images_phocagallery_4431_polic_akci_1604_4431_tit-2_g.ramunis, k.pempe

ARCHITEKTŪRINĖ FOTOGYNYBA://AKCIJA DĖL VILNIAUS POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO

K.Pempės ir G.Ramunio tandemas, apie 1975

Paprastai šiuolaikinė architektūra Lietuvoje prisimenama tik tada, kai kokiam nors iškiliam užsienio svečiui reikia pareprezentuoti pažangą ir pavizualizuoti nacionalinio ūkio laimėjimus nepriklausomybės metais. Sovietmečio architektūra tokiais atvejais in corpore nurašoma istorinių atliekų grupėn, kurią žadama uoliai ir europietiškai (už ES pinigus) “surecyclinti”…

Panašios politikos laikosi ir nacionalinis architektūros saugotojas KultPaveldo departamentas, dažnas meras, ir nacionalinis NT plėtristas, ir (o kaip gi kitaip) eilinis poliruotų akropolių rėmėjas.

Nepaisant to, kad nacionalinis Trečiokas porina, jog „architektūra neabejotinai yra reprezentatyvi, visuomeninę aplinką formuojanti kultūros šaka, apjungianti savyje mokslą, techniką ir meną,“ pirmai progai pasitaikius, kiekvienas anksčiau statytas pastatas apšaukiamas “apleista griuvena” ir pasmerkiamas myriop. Visi po truputį priprato prie nesibaigiančio “naujumo kulto” ešafotų mechaninių judesių, traiškančių be nuovokos, be atrankos ir be gailesčio visą architektūrą, kuri gimė ne laiku ir ne vietoje. T.y.- komerciškai patrauklioje vietoje.

Simptomatiška, bet Lietuvos įstatymai gina architekto autorines teises remdamiesi, matyt, Balandžio 1-osios praktika – autoriui suteikiama viena reali teisė: nusifotografuoti pastatą prieš jo nugriovimą…

Tačiau kai vokiškas prekybos tinklas “Lidl” užsimojo prieš Vilniaus Postmodernizmo Grynuolį – architektuomenė užvirė… Architektai, A.Ambraso ir D.Bakšienės pakviesti, surengė fotogynybinę akciją prie architektų Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio (1950-1999) pastato, kad būtų nusiųstas aiškus ir nedviprasmiškas signalas į viršų. Ten, kur kažkur stratosferoje sklando retai žemę paliečiantys tautos išrinktieji: Vilniaus meras Remigijus Šimašius, KPD direktorė Diana Varnaitė ir Valstybinės Paveldo komisijos vedėja Evelina Karalevičienė.

Į fotogynybinę akciją susirinko beveik 100 architektų.

Susijaudinęs architektas K.Pempė visiems padėkojo. Sakė, kad „šis netikėtas architektūrinis solidarumas yra tarsi antra Nacionalinė kultūros ir meno premija. Gal net svarbesnė…“

Architektas Linas Tuleikis specialiai iš Kauno atvežė Vilniaus merui „rožinius akinius grožinei architektūrai matyti ir suprasti“.

Akcijos dalyviai R.Šimašiui rašė linkėjimus ant specialiai išleistų atvirukų su Vilniaus Postmodernizmo Grynuolio atvaizdais (leidykla „Lapas“).

Po to akcijos dalyviai kartu su pastato autoriumi K.Pempe apėjo myriop pasmerktą pastatą ir gali būti, kad už jį meldėsi (nepatikrintais duomenimis)…

Vienas akcijos organizatorių, žinomas architektas Audrius Ambrasas prabilo į portalą PILOTAS.LT tokiais žodžiais: „Kodėl šis POSTmodernizmas yra vertingas? Nes modernizmo langų juostas vėl pakeitė tiesiog proporcingos angos sienoje. Pastatas "neskrenda", o tvirtai stovi ant žemės. Sąmoningai formuojamos humaniškos prieigų erdvės, atraminės sienos įgauna ir meninę išraišką, ir tampa neatskiriama statinio architektūros elementu. Atsiranda iškalbingų vietinių istorinių reminiscensijų – bokštas, šaudymo angos sienoje, senamiesčio gatvelių vingiai ir kiemeliai, siauri praėjimai, sukti laiptai…..

Galima kalbėti apie jungtį su landšaftu, ilgo tarsi monotoniško tūrio išsprogdinimą sukuriant humanišką erdvę prie įėjimo. Taip pat – senamiestietišką praėjimą palei banguotą salės sieną, radijo ryšio bokštą tapusį romantiška kompozicine vertikale, skulptūrišką ilgojo tūrio išbaigimą nusilaiptuojančiais stoglangiais apšviečiančiais laiptinę.

Galima kalbėti apie raudoną plytų mūrą kuris yra neatsiejama pastato architektūros dalis, apie įtrauktas langų sąramas, apie kvadratinių angelių perforaciją parapete.

Tačiau svarbiausia, kad visa tai sujungta į harmoningą, idealių proporcijų kompoziciją.”

“Aš ir dabar nesuprantu, kaip pagal tuo metu LTSR galiojusius griežtus reikalavimus buvo įmanoma suprojektuoti tokį drąsiai plastišką pastatą. Tai tiesiog vadovėlinis pavyzdys, kad ir utilitarus kontorų pastatas gali tapti architektūriniu įvykiu, jeigu architektus aplanko įkvėpimas arba tiesiog Kūrėjas transliuoja per juos.”- atvirai žavėjosi Vilniaus Postmodernizmo Grynuoliu A.Ambrasas.

Beje, yra duomenų, kad KPD Vilniaus vertinimo taryba jau antradienį gali svarstyti Vilniaus Postmodernizmo Grynuolio klausimą, dėl teisinės apsaugos suteikimo, kadangi jo vertingosios savybės tiesiog bado akis kiekvienam, bent kiek apie architektūrą nutuokiančiam.

Gali būti, kad ir prekybos tinklo “Lidl” vadovai suvoks, kad pradėti plėtrą Europos pagonių žemėje nuo “architektūrinio kraujo” praliejimo – traumparegiškas ir labai neperspektyvus kelias. Kas jau kas, o vokiečiai tikrai pajėgūs šitai suprasti…

Komentarai

  1. super! va sitaip as suprantu!

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Le Corbusier

LE CORBUSIER JUBILIEJUS TYLOJE: Modernizmo architektūros pionieriui šiandien būtų 130

Modernios architektūros pionieriaus Le Corbusier šiandien švęstų savo 130-ąjį gimtadienį. Nepaisant milžiniškos jo teorijos ir praktikos įtakos XX amžiaus vidurio ir net šiuolaikinei architektūrai bei

Misionierių bažnyčia

VIETOJE MIŠIŲ – KONFERENCIJOS: Baroko šedevras verčiamas viešbučio dalimi

2017 rugpjūčio 251 KomentarasPILOTAS.LT

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Vilniaus savivaldybės ginčo dėl projektų „Misionierių namų“, „Misionierių sodai“ teisėtumo įkarštyje sostinėje pristatomas dar vienas Misionierių kalvos projektas.

Hanselmannų namas

NAMAS ARCHITEKTŪROS GURMANUI: Ant prekystalio – pirmasis M.Graves‘o užsakymas

2017 liepos 28Be komentarųPILOTAS.LT

Nekilnojamojo turto pardavimų masėje pamatyti šiuolaikinės architektūros brangakmenių pavyksta labai retai. Žinomas Amerikos postmodernizmo architektas Michaelis Graves‘as (Michael Graves) Hanselmannų namą savo draugams suprojektavo dar

Bankas "Hermis"

SVARSTOMAS „HERMIO“ LIKIMAS: Sprendžiama dėl paveldosauginio statuso suteikimo

2017 liepos 26Be komentarųPILOTAS.LT

Po išskirtinės architektūros pastato praradimu pasibaigusios Vilniaus kelių policijos istorijos, Lietuvos architektų sąjunga susigriebė pasirūpinti kito sostinės postmodernizmo architektūros objekto statusu. Gavusi architekto Kęstučio Pempės

AF

NEPARAŠYTA: Pokalbis apie Latvijos modernųjį paveldą ir požiūrį į jį

2017 gegužės 21 KomentarasPILOTAS.LT

Balandžio 4 dieną pašnekesiu su Algimantu Černiausku, Vaidotu Kuliešiumi ir Alfredu Trimoniu prasidėjęs architektūros pokalbių ciklas „Post-architektūra“, baigiasi lygiai po 2 mėnesių – gegužės 4-ąją.

Kelių policija

GIRAITĖ YRA GRAŽU: Vieno postmodernizmo architektūros objekto paroda

2017 balandžio 192 KomentaraiPILOTAS.LT

Giraite vadinto Vilniaus kelių policijos pastato (arch. G.Ramunis, K.Pempė) gyvenime taškas jau padėtas – statinys nugriautas. Tačiau šis visuomenėje plačiai nuskambėjęs postmodernizmo architektūros grynuolio atvejis

postm_af_170400_e02_xxx

TARP VERTĖS IR AUTENTIŠKUMO: Aktuali paskaita apie postmodernizmo architektūrą

2017 balandžio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Paradoksalu, kad daugumą postmodernistinių pastatų kažkada smerktų kaip netikusių, pigių, efemeriškų, dirbtinių, neskoningų ar net nesąžiningų – dabar jau būtina restauruoti. Ši situacija lemia ne

lidl_vn_161200_e02_xxx

„LIDL‘O“ BIURŲ PARKAS: Iš postmodernistinės Vilniaus kelių policijos liks tik įspaudas

2016 gruodžio 198 KomentaraiAlmantas Bružas

Ką tik paskelbti biurų parko Giraitės g. 3, Vilniuje nugalėtojai. Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga, pirma vieta ir 5.000 eurų prizas atiteko Vilniaus projektavimo firmos

policija

POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO TEISMAS: „Lidl“ biurų parko konkursui pateikta 14 scenarijų

Uždaroji akcinė bendrovė „Lidl Lietuva“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) surengė architektūros konkursą, kuris turėtų nuspręsti buvusio Kelių policijos pastato Giraitės g. 3, Vilniuje

images_straipsniu_foto_4471_tit_160401.fama

POSTMODERNIZMUI ATSUKTAS VEIDAS:// KPD INICIJUOJA GRYNUOLIO ĮVERTINIMĄ

2016 balandžio 194 KomentaraiAudrys Karalius

Sužavėtas aistringo architektų entuziazmo ir pastangų išsaugoti K.Pempės ir G.Ramunio Posmodernizmo grynuolio gyvybę, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ėmė ir atsigręžė į Postmodernizmą. Panašu,

images_phocagallery_4431_polic_akci_1604_4431_tit-2_g.ramunis, k.pempe

ARCHITEKTŪRINĖ FOTOGYNYBA://AKCIJA DĖL VILNIAUS POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO

K.Pempės ir G.Ramunio tandemas, apie 1975 Paprastai šiuolaikinė architektūra Lietuvoje prisimenama tik tada, kai kokiam nors iškiliam užsienio svečiui reikia pareprezentuoti pažangą ir pavizualizuoti nacionalinio

images_phocagallery_4401_polic_gria_1603_4401_polic_gal2_1603_4401_polic_vn_160300_e03_ama

PALAIKYMO AKCIJA://GRETA BENDRAMINČIŲ POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO FONE

PILOTAS.LT neseniai rašė apie architektų Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio suprojektuoto raudonplyčio Kelių policijos pastato Vilniuje architektūrinę reikšmę, planus jį nugriauti ir opią naujojo paveldo

images_straipsniu_foto_4408_tit_polic_xxx

ARCHITEKTŲ SĄJUNGA RAGINA://K.PEMPĖS IR G.RAMUNIO PASTATĄ IŠSAUGOTI

Praeitos savaitės portalo PILOTAS.LT publikacija Prie architektūros kapo: Kodėl laidojame ta, ką turime geriausio? apie opią naujojo paveldo išsaugojimo problemą sulaukė nemengo atgarsio visuomenėje. Sureagavo

images_phocagallery_4401_polic_gria_1603_4401_tit3_policija faambrasas

PRIE ARCHITEKTŪROS KAPO://KODĖL LAIDOJAME TAI, KĄ TURIME GERIAUSIO?

Kol Lietuvoje gerą architektūrą nugriauti yra paprasčiau, negu ją pastatyti – tol valstybė pati save pasmerkia būti nykstamai mažėjančiu konstruktu, eroziniu vienetu. Suprantama, nyksmo erozija

images_straipsniu_foto_3675_skulp_vn_140900_e01_bra

PATOGUS IR NEPATOGUS PAVELDAS://AKTUALUS SEMINARAS-DISKUSIJA VILNIUJE

Vilniuje, Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje rengiamas mokslinis seminaras-diskusija „Patogus ir nepatogus paveldas“. Aktualiame renginyje bus diskutuojama apie sovietmečio architektūros paveldą, kuris vertinamas itin nevienareikšmiškai ir

images_phocagallery_3554_Vyriausybe ims Sportrumi_3554_Vyriausybe ims Sportrumi_tit

DRUMZLINAS VILTIES SPINDULYS://VALSTYBĖ BANDO SUSIGRĄŽINTI SPORTO RŪMUS

Daugiau kaip dešimt metų nenaudojami Vilniaus sporto ir koncertų rūmai, styrantys sostinės viduryje, galų gale buvo pastebėti Vyriausybės. Garsiai numatyta parengti „atitinkamas gaires“, siūlymus dėl

images_phocagallery_2483_tit_Etika

BAŽNYČIOS DERBIS PAŠILAIČIUOSE://K.PEMPĖS METIMAS ĮSKAITYTAS SU PRAŽANGA

Beprecedentė architektūrinės etikos problema, kilusi dėl bažnyčios Vilniaus Pašilaičiuose projekto, atrodo, sureguliuota pačių architektų jėgomis. Deja, Bažnyčios atstovai, iš esmės ir užvirę sumaišties košę, užuot

images_phocagallery_2424_pasilaiciai_pav_2424_tit_pasilaiciu

PROFESINĖS ETIKOS KLAUSIMU://2-ĄJAME POSĖDYJE NORIMA SUDĖLIOTI TAŠKUS

PILOTAS.LT anksčiau skelbė apie jungtinės Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos komisijos posėdį, kuriame svarstytas Vilniaus Pašilaičių mikrorajone planuojamos parapinės bažnyčios klausimas.

images_phocagallery_2424_pasilaiciai_pav_2424_tit_pasilaiciu

DĖL PAŠILAIČIŲ BAŽNYČIOS://JUNGTINĖ ETIKOS KOMISIJA SKUNDĄ SVARSTYS UŽDARAI

PILOTAS.LT jau rašė, kad Vilniaus Pašilaičių mikrorajone planuojamos statyti parapinės bažnyčios projektas nė per nago juodymą nepanašus į tą, kuris laimėjo 2007 metais surengtąjį architektūros

images_phocagallery_2430_Train_pasil

ARCHITEKTAS D. TRAINAUSKAS://MUMS NIEKAS NIEKO NET NEPAAIŠKINO

Pašilaičių parapinės bažnyčios architektūrinį konkursą 2007-aisiais laimėjusios architektų grupės vadovas Donaldas Trainauskas sakė portalui PILOTAS.LT, kad apie tai, jog bažnyčią Pašilaičių mikrorajone ketinama statyti pagal

images_phocagallery_2426_Pasil_Pempe_pav_2426_tit_Pempe

ARCHITEKTAS KĘSTUTIS PEMPĖ://TAI KITA BAŽNYČIA IR KITAS PROJEKTAS

Architektūrinei bendruomenei sujudus dėl Vilniaus Pašilaičių mikrorajone statysimos Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčios projekto, kurį parengė žinomo architekto Kęstučio Pempės vadovaujama grupė, portalo PILOTAS.LT redaktorius

images_phocagallery_2424_pasilaiciai_pav_2424_tit_pasilaiciu

KODĖL ARCHITEKTĄ IR BAŽNYČIOJE MUŠA://ATVIRAS LAIŠKAS DĖL PAŠILAIČIŲ

Naujoji Lietuvos sakralinė architektūra nedžiugina. Per porą pastarųjų dešimtmečių mums dar nepavyko pastatyti maldos namų, kurie tiek architektūriškai, tiek sakraliai pakiltų virš kasdienybės statinių ir

images_phocagallery_1669_mies_vila_1203_tit

DAKTARĖ IR ARCHITEKTAS//DRAMATIŠKA L.MIES VAN DER ROHE VILOS ISTORIJA

Šią savaitę, kai minimas vieno iš moderniosios architektūros pionierių Liudviko mies van der Rohe (1886 – 1969) gimtadienis, būtų nuodėmė neprisiminti vokiečių didmeistrio, suteikusio architektūrai

images_phocagallery_1148_Rysiu rum konk_XX_e_1148_rysiu rum_TIT

RYŠIŲ RŪMŲ REKONSTRUKCIJAI KETINAMA SKELBTI KONKURSĄ

Ryšių rūmus Vilniaus senamiestyje (arch. J.Šeibokas, 1981) priimta laikyti vienu geriausiu naujojo paveldo objektu. Privatūs savininkai, kuriems dabar priklauso rūmai, jau senokai nori pastatą esmingai