Vilniuje, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje galima susipažinti su Kauno tarpukario pastatais, kurie padėjo Lietuvą paversti modernia šalimi bei paliko gilų ženklą jos architektūros istorijoje. Joje rengiamoje parodoje „Kauno tarpukario architektūra“ pristatoma 15 išskirtinių Kauno tarpukario architektūros visuomeninės paskirties pastatų bei jų interjerų.
Rugsėjo 10 dieną (ketvirtadienį) 17:30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono 11, Vilnius) įvyks parodos „Kauno tarpukario architektūra“ atidarymas. Eksponuojamos Kauno architektūros festivaliui KAFe 2013 parengtos parodos dalis (kuratorius Gintaras Balčytis, fotografas Gintaras Česonis, tekstų autorė Jolita Kančienė) yra papildyta pastatų interjerų fotografijomis (fotografas Rymantas Penkauskas).
Architektas Gintaras Balčytis: „Kodėl mums ir dabar yra svarbi ši architektūra ir šis laikmetis? Kaunas, XX a. pradžios istorijos vingiuose netikėtai įgijęs reikšmę Europos žemėlapyje, pasinaudojo proga tapti europietišku centru ir tarpukario modernizmo architektūros miestu. Tuo metu atsirado pavardės, iš kurių mokėsi ištisos Lietuvos architektų kartos, iš šios architektūros formavosi dabartinė Lietuvos architektūros mokykla. Tarpukariu užduotas kūrybinis kodas iki šiol išliko tikru atramos tašku visai moderniajai Lietuvos architektūrai. Visuomenės gyvenimo būdas užprogramuoja architektūrą, tačiau ir architektūra veikia žmonių mąstymą – to pavyzdys yra Kaunas, sovietmečiu garsėjęs nepriklausomybės dvasia ir laisvės troškimu. Nemaža dalimi prie to prisidėjo ir architektūra, kurianti laisvo miesto aurą ir žadinanti maištingą sielą. Net ir praėjus kone šimtui metų nuo šio kūrybinio proveržio pradžios, jis vis dar stipriai veikia mūsų kūrybinę sąmonę ir skatina alternatyvų kūrybinį pradą. Tikriausiai todėl ši architektūra mus lig šiol taip veikia“.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos informaciją.
redaktorius
( 2015-09-09 )
Sutinkame, kad sąvoka „Kauno tarpukario architektūra“ nėra tiksli ir visiškai teisinga. tačiau norime atkreipti jūsų dėmesį, kad Piloto redakcija nėra nei minėtos parodos sudarytojas, nei organizatorius, todėl redaguoti parodos pavadinimo nejaučiame turį teisės…
su pagarba, Audrys Karalius
Koks tarpukaris?
( 2015-09-08 )
Gal galima būtų patikslinti, apie kokį Kauno „tarpukarį“ čia kalba eina. Paskutiniai Lietuvos tarpukariai buvo tokie: 1938 m. kovo 18 – 1940 m. birželio 15 d. Iki Lenkijos ultimatumo priėmimo Lietuva faktiškai kariavo su Lenkija. Prie demarkacinės linijos per tą karą pastoviai žūdavo ir Lietuvos ir Lenkijos karių bei pasienio policininkų. 1941 metų birželį Lietuva gyvavo tik savaites, tad tuo laikotarpiu „tarpukario“ nebuvo. Kitas Lietuvos „tarpukaris“ buvo trumpas: 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. sausio 8 d. Dabar jau nuo 1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvoje yra „tarpukaris“, kuris viliuosi kiek ilgiau užsitęs. Tad, paaiškinkite apie kokį „tarpukarį“ čia bus paroda. Anglosaksų istorijos su Lietuvos, prašyčiau nepainioti, ir jų „tarpukarių“ Lietuvai netaikyti. Lietuva nedalyvavo nei Pirmame, nei Antrame Pasauliniuose karuose. Lietuvos Respublikos išeivijos intelektualų publicistikoje bei knygose niekur nerasite šio „buržuazinės Lietuvos“ sinonimo, kurį dabartinėje Lietuvoje pritaikė ir ypač mėgsta tarybukai, nes išsiverstas terminas „interwar period“ padeda ištrinti jų moralinę atsakomybę, dėl kolaboravimo su Komunistiniu režimu, nes juk po „tarpukario“ ir „karo“, jie „50 metų dirbo Lietuvai“..