2023 sausio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno pakraštyje prie aplinkkelio veikiančių įmonių „Depo“, „Volvo Trucks“, „Skuba“ pašonėje grupė „Omberg group“ pradeda įgyvendinti „stock-office“ tipo projektą „Stockholm“. 7.000 m² ploto daugiafunkcės paskirties

Arches

NUGALĖJO „BALTA UPĖ“: Architektūros konkurse „Arches“ nustelbė tarptautines žvaigždes

2022 birželio 291 KomentarasPILOTAS.LT

Kompanijos „Lords“ valdomos bendrovės verslo centro kviestinį konkursą Vilniaus Lvivo g., nurungusi tarptautines architektūros žvaigždes Behnisch Architekten“ (Vokietija), „Snøhetta Oslo AS“ (Norvegija), MVRDV B.V. (Nyderlandai)

„Rogers Stirk Harbour + Partners“

LAIMĖJO BRITAI: Šnipiškėse projektuos Richardo Rogerso bendražygiai

2022 kovo 85 KomentaraiPILOTAS.LT

PILOTAS.LT jau rašė apie Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Vilniaus skyriaus ir UAB „Kvartalas“ tarptautinį architektūros projekto konkursą Vilniaus Konstitucijos prospekte, Šnipiškėse. Ką tik paskelbta, jog

Konstitucijos pr. 14A

NAUJAS VERSLO CENTRAS: Svarstomos 6 „užsakomosios“ užstatymo idėjos

2022 kovo 2Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Vilniaus skyrius ir UAB „Kvartalas“ rengia tarptautinį, kviestinį projekto konkursą. Šiam pateiktos sklypo Konstitucijos prospekte, Šnipiškėse 6 užstatymo koncepcijos iš Lietuvos

Studija HEIMA

„INREAL“ DANGORAIŽIO RINKIMAI: Laimėjo studijos HEIMA aukštybinė idėja

2022 vasario 212 KomentaraiPILOTAS.LT

PILOTAS.LT jau rašė apie „Inreal“ grupės organizuojamą kviestinį multifunkcinio aukštuminio komplekso architektūros konkursą. Ką tik paaiškėjo, jog šio konkurso nugalėtoju tapo studijos HEIMA architektų kolektyvas su

"Lvovo" verslo centras

„LVOVO“ VERSLO CENTRAS: Pandemija statybų iš vėžių neišmušė

2021 kovo 26Be komentarųPILOTAS.LT

Nepaisant prieš metus pasaulį užklupusios COVID-19 pandemijos, Vilniaus „Lvovo“ verslo centro statybos baigiamos pagal grafiką. Naująjį sostinės verslo centrą drauge su Danijos architektų įmone „PLH

verslo centras „Hero“ (arch. „Cloud architektai“).

NAUJAS MILŽINAS: Vilniaus verslo kalvoje – 45.500 m² ploto biurų centras

2020 gruodžio 232 KomentaraiPILOTAS.LT

PILOTAS.LT ką tik skelbė apie planuojamą naują dešiniojo kranto duetą – „Eikos“ verslo centrą „Flow“. Vilniaus dešiniojo kranto biurų rinką ketina dar labiau sudrebinti kitas verslo centras

Giedraičių g. daugiabutis

VILNIAUS MIESTO TARYBA: Daugiabučio vietoje – viešoji erdvė ir požeminis parkingas

2020 spalio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus miesto taryba trimis atskirais sprendimais sukūrė prielaidas įsisenėjusios Giedraičių gatvės problemos sprendimui. Vietoj tarp sostinės dangoraižio įsiterpusio apleisto daugiabučio Giedraičių gatvėje jau planuojama viešoji

Baltojo tilto aikštynas

BALTOJO TILTO SPORTAS: Naujos galimybės ir aikštyno atidarymo šventė

2020 birželio 262 KomentaraiPILOTAS.LT

Baltojo tilto sporto aikštynas grįžta į sostinės gyvenimą. Birželio 29-ąją įvyks didžioji jo atidarymo šventė, kur pagrindiniai veikėjai bus profesionalūs sportininkai, tačiau krepšinio, tinklinio, gimnastikos ir

Lvovo g. 21 A

„EIKOS“ PROJEKTAS JUDA PIRMYN: Pasirašė sutartį su architektūros konkurso laimėtojais

2019 lapkričio 29Be komentarųPILOTAS.LT

UAB „Verslo investicijos“ ir UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ pasirašė 15-20 aukštų administracinio pastato Lvovo g. 21 A projektavimo sutartį. Projektuotojai – UAB „Architektūros kūrybinė grupė“

Remigijus Bimba

VILNIAUS LVOVO G. 21A: Architektūrinės kalvos akcentą projektuos R.Bimbos kolektyvas

2019 liepos 312 KomentaraiPILOTAS.LT

Administracinio pastato Lvovo g. 21a, Vilniuje atviro projekto tarptautinį architektūros konkursą laimėjo architekto Remigijaus Bimbos vadovaujamo kolektyvo „Architektūros kūrybinė grupė“ projektinis sumanymas. Nugalėtojams atiteko 12.000

Lvovo g. 21a

NAUJAS ŠNIPIŠKIŲ AKCENTAS: Atvirame konkurse varžosi 17 architektūros idėjų

2019 liepos 26Be komentarųPILOTAS.LT

UAB „Verslo investicijos“ (grupė „Eika“) kartu su Lietuvos architektų sąjunga rengia administracinio pastato Neries dešiniajame krante, Šnipiškėse atvirą architektūros idėjų konkursą. Dėl galimybės projektuoti varžosi

Lvovo g. 21a

KONKURSAS ŠNIPIŠKĖSE: 20 aukštų administracinis pastatas Lvovo g. 21a

2019 birželio 42 KomentaraiPILOTAS.LT

Bendrovė „Verslo investicijos“ ir Lietuvos architektų sąjunga ką tik paskelbė administracinio pastato Šnipiškėse, Vilniaus dešiniajame krante atvirą projekto konkursą. Projektinių pasiūlymų organizatoriais lauks iki liepos

Cloud architektai

VIENAS NELABAI, KITAS LABAI NELABAI: 2 “Cloudų” projektai Vilniaus RAT rentgene

2018 lapkričio 2735 KomentaraiAudrys Karalius

Dar niekada nė vienas architektas nėra padėjęs tiek pastangų, kad jo kūrybos vaisiai nebūtų sveriami viešai. Dar niekada nebuvo tiek išankstinio triukšmo, baladojimosi į krūtinę

Šv. Jokūbo kompleksas

ŠV. JOKŪBO ATOMAZGA: Kritikos upės išprovokavo tarptautinį architektūros konkursą

2018 lapkričio 234 KomentaraiArtūras Karka

Prie sostinės Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bei Lukiškių dominikonų vienuolyno planuojamo komplekso istorija neseniai įgavo naują kryptį. Ką tik paskelbta, jog šio komplekso

MO muziejus

MENAS APIE MUS: Naujas muziejus prisistato MOratonu ir kolekcijos paroda

2018 spalio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Spalį, 4 dienų renginių „MOratonu“ sostinėje duris atvers nauja Lietuvos kultūros žemėlapio erdvė – MO muziejus. Atidarymo metu bus galima ne tik apžiūrėti dar dažais

Dešinys krantas

VILNIAUS DEŠINYSIS KRANTAS: Krantinę atnaujins iki kitų metų pabaigos

2018 rugsėjo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Daugiau nei 40 metų nerekonstruota Neries krantinė jau baigiama atnaujinti. Prieš porą metų sutvarkius žemutinę krantinės dalį, rekonstrukcijos pagaliau sulaukė ir šlaitai, viršutinė krantinės terasa

Lvovo g. 37

ŠNIPIŠKĖSE NOKSTA KVADRATAI: „Lordų“ grupė statys 23.000 m² kontorinio grožio

2018 rugsėjo 113 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniuje, Šnipiškėse planuojamas naujas verslo centras. Firma „Cloud architektai“ urbanistiškai bene kontrastingiausiame sostinės rajone, vietoje neasfaltuotos automobilių stovėjimo aikštelės braižo per 23.000 m² ploto stiklinį

k18b_e04_xxx

LIBESKINDO KONTROVERSIŠKASIS: Patikslinto „K18B“ projekto pristatymas Vilniaus savivaldybėje

2018 rugpjūčio 319 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniaus Neries dešiniajame krante planuojamo multifunkcinio verslo centro „K18B“ konkursą prieš daugiau nei dvejus metus laimėjo architekto Danielio Libeskindo pasiūlymas. Vis dėlto dėl tūrio aukščio,

iešbučio su konferencijų centru ir biurais prie Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bei Lukiškių dominikonų vienuolyno ankstesnis projektas (Vizualizacija „PLH Arkitekter“) buvo kritikuojamas architektų, paveldosaugininkų ir visuomenės

EKSPANSIJOS STABDYMAS: KPD atšauks projekto derinimą šv. Jokūbo teritorijoje

2018 birželio 115 KomentaraiPILOTAS.LT

Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas, laikinoji komisija ištyrė Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso teritorijoje projektuojamus statybos darbus. Pagal komisijos išvadas birželio 1 dieną inicijuota ligoninės

Aikštė prie 18B

AIKŠTĖ PRIE BALTOJO TILTO: „Vilniaus plano“ projektinių pasiūlymų pristatymas

2018 vasario 283 KomentaraiPILOTAS.LT

„Vilniaus planas“ parengė projektinius pasiūlymus sostinės erdvės tarp Baltojo tilto ir architekto D.Libeskindo Konstitucijos prospekte projektuojamo verslo komplekso „k18B“. Pastarojo dekonstruktyvistinio pastato projekto įtakoje atsiradusių

viesb_vn_170500_e03_xxx

KONSTITUCIJOS PR. STATYBOS: 8 aukštų viešbučio architektūra – nutylima

2017 gegužės 116 KomentaraiArtūras Karka

Ką tik Norvegijos nekilnojamo turto plėtros bendrovė „Linstow AS“ pristatė viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ naujo pastato projektą. Pagal vilniečio architekto Sauliaus Mikšto projektą 8